2009 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-1891 patvirtintas Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio miestelio herbas.

Pajūrio miestelis, Šilalės rajono savivaldybės seniūnijos centras, įsikūręs prie jūros upės. Vietovės pavadinimas neabejotinai atsirado nuo Jūros upės. Nors Pajūrio pavadinimas pirmą kartą minimas 1498m., žmonių čia gyventa nuo seno. Kadaise jie priklausė Karšuvos žemei.

Ant legendomis apipintų palei upę esančių piliakalnių buvo įrengta vientisa pilių ir pilaičių grandinė, sudariusi kovose su Vokiečių ordinu svarbią Jūros gynybinę sistemą.

Vietovės raida glaudžiai susijusi su Pajūrio valsčiumi. Jis su valdovo dvaru (dar XVI a. atiduotu į privačias rankas) minimi nuo XVI a. pradžios. XVI– XVII a. Jo tijūnais buvo Šemetų, Vainų, Valavičių ir kitų žymių giminių atstovai.

1919 m., kai iš naujo buvo kuriamas jaunos Lietuvos Respublikos administracinis padalijimas, Pajūris prarado kelis šimtus metų turėtas administracinio centro funkcijas ir tapo pavaldus Šilalės valsčiaus administracijai.

Herbui panaudotos dvi senosios Lietuvos heraldikos spalvos. Raudona reiškia drąsą, narsą, kovose už laisvę pralietą kraują, o sidabras (balta) rodo ne tik vandenį (Jūros upę), bet ir dorą, turtą.

Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis.

2009 m. kovo 23 d. Lietuvos respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-1751 patvirtintas Šilalės rajono Pajūrio seniūnijos Žvingių miestelio herbas.

Pirmą karta istorijos šaltiniuose Žvingių miestelio pavadinimas paminėtas 1537 m.

Kadaise šis miestelis vaidino svarbų vaidmenį. Buvo Žemaitijos valsčiaus ir didelio dvaro centras, pro jį ėjo pasienio prekybos keliai.

Žvingiai garsėjo savo smuklėmis, midumi, ir alumi. 1744 m. Zigmantas Vaza valdovo dekretu leido ketvirtadieniais rengti turgus.

O 1792 m. gegužės 15 d. šalies valdovas Stanislovas Augustas Žvingiams suteikė Liustracijos privilegiją. Joje rašoma: „Kad tas miestas tiek teismo, tiek miesto valdymo reikaluose, tvirtindamas išrašus ir kitus raštus, patirtų tikrą garbę ir didžiuotųsi atskiru nuo kitų miestu herbu, jam suteikiame tokį herbą, kaip čia yra nupieštas, tai yra lauro vainiku apjuostus kalaviją, ietį ir kardą.“

Neilgai žvingiškiai didžiavosi savo karingu herbu. Po Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos padalijimo jis buvo pamirštas. Tik 1912 m. istorikas Janas Obstas, tyrinėdamas Lietuvos metriką aptiko Žvingių herbo piešinį.

Istorijos vingiai Žvingių miesteliui buvo negailestingi. Jį naikino karai ir keli gaisrai, Jūros upės potvyniai. 1841 m. miestelyje gyveno 350 gyventojų, dabar telikę apie 200.

Istorinį Žvingių miestelio herbą atkūrė dailininkas Arvydas Každailis. Raudoname lauke išdėstyti auksinė ietis ir įžambiu kryžiumi – sidabrinis kardas ir kalavijas. Ginklai apjuosti žaliu lauru vainiku su auksinėmis uogomis.

Šilalės rajono savivaldybės administracijos Pajūrio seniūnija

Kodas – 188614878
Dariaus ir Girėno g. 33, Pajūrio mstl., 75289 Šilalės r.sav.
Tel.: (8 449) 58 166, mob. 8 678 12 930
Pajūrio seniūnija yra Šilalės rajono savivaldybės administracijos filialas.
Seniūnijos centras – Pajūris, teritorijos plotas 11152,00 ha.
Gyventojų seniūnijoje ~ 1945.

Seniūnijai priklauso 45 kaimas:

Ąžuolija, Bačiškė, Barboravas, Dapkiškė, Džiaugėnai, Griaužai, Gulbiškiai, Jomantai, Jonaičiai, Juodšakiai, Kalniškiai I, Kamščiai, Keberkščiai, Kirnės I, Kirnės II, Kukariškė, Kunigiškiai, Kusiai, Libartai, Lileikėnai, Loma, Medeliškė, Nedojės, Paežeris, Pailgotis, Pajūris, Pajūriškiai, Pakalniškiai I, Pakisys, Palaivis, Paskarbiškiai, Pažvėris, Rauškas, Reistrai, Spingiai, Spraudaičiai, Stegvilai, Stigraliai, Tūbučiai, Užjūris, Užlaidinė, Vidutiškė, Vilkų Laukas, Visdžiaugai, Žvingiai.

Valstybės saugomi gamtos paveldo objektai

1. Didysis Keberkščių akmuo (Keberkščių k.)
2. Ilgočio akmenys (2) (Pailgočio k.)
3. Kunigiškių akmuo (Kunigiškių k.)
4. Lileikėnų akmuo (Lileikėnų K.)

Šilalės rajono savivaldybės saugomi gamtos paveldo objektai

1. Bačiškės liepos (6 vnt.) (Bačiškės k.)
2. Džiaugėnų liepa (Džiaugėnų k.)
3. Pajūrio ąžuolas (Pajūrio parkas)
4. Pajūrio tuopa (Pajūrio parkas)
5. Pajūrio tuopa (Pajūrio miestelis)
6. Paskarbiškių liepos (5 vnt.) (Paskarbiškių k.)
7. Žvingių liepa (Žvingių mstl.)

Jūros botaninis draustinis (Žvingių miestelis)

Lileikėnų piliakalnis yra Jūros upės dešiniajame krante, ties Pajūrio miesteliu. Iš pietryčių ir šiaurės vakarų jį juosia gilios, šaltiniuotos daubos, iš pietvakarių – Jūra. Netoli šio piliakalnio buvo rastas nedidelis m.e.pirmųjų amžių Romos monetų lobis. O piliakalnio aikštelėje – geležinis kirvis ir žalvarinis pastorinta priešakine dalimi žiedas.

Pakisio piliakalnis yra taip pat dešiniajame Jūros upės krante, ties Kisės upelio žiotimis, priešais Pajūrio miestelį, nutolęs nuo Lileikėnų piliakalnio apie 1 km. Piliakalnį juosia Jūros ir Kisės kloniai, o gamtos kliūtimis neapsaugotą jo pusę gynė gilus griovys ir puslankio formos 11 m aukščio pylimas. Už pylimo yra ovali aikštelė. Šalia šio piliakalnio, kairiajame Kisės krante, yra dubenuotas akmuo, vadinamas Aukuro akmeniu. Apie Pakisio piliakalnį užrašyta daug padavimų.

Dapkiškės piliakalnis yra prie Pajūriškių kaimo ribos, Jūros upės dešiniajame krante. Pietrytinis jo šlaitas leidžiasi į Jūrą, o šiaurinis ir šiaurės rytų – į šaltiniuotą daubą, kuris sustiprintas pylimu.

Vilkų Lauko piliakalnis, vadinamas Veringa, yra Spraudaičių ir Vilkų Lauko kaimų sandūroje, kairiajame Jūros krante, ties Jūros ir Bario santaka. Šlaitai statūs, apie 10-15 m aukščio.

Vilkų Lauko piliakalnis, vadinamas Kuple, yra taip pat Jūros kairiajame krante, apie 0,5 km į pietus nuo Veringos. Jo vakarinis aukštas šlaitas remiasi į Jūrą. Aikštelės galuose yra pylimai.

Paežerio alkakalnis yra šiaurinėje Kupsčio ežero pusėje, prie Alkos upelio žiočių. Greta yra dvi kalvelės, kurias vietos gyventojai vadina Alkos kalneliais.

1863 m. sukilėlių kapai, pažymėti memoraliniu paminklu, yra Lileikėnų miško pamiškėje ant Jūros upės dešiniojo kranto Kirnių I kaime. Memorialinė vieta yra aptverta. Aptvertos teritorijos viduje po medžiais yra akmuo – lauko riedulys bei atstatytas medinis kryžius.

• Pajūris – senovinis miestelis kairiajame Jūros upės krante, toje vietoje įteka į ją Nemylas. Nuo to ir vietovardis kilęs.
• Pajūrio valsčius sudarytas kaip LDK administracinis vienetas. Tai sena gyvenvietė, pro kurią ėję kryžiuočių keliai į Medininkų kraštą.
• Pajūrio vietovė šaltiniuose minima anksčiau negu valsčius – Lietuvos metrikoje skelbiamas 1498 m. dokumentas „Ziemica w Poiurzu“ (Žemė Pajūryje).
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Pajūris buvo dvaras ir valsčius, priklausęs didžiajam kunigaikščiui.
• Unijininės Lietuvos laikais čia buvo karališkasis dvaras.
• 1530 m. Žygimantas Augustas dvarą padovanojo Mikalojui Volodkevičiui. XVIII a. pab. Pajūrį įsigijo grafai Valavičiai
• 1780 m. grafas Valavičius pastatė bažnyčią, kurią 1849 m. atnaujino parapijiečiai, o 1919 m. Žemaičių vyskupas Prl. Karevičius konsekravo Švč.Trejybės titulu.
• Svarbia Pajūrio gyvenvietės struktūrine dalimi buvo dvaras, minimas jau XVI a. pradžioje. Prie dvaro buvo malūnas, spirito varykla.
• 1754 m. iš Valavičių Pajūrį įsigijo Kauno gubernijos maršalka Adolfas Čapskis, o iš jo netrukus nupirko Valstybės komiteto narys Jonas Povstanskis, kuris, vedęs žydę iš Smolensko, gavo nemažą kraitį. Povstanskiai ant Jūros kranto pastatė spirito varyklą ir malūną su lentpjūve, iš kurių turėjo nemažą pelną. Po tėvo mirties dvaras atiteko vienam iš devynių sūnų – Mauricui, kuris nesugebėjo jo valdyti, spirito varyklą ir malūną su lentpjūve
• 1922 m. pardavė iš Amerikos sugrįžusiam Kazimierui Nausėdai. Jis „bravoro“ vietoje įrengė lentpjūvę, malūną, vilnų karšyklą.
• Mirus žmonai, 1935 m. savo nuosavybę padovanojo Kretingos pranciškonų vienuolynui.
• 1940 m. sovietų valdžia vienuolyną nusavino ir dvare įkūrė žemės ūkio mokyklą. Šioje mokykloje veikė žemės ūkio skyrius vaikinams ir namų ūkio skyrius merginoms.
• Vokiečių okupacijos metais mokykla savo veiklos nebuvo nutraukusi.
• Pokario metais Pajūryje veikė vienmetė žemės ūkio mokykla. 1955 m. ši mokykla pertvarkyta į žemės ūkio technikumą ir pradėti ruošti agronomai.
• 1980 m. Pajūrio tarybinis ūkis-technikumas reorganizuotas į profesinę kaimo mokyklą, o pastaroji 1989 m. – į Pajūrio žemės ūkio mokyklą.
• Per Jūros upę prie Pajūrio miestelio įrengti du kabantys tiltai.
• Pajūrio miestelio bendruomenė išreiškė norą, kaip kultūrinio savitumo ženklą, sukurti Pajūrio miestelio herbą ir vėliavą. Surinkta istorinė medžiaga herbo simbolikai pagrįsti. Herbo ir vėliavos meniniam atlikimui pasitelktas dailininkas profesionalas.

ŽVINGIŲ ŠVENTO KRYŽIAUS IŠAUKŠTINIMO BAŽNYČIA

• Žvingių miestelis yra tarp Vainuto ir Pajūrio kairiajame Jūros upės krante, kur į ją įteka Bikavos upelis. Minėtas jau XIV a. kryžiuočių žvalgų pranešimuose.
• Stanislovo Augusto 1791m. privilegijos rašte sakoma, kad Žvingių miestelis yra gerai išstatytas ir turi daug gyventojų.
• Miestelio teises Žvingiai buvo gavę anksčiau, Stanislovas Augustas jas tik patvirtino, suteikė naujų privilegijų ir leido vartoti herbą, vaizduojantį sukryžiuotą kardą, kalaviją bei vėliavą perpintus laurų vainiku.
• Naujomis privilegijomis ir herbu Žvingiai neilgai naudojosi, nes Lietuva pateko rusų valdžion, jos buvo atimtos.
• Pirmoji bažnyčia ar koplyčia Žvingiuose buvo pastatyta Žygimanto I pavedimu paseniūnio Strunskio apie 1530 metus. Tas pats karalius pakeitė Žvingių kaimo į Žvingių miestelio pavadinimą. Pastatyta už Jūros upės Bikavėnų kaimo bažnyčia buvo nepatogi parapijiečiams.
• Karalius Vladislovas padovanojo nemažą sklypą pačiame Žvingių miestelyje, kuriame apie 1646 m. tijūnas K.Kirchšenšteinas pastatė naują didelę bažnyčią. Ši bažnyčia po 60 metų buvo sugriauta užėjus nepaprastai vėtrai. Po 1715 metų buvo pastatyta nauja bažnyčia.
• Nauja bažnyčia 1774 m. kilus miestelyje gaisrui – sudegė.
• Nauja, iki šios dienos esanti Šv.Kryžiaus išaukštinimo bažnyčia, klebono kun. Palkauskio pastangomis ir parapijiečių lėšomis buvo pastatyta 1778m. Bažnyčia viduje ir iš lauko gerai sutvarkyta, didysis altorius puikiai išraižytas gero raižytojo Pogaiskio.

PAJŪRIO Švč.TREJYBĖS BAŽNYČIA

Pajūrio valsčiaus tijūnai Valavičiai 1750m. įsteigė Pajūryje pirmą bažnytėlę, kuri buvo medinė. 1830 m. Valavičiai pastatė dabar esančią mūrinę bažnyčią, kurią 1849m. atnaujino parapijiečiai. 1919 m. bažnyčia buvo konsekruota Švenčiausiosios Trejybės titulu.

Fasado priekį puošia šešių kolonų portikas, virš kurio – aukštas trikampis frontonas, leidžia priskirti statinį klasicizmo stiliui. Bažnyčios šventoriuje stovi Atgimimo metais perkeltas šv.Pranciškaus paminklas, stovėjęs prie buvusio vienuolyno.

PASKARBIŠKIŲ ŠVENTO IGNOTO BAŽNYČIA

Paskarbiškių Šv.Ignoto bažnytėlę 1787m. pastatė Paskarbiškių dvarininkas Ignotas Silvestravičius. Bažnytėlė buvo medinė ir neremontuota per daugelį metų sunyko. Parapijiečių lėšomis 2004 metais atstatyta.

Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas
Dariaus ir Girėno g. 17, Pajūrio mstl.

UAB ,,Pajūrio saulės klinika”
Dariaus ir Girėno g. 31, Pajūrio mstl.
Tel. (0 449) 58 203

Camelia, vaistinė, UAB Nemuno vaistinė
Dariaus ir Girėno g. 51, Pajūrio mstl.

Šerpyčių kaimo turizmo sodyba
Jūros g. 8, Pajūrio mstl.
Tel. +370 657 91330
info@serpyciusodyba.lt

Antano Pociaus IĮ
Dariaus ir Girėno g. 1, Pajūrio mstl.
Tel. +370 682 35834

Alfonso Pociaus individuali veikla
Dariaus ir Girėno g. 27D, Pajūrio mstl.
Tel. +370 699 21941

Lino Mažučio baldai, individuali veikla
Sodų g. 4, Pajūrio mstl.
Tel. +370 610 37966

Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija
Direktorius Juozas Žymančius
Tel. (0 449) 74035

Šilalės rajono socialinių paslaugų namų Pajūrio paramos šeimai padalinys
Direktorė Raimundė Raudonienė
Tel. (0 449) 58 359

Pajūrio laisvalaikio salė Kultūrinės veiklos
vadybininkas Darius Vasiliauskas
Tel. +370 615 95 804

Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Jomantų kaimo filialas
Tel.: +370 622 79746,
el. p. jomantai@silalesbiblioteka.lt
Bibliotekininkė Vilma Jokubaitė

Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Pajūrio kaimo filialas
Tel.: +370 618 17924,
el. p. pajuris@silalesbiblioteka.lt
Bibliotekininkė Rasa Griškienė

Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Žvingių kaimo filialas
Tel.: +370 633 55064,
el. p. zvingiai@silalesbiblioteka.lt
Bibliotekininkė Zofija Šeputienė

Tauragės miškų urėdijos Pajūrio girininkija
Girininkas Ričardas Poška
Tel. (0 449) 58 234

Šilalės r. Pajūrio ugniagesių komanda
Tel. (0 449) 58 301

UAB „Šilalės mediena“
direktorius Virgilijus Žygaitis
Tel. (0 449) 58 335

Kęstučio Tarvydo IĮ
Tel. +370 686 73475

Zigmo Sėrapino IĮ „Stalius“
Tel. +370 682 35724

Birutės ir Kęstučio Tarvydų kaimo turizmo sodyba
Tel. +370 686 73 475, +370 615 17 457
El.paštas bktarvyduparkas@puslapiai.lt
www.bktarvyduparkas.puslapiai.lt

UAB „Pajūris-Jūra“
Vida Raudonienė
Tel. (0 449) 58223

Parduotuvė „Tėviškė“
Petro Daukšio IĮ
Tel. (0 449) 58296

Kavinė
Juozo Valaičio IĮ
Tel. (0 449) 58100

Pajūrio miestelio bendruomenė
Pirmininkė Ingrida Syminaitė-Paulauskienė
Tel. +370 630 23290, www.pajuriomb.lt

Jomantų kaimo bendruomenė
Pirmininkė Jurgita Kumžienė
Tel. +370 610 35414

Visdžiaugų kaimo bendruomenė
Pirmininkė Laima Dulkienė
Tel. +370 616 11 326

Žvingių kaimo bendruomenė
Pirmininkė Irena Žymančienė
Tel. +370 639 89 880

Pajūrio sporto klubas „Jūra“
Pirmininkas Rimantas Bendžius,
Tel. +370 682 3583

Šilalės garbės pilietis Jurgis Kairys gimė 1952 m. gegužės 6 d. Saripove, Krasnojarsko krašte, Sibire. Augo Šilalės r., Palentinio sen. Beržės k. 1970 m baigė Kaltinėnų vid. m-lą, Šilalės r.

UAB „ELKSA“ parduotuvė
Savininkas Edmundas Šadbaras
Tel. +370 650 17220

VšĮ Kaltinėnų PSPC Palentinio med. punktas
Felčerė Juzefa Čerkauskienė
Tel. +370 616 29069

Šilalės viešoji biblioteka Palentinio filialas
Bibliotekininkė Albina Girdvainienė

Palentinio laisvalaikio salė
Renginių organizatorius Ričardas Juškevičius
Kapelos vadovė Rasa Kairienė

Šilalės rajono savivaldybės administracijos Laukuvos seniūnija

Kodas 188614682
Adresas: Eitvydaičių g.3, Laukuvos mstl., 75408 Šilalės r. sav.
Tel./faks.: (0 449) 56 362
Laukuvos seniūnija yra Šilalės rajono savivaldybės administracijos filialas
Seniūnijos centras – Laukuva
Teritorijos plotas – 16678,11 ha
Deklaruotų gyventojų skaičius – 2716 gyventojų (2022 m. sausio 1 d.)

Seniūnijai priklauso Laukuvos miestelis ir 68 kaimai:

Apvaršuva, Bagdonai, Baltkalnis, Baubliai, Buciškė, Bučiai, Burbiškiai, Dargaliai, Dainiškė, Dargiai, Degliškė, Degučiai I, Degučiai II, Degutaliai, Didieji Vankiai, Dvarviečiai, Eitvydaičiai, Endrikavas, Gatautiškė, Girvainiai, Jankaičiai, Juodainiai, Josūdiškė, Kantautai, Kantautaliai, Karūžiškės I, Karūžiškės II, Kaštaunaliai, Kelpšaičiai, Kikoniai, Kuitainiai, Kalnėnai, Laukdvariai, Malavėnai, Mankiškė, Mėčiai, Norvaišiai, Pykaičiai, Pykaitaliai, Požerė, Padievytis, Payžnys, Palaukuvis, Palygumis, Palokystalis, Reistrai, Ręsčiai, Riešketai, Rudiškė, Ruskiai, Samoškaliai, Selvestrai, Stirbiškė, Strazdaliai, Stročiai, Stungaičiai, Šiauduva, Šukolai, Tautvilai, Trakogalis, Treigiai, Trumpainiai, Vabalai, Vaitkaičiai I, Vaitkaičiai II, Virpylai, Vaikių Laukas, Virkės.

Medvėgalio kalnas – apie km nuo Požerės esanti iškiliausia kalva Žemaitijoje, iškilusi virš jūros lygio 234 m, apsupta septynių mažesnių kalvų, apipinta legendų ir padavimų. Medvėgalio kalno šiauriniame šlaite prasideda kūlgrinda.

Burbiškių ir Treigių piliakalniai. Tai – įspūdingi, menantys garbingą Žemaitijos praeitį piliakalniai. Remiantis istoriniais šaltiniais Treigių piliakalnis davė pradžią Laukuvos miesteliui. Čia stovėjusi pilis, o aplink ją kūrėsi gyvenvietė. Tai buvęs svarbus strateginis punktas, žemaičiams narsiai kaunantis su kryžiuočiais, ginant savo žemę, savo laisvę. 2003 metais minint Laukuvos 750 metų jubiliejų, piliakalnio papėdėje pastatytas stogastulpis, girininko Jono Šedbaro iniciatyva pasodinti 75 medeliai: 25 berželiai, 25 eglaitės ir 25 ąžuoliukai. Rudenėjant jų derinys tarsi simbolizuoja lietuvišką Trispalvę vėliavą.

• Aukštagirės pažintinis pėsčiųjų-dviratininkų takas (Požerės k.)
• Paršežerio pažintinis pėsčiųjų takas (Požerės k.)
• Sietuvos kūlgrinda (Reistrų k.)
• Sukilėlių kapai (Riešketų k.)
• Didžiųjų Vankių akmuo (Didžiųjų Vankių k.)
• Apvaršuvos kaimo parkas (Apvaršuvos k.)
• Paršežerio poilsiavietė (Požerės k.)
• Paminklas laisvės kovų dalyvei Irenai Petkutei-Neringai (Laukuvos mstl., Varnių g.)
• Paminklas, skirtas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmmečiui paminėti (Laukuvos mstl, Varnių g.)
• Trys ąžuoliniai kryžiai, apjuosti metaline grandine, pastatyti 1990 m.
• Paminklas partizanui Jonui Kentrai-Rūteniui (Laukuvos sen., Dvarviečių k.)

Šilalės r. savivaldybės Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija

• Direktorius Stasys Baubkus, tel. (0 449) 56 363

Šilalės rajono savivaldybės Laukuvos kultūros namai

• Kultūros veiklos vadybininkė Virginija Mikutavičienė, mob. +370 616 11 540

VšĮ Laukuvos ambulatorija

• Gydytoja Ieva Demereckienė, tel. (0 449) 56 133

Požerės medicinos punktas

• Bendruomenės slaugytoja Dalia Petrošienė, tel. (0 449) 45 409

Šiauduvos medicinos punktas

• Bendruomenės slaugytoja Rima Štangvaltienė, tel. (0 449) 44 434

Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Laukuvos filialas

• Bibliotekininkės Jolanta Kairienė, Birūta Viknienė

Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Šiauduvos filialas

• Bibliotekininkė Henrika Jokubauskienė

Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Požerės filialas

• Bibliotekininkė Aldona Ežerskienė

AB Lietuvos pašto Klaipėdos regiono Laukuvos paštas

• Vyresnioji klientų aptarnavimo specialistė Aldona Žukauskienė, tel. (0 449) 56 196

NEVYRIAUSYBINĖS ORGANIZACIJOS

Požerės kaimo bendruomenė

• Pirmininkė Dalia Petrošienė, mob. +370 611 13796

Šiauduvos kaimo bendruomenė

• Pirmininkė Erika Gargasė, mob. +370 630 01625

Laukuvos miestelio bendruomenė

• Pirmininkė Birūta Viknienė, mob. +370 651 71440

Juodainių kaimo bendruomenė

• Pirmininkas Arūnas Jakas, mob. +370 699 63 910

Asociacija „Laukuviečiai“

• Pirmininkė Laimutė Rupšytė, mob. +370 618 31 491

Šilalės rajono savivaldybės administracijos Kvėdarnos seniūnija

Kodas 188614159
S.Dariaus ir S.Girėno g. 24, Kvėdarnos mstl., 75348 Šilalės r. sav.
Tel./faks. (0 449) 55 288
tel. (0 449) 55 244
el.paštas – kvedarna@silale.lt

Kvėdarnos seniūnija yra Šilalės rajono savivaldybės administracijos filialas.
Seniūnijos centras – Kvėdarna
Teritorijos plotas – 14410 ha
Gyvena apie 3214 gyventojų

Seniūnijai priklauso 36 kaimai ir 1 miestelis:

Ąžuolija, Budriai, Buišiai, Capiškiai, Degimai, Degutgiris, Gagačiai, Geniotas, Grąžjūris, Grimzdai, Gvaldai,Kadagynai, Kalnyčiai, Kekiškės, Kerbedžiai,Kukštinė, Kvėdarnos mstl.,Kvėdarnos k.Lembas, Maskolija, Nasvytaliai, Padievaitis, Pajūralis, Pampliškė, Papynaujis, Paragaudis, Pūslaukis, Radvietis, Rudlaukis, Sauslaukis, Skerdynai, Sodalė, Stigrėnai, Stirbiškė, Šakėnai, Šerlaukis, Uršulynas.

Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčia – tai šeštoji Kvėdarnos bažnyčia. Penktoji sudegė 1915 –aisiais, karo metu. Daugiausiai bažnyčios statyba rūpinosi kunigas Jonas Latvis. 1941 m. birželį bažnyčia pašventinta, tačiau karo pradžioje ji vėl sudegė, liko tiktai sienos. Nors ir nepalankiais okupacijų metais šventovė palaipsniui atstatyta ir įrengta.

Bažnyčią projektavęs Romanas Steikūnas rėmėsi romaninės viduramžių architektūros tradicijomis, todėl pastatas atrodo masyvus, rūstokas. Jis išmūrytas iš akmenų. Didžiausia vidaus interjero puošmena – trys 1942 m. iš Plungės atgabenti altoriai. Didysis – švč. Mergelės Marijos – profesionalaus darbo, panašaus į XVIII a. pab. kurtus vėlyvojo baroko altorius. Kuklesni šoniniai altoriai turi klasicizmo elementų, sprendžiant pagal išvaizdą, galėtų būti sukurti XIX a. Bažnyčioje įrengtas nedidelis istorijos ir meno muziejėlis.

Gvaldų koplyčia (Drungeliškės) – 500 m. Judrėnų link, ir nuo vieškelio dešinėn atsišakoja lauko keliukas. Jei kiek sausiau, nuvingiavus juo ketvertą kilometrų, pasiekiama koplyčia. Rodos, čia būta Drungilo žemės, iš šios pavardės – vietovės ir koplyčios pavadinimas. Pasakojama, kad ten kur dabar koplyčia, devynioliktame šimtmetyje ant akmens apsireiškė Kristus, vienas žmogus čia rado Jėzaus Nazariečio statulėlę. Ją nunešė į Kvėdarnos bažnyčią, bet po kurio laiko žiūri – vėl ji ant akmens. Kai trečią kartą tai pasikartojo, žmogus ten pastatė koplytėlę ir įdėjo į ją apsireiškusią statulą. Manoma, kad senoji koplytėlė pastatyta apie 1840 m. O 1937 m. kitas žmogus virš mažosios koplytėlės surentė dar vieną didesnę. Žmonės šią vietą laiko stebuklinga, čia esą galima išgyti nuo įvairiausių negalavimų.

Kazimiero Jauniaus klėtelė – muziejus – apie 5,5 km atstumu nuo Kvėdarnos miestelio, prie vieškelio Kvėdarna-Rietavas yra Lembo kaimas. Lembo sodžiaus gale, netoli Aitros upės, ant kalvelės stovėjo Jaunių sodyba. Sodyba turėjo apie 1,5 ha žemės plotą, kuriame tilpo sodas, daržai, kiemai, kūdra ir pastatai. Sodyboje buvo gyvenamasis namas, klėtis, dveji tvartai, kiaulininkas, daržinė ir jauja.

1849 m. gegužės 6 d. Juozapo Jauniaus ir Veronikos Grigaliūtės-Jaunienės šeimoje gimė Kazimieras, būsimasis kunigas, kalbininkas, profesorius, garsus lingvistas, padėjęs mokslinius pagrindus lietuvių kalbos tyrinėjimams.

Mažai kas beišliko, kas primintų K.Jauniaus gimtinę. Teliko tik klevai ir tvartas. 1972 metais buvusios klėtelės pamatų vietoje iš ąžuolo rastų buvo suręsta klėtelės kampas, ant kurio pritvirtinta metalinė lentelė su užrašu „Kalbininko K.Jauniaus gimtinė”. Taip pat buvo atkurtas vienas šulinys su svirtimi. 1991 metais buvo atstatyta klėtelė, sodyba buvo aptverta žiogrių bei pjautine tvora. 1992 metais kovo mėnesį buvo atidarytas kraštotyros muziejus, ekspozicijoje bandyta atkurti Jaunių gyvenimą ir buitį. 2012 m. renovuota daržinė. Čia yra nemažai dokumentais bei foto medžiagos apie kraštiečio Kazimiero Jauniaus gyvenimą.

1908 metais kalbininkas profesorius Kazimieras Jaunius mirė toli nuo tėvynės-Peterburge, vienišas ir dideliame skurde. Tik tuomet išsipildė jo svajonė grįžti į gimtąją Lietuvą. Atgulė jis Kaune.

Paminklas Vytautui Didžiajam – priešais Kvėdarnos bažnyčią, kitapus gatvės. Tai aukštas trikampis obeliskas, taip pat dedikuotas Vilniaus miesto 600 – osioms ir Nepriklausomybės 10 – osioms metinėms. Kvėdarnos šaulių būrio iniciatyva paminklas pastatytas 1930 m. minint 500 – ąsias didžiojo kunigaikščio mirties metines. Obelisko autorius – skulptorius Aleksandras Klimaskis.

Kapinių centre, ties dviejų pagrindinių takų sankirta yra devynių 1941 m. sovietinės kariuomenės nužudytų žmonių kapas. Siautėję Lietuvoje ir anksčiau, prasidėjus karui su Vokietija sovietų kariškiai pasijuto visai nekontroliuojami. Vien už tai, kad klausėsi radijo, 1941 m. birželio 24 d. netoli Kvėdarnos esančiame Drobūkščių (Uosynės) kaime sadistiškiausiais būdais jie nužudė tris brolius Puleikius – Juozą, Jurgį ir Stanislovą. Juozui nukirto rankas, paskui subadė durtuvais. Stanislovui nurėžė nugaros odą, vėliau sušaudė. Po egzekucijos privertė kankinių tėvą kelti žudikams vaišes.

Tame pačiame kaime, įsiveržę į ką tik vedusių Liudviko ir Sofijos Stasyčių sodybą, kareiviai papjovė jų telyčią. Skerdienai apdoroti panaudojo šeimininkų paklodes. S. Stasytienė jas išplovė ir padžiovė. Dalinio politrukas nusprendė, kad taip ji duoda ženklą vokiečiams. Baisiausiai sumušęs, nukirtęs ranką galiausiai moterį nušovė. Panašiomis aplinkybėmis buvo nužudyti dar penki Kvėdarnos parapijos žmonės – Petras Bertulis, Tomas Jasas, Antanas Sinkevičius, Kazimieras Zaramba, Vladislovas Zaramba. Dar karo metais prie kankinių kapo buvo pastatytas aukštas, gana meniškas paminklas. Enciklopedininko Broniaus Kviklio žiniomis, jį suprojektavo inžinierius Liatukas.

Akmuo „Velnio sostas“ – pietrytinėje Padievaičio piliakalnio papėdėje, kairiajame Druskinio upelio krante, guli apytikriai 1,6 x 1,8 m. dydžio ir 0,7 m. aukščio akmuo. 1971 m. jo aplinką ištyrė archeologai, vadovaujami Vytauto Urbanavičiaus. Išaiškėjo, kad prie akmens buvo pagoniška šventvietė. Velnio Sostą nuo upelio pusės juosė didelių riedulių puslankis, kurio centre aptikta 1,5 m gylio ugniavietė su aukojimo pėdsakais.

Padievaičio piliakalnis – stačiašlaitis tarp Jūros ir jos intakėlio Druskinio. Kadangi daugelį metų jį ardo upė, todėl iki šių dienų teliko 55 x 10 m aikštelės kraštas, dalis 7 m aukščio pylimo ir 2 m gylio gynybinio griovio. Prie piliakalnio šliejasi kitu gynybiniu pylimu ir grioviu nuo aukštumos atskirtas beveik hektaro ploto papilys. Žmonės šioje vietovėje apsigyveno ne vėliau kaip III amžiuje. Tai liudija 1986 m. papilyje rasta III a. Romos moneta.

Pajūralio šv. Joakimo bažnyčia – jos medinė pirmtakė sudegė 1893-aisiais. Šventovė iš naujo pastatyta 1906-1908 m., Pajūralio dvaro savininko grafo Vladislovo Pliaterio lėšomis. Darbais rūpinosi tuometinis Pajūralio kunigas Kazimieras Žagrakalys. Bažnyčia – raudonų plytų mūro, vienabokštė, eklektiška, turi neoromaninės architektūros ir neogotikos bruožų. Gausi išraiškingų detalių. Svarbiausias akcentas – dekoratyvus šv. Joakimo didysis altorius.

Kryžių deginimo vieta. Čia 1954-05 iš 28 į 29 naktį Paragaudžio kaime buvo deginami kryžiai.

Kvėdarnos kapinių koplytėlė – pietvakarinėje miestelio dalyje. Laipteliais kylantis takas tuoj atves prie koplyčios. Tai labai grakštus liaudiškos architektūros pastatas, tikėtina suręstas dar XIX a. Aplinkui koplyčią telkiasi menotyriniu bei kalbiniu požiūriu vertingiausi antkapiniai paminklai ir kryžiai.

Žydų kapinės – jose teišlikę keliasdešimt senų paminklų su žydiškais rašmenimis. 1662 m. pirmą kartą paminėti žydai XIX a. ir XX a. pr. sudarė pusę miestelio gyventojų. Kapinės mena žydų holokausto pradžią – čia sušaudyta ir palaidota 14 senukų ir invalidų. Likusieji žudyti Tūbinių miške.

Kvėdarnos seniūnijoje Padievaičio kaime pamiklinis akmuo generolui Pranui Liatukui

Pranas Liatukas (gimė 1876 m. sausio 29 d. Padievaityje, Kvėdarnos valsčiuje, Tauragės apskrityje – mirė 1945 m. rugsėjo 9 d. Vilniuje) – Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, generolas leitenantas.

Biografija – Mokėsi Palangos progimnazijoje ir Rygos gimnazijoje. Dalyvavo slaptuose moksleivių būreliuose, kovojo už pamokslus lietuvių kalba lietuviams moksleiviams. 1902 m. Rusijos imperijos kariuomenės savanoris. 1905 m. baigė Vilniaus karo mokyklą. Paskirtas į Naugardo guberniją. 1908 m. perkeltas į Vendeno pulką Liepojon, dalyvavo vietos lietuvių kultūriniame gyvenime. 1909 m. gavo poručiko laipsnį ir perkeltas į Penzą. Kuopos vadu dalyvavo Pirmajame pasauliniam kare prie Krokuvos, pakeltas kapitonu. 1915 m. sunkiai sužeistas, gydėsi Kijevo sanatorijoje, pasveikęs vėl pasiprašė į frontą. 1915 m. papulkininkis. 1916 m. vėl sužeistas, išvežtas į Rostovą prie Dono, vėliau į Kislovodską. 1917 m. grįžo į savo pulką, suteikus pulkininko laipsnį perkeltas į kitą pulką, tačiau netrukus vėl sužeistas, gydėsi Maskvos bajorų ligoninėje.

1918 m. rugpjūčio pradžioje bolševikai jį evakavo į Lietuvą, grįžęs į Padievaičius išrinktas parapijos komiteto pirmininku. Nuo 1918 m. gruodžio mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1918 m. gruodžio 24 d. – 1919 m. kovo 4 d. Apsaugos Ministerijos Štabo viršininkas. 1919 m. kovo 4 d. paskirtas Antrojo pėstininkų pulko vadu, gegužės 4 d. Trečiojo pėstininkų pulko vadu, vėliau – 1-osios brigados vadu. Kovojo fronte su bolševikais ir su bermontininkais Kuršėnuose. 1919 m. generolas leitenantas. 1919 m. spalio 7 d. – 1920 m. vasario 23 d. Vyriausiasis kariuomenės vadas. Be to, 1919 m. spalio 10 d. – 1920 m. vasario 23 d. – Krašto apsaugos ministerijos valdytojas.

Per 1920 m. vasario mėn. Kauno įgulos maištą nuvyko į svarbiausią maištininkų rajoną – Panemunę atkurti tvarką ir buvo suimtas. Išlaisvintas atsistatydino iš pareigų. 1920–1924 m. dirbo Valstybės ižde, Lietuvos banke. 1924–1926 m. Šakių apskrities viršininkas.

1945 m. sausio 30 d. NKVD apkaltintas priklausymu Lietuvos laisvės armijai ir suimtas. Neatlaikęs kankinimų mirė Lukiškių kalėjimo ligoninėje. Palaikų užkasimo vieta nežinoma.

Kvėdarnos kapanių fundatoriaus Ludwik Gobiattu kapas Kvėdarnos miestelio kapinėse

Vienintelio Lietuvoje aklo knygnešio Petro Kavaliausko kapas Kvėdarnos miestelio kapinėse

Knygnešys Petras Kavaliauskas gimė dar prieš uždraudžiant lietuvišką spaudą – 1847 metais. Jis apako po sunkios ligos, būdamas vos 16 metų, tačiau gimtą žodį mylėjo taip, kad neabejodamas užsiėmė jo platinimu. Jo negąsdino grėsmė būti suimtam ir ištremtam. Petrui knygas gabenti padėjo Jonas Siurplys, kuris vėliau taip pat pasekė jo pėdomis ir tapo knygnešiu. P. Kavaliausko žmona tapo Ona Siurplytė (pagalbininko Jono Siurplio sesuo). Su ja knygnešys P. Kavaliauskas susilaukė vieno sūnaus – Prano Kavaliausko.

Kvėdarnos miestelyje, vadinamojoje „Mogylos“ dalyje, pastatytas kryžius žymintis vietą, kurioje 1944 – 1953 m. buvo užkasami Kvėdarnos apylinkėse žuvę partizanai ir Kvėdarnos valsčiaus NKVD – MGB poskyrio pastate nužudyti suimti vietos gyventojai. Kryžius metalinis, puoštas ornamentais.

Kryžiaus pastatymo iniciatorius J. Steigvilas iš Tenenių. Čia buvo nukankintas ir užkastas jo brolis. J. Steigvilas kryžių pastatė savo lėšomis. Aplink kryžių imituota kapavietė. Užrašas skelbia „Žuvusiems už Tėvynę“.

Kryžiaus autorius J. Steigvilas. Pašventintas 1991 m. lapkričio 10 d.

1989 m.. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininko Kęstučio Balčiūno iniciatyva vietoje buvusio 1940 – 1941 m. ir 1944 – 1953 m. Kvėdarnos valsčiaus NKVD – MGB poskyrio pastato pastatytas stogastulpis skirtas „Žuvusiems už Lietuvą tremtyje ir Tėvynėje 1940 – 1953 m.“. Šiame pastate buvo kalinami, tardomi, kankinami žmonės. Taip pat prie šio pastato buvo išniekinami Kvėdarnos apylinkėse žuvę partizanai.

Ąžuolinis stogastulpis drožtas iš vientiso medžio. Paminklo autorius tautodailininkas Andrius Martinaitis, kalvis Stasys Sliusoraitis.

Paminklas atidengtas 1989 m. spalio 23 d. Jį pašventino Kvėdarnos parapijos klebonas Alfonsas Klimavičius.

Netoli Kvėdarnos esančiame Buišių kaime, buvusioje Petro Nogiaus sodyboje, 1991 m. spalio 6 dieną atidengtas kryžius skirtas įamžinti čia, 1959 m. gegužės 4 d. kautynėse žuvusių paskutiniųjų Šilalės krašto Žemaičių apygardos partizanų Petro Oželio – Jaunučio ir Felikso Urbono – Algirdo atminimui.

Kryžiaus pastatymo iniciatorius gydytojas Mečislovas Šiaudinis.

1989 m.. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininko Kęstučio Balčiūno iniciatyva vietoje buvusio 1940 – 1941 m. ir 1944 – 1953 m. Kvėdarnos valsčiaus NKVD – MGB poskyrio pastato pastatytas stogastulpis skirtas „Žuvusiems už Lietuvą tremtyje ir Tėvynėje 1940 – 1953 m.“. Šiame pastate buvo kalinami, tardomi, kankinami žmonės. Taip pat prie šio pastato buvo išniekinami Kvėdarnos apylinkėse žuvę partizanai.

Ąžuolinis stogastulpis drožtas iš vientiso medžio. Paminklo autorius tautodailininkas Andrius Martinaitis, kalvis Stasys Sliusoraitis.

Paminklas atidengtas 1989 m. spalio 23 d. Jį pašventino Kvėdarnos parapijos klebonas Alfonsas Klimavičius.

A.Kavaliausko etnografinis muziejus yra įkurtas antrą šimtmetį skaičiuojančioje žemaitiškoje troboje, kuri randasi ant Jūros upės kranto vaizdingoje, apaugusioje šimtamečiais medžiais, vietoje Jame eksponuojami kaimo buities rakandai, baldai, kaimo meistrų įrankiai ir dirbiniai, ūkio padargai, nuotraukos, dokumentai ir meno kūriniai. Jame skirta vietos žymiam Žemaitijos knygnešiui Petrui Kavaliauskui. Muziejus atviras lankytojams nuo 2014 metų, Lankomas vasaros mėnesiais iš anksto susitarus Albinas Kavaliauskas tel. 8 620 74 294.

Paminklinis akmuo aklam knygnešiui Petrui Kavaliauskui Gvaldų kaime 1860 -1933 m.

Kvėdarnos seniūnijoje yra 9 kapinynai ir pilkapynai

ŠVIETIMAS

ŠILALĖS R. KVĖDARNOS KAZIMIERO JAUNIAUS GIMNAZIJA
Šilalės g. 37, Kvėdarna, 75348 Šilalės r.
Tel: (0 449) 55415

KVĖDARNOS KAZIMIERO JAUNIAUS GIMNAZIJOS PAJŪRALIO SKYRIUS
Liubarto g. 2, Pajūralio k., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75321
Tel: (0 449) 42887

ŠILALĖS R. KVĖDARNOS DARŽELIS „SAULUTĖ“
Žalioji g. 8, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75346
Tel: (0 449) 55188

KVĖDARNOS BIBLIOTEKA
Žalioji g. 7, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75347
Tel: (0 449) 74297

ŠILALĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠOJI BIBLIOTEKA, PAJŪRALIO FILIALAS
Pajūralis, 75322 Šilalės r.
Tel: +370 614 09234

SVEIKATA

KVĖDARNOS AMBULATORIJA, VŠĮ
K. Jauniaus g. 2B
Tel: (0 449) 55252

PAJŪRALIO MEDICINOS PUNKTAS, KVĖDARNOS AMBULATORIJA
Pajūralio k.
Tel: (0 449) 42710

GRIMZDŲ MEDICINOS PUNKTAS, KVĖDARNOS AMBULATORIJA
Grimzdų k.
Tel: (0 449) 55831

GINTO NAVARDAUSKO VETERINARINĖ VAISTINĖ
Taikos g. 4, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75342
Tel: +370 686 96735

VAISTINĖS

CAMELIA, UAB NEMUNO VAISTINĖ VAISTINĖ
Žalioji g. 7, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75346
Tel: (0 449) 57395

KULTŪRA

PAJŪRALIO LAISVALAIKIO SALĖ
Liubarto g. 2, Pajūralio k., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75321

SPORTAS

ŠILALĖS RAJONO DVIRAČIŲ SPORTO KLUBAS „KVĖDARNA“
Kvėdarnos k., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav.
Tel. +370 686 78457

PASLAUGOS

KVĖDARNOS PARAPIJOS SENELIŲ GLOBOS NAMAI
Piliakalnio g. 4, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75348
Tel: +370 670 74511

ŠILUTĖS KREDITO UNIJOS KVĖDARNOS KASA
Dariaus ir Girėno g. 24, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75029

Tel: (0 449) 55208

BENDRIJOS

SODININKŲ BENDRIJA „KVĖDARNOS SODAI“
Žalioji g. 6 – 26, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75346
Tel: +370 682 63618

BENDRUOMENĖS

KVĖDARNOS MIESTELIO BENDRUOMENĖS CENTRAS
K. Jauniaus g. 13, Kvėdarnos mstl. Šilalės r. sav.
Tel: +370 631 21111

PAJŪRALIO BENDRUOMENĖS CENTRAS
Pajūralio k., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75321
Tel: +370 619 37 267

KAIMŲ BENDRUOMENĖ „SAULIETEKIS“
Saulėtekio g. 2, Grimzdų km., Šilalės r.
Tel: +370 656 24 094

GĖLĖS – mažmeninė prekyba

GITANOS GĖLIŲ NAMAI
Žalioji g., 2-17, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen.,
Tel: +370 614 36279

MEDIENOS ĮMONĖS

STASIO GAILEVIČIAUS ĮMONĖ
Dvaro g., Papynaujo k., 75342 Šilalės r.
Tel: +370 687 29023

PYNAUJA, AGROSERVISO KOPERATYVAS
Papynaujis, 75342 Šilalės r.
Tel:  (0 449)  55115

UAB „STATOMENAS“
Ašvos g. 6-4, Pajūralis, LT-75322 Šilalės r.
Tel: +370 681 11315

BALDŲ GAMYBA

DANRIMA, UAB
Dvaro g. 4, Papynaujo k., 75342 Šilalės r.
Tel:  (0 449)  55315

MEDIENOS GAMINIAI IR LAUKO BALDAI
Kvėdarna, 75342 Šilalės r.
Tel:  +370 616  59273

STATYBOS ĮMONĖS

RESTAPA, UAB
Papynaujis, 75001 Šilalės r.
Tel:  +370 449  55826

KVĖDARSTA, UAB
K. Jauniaus g. 13, Kvėdarna, 75347 Šilalės r.
Tel:  (0 449)  55260

RIČARDO RILSKIO ĮMONĖ
Tel: +370 657 43558

UAB „STATOMENAS“
Ašvos g. 6-4, Pajūralis, LT-75322 Šilalės r.
Tel: +370 681 11315

MAISTO PARDUOTUVĖS

KVĖDARNOS PREKYBA, UAB PARDUOTUVĖ
Šilalės g. 1, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75348

AIBĖ, UAB ALNIRUDA PARDUOTUVĖ (ALFONSO RUPŠLAUKIO ĮMONĖ)
Dariaus ir Girėno g. 14, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75348

ŪKINIŲ PREKIŲ PARDUOTUVĖ

PAPYNAUJIS, AGROSERVISO KOOPERATYVO PARDUOTUVĖ
Šilalės g. 1, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75348
Tel: (0 449) 55141

AGROLITA, UAB PARDUOTUVĖ
Taikos g. 6, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75342

UAB „PARA-1“
Piliakalnio g. 6, LT – 75348 Kvėdarna, Šilalės r.
Tel: (0 449) 55561

PRIEŠGAISRINĖ TARNYBA

KVĖDARNOS UGNIAGESIŲ KOMANDA
K. Jauniaus g. 13A, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75347

GROŽIO SALONAI

DIANOS KIRPYKLA
Žalioji g. 3, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75346
Tel: +370 699 76104

KARMEN, GROŽIO SALONAS
Taikos g. 6, Kvėdarna, 75342 Šilalės r.
Tel: +370 616 56825

KAVINĖ

LEVANDA
Šilalės g. 1, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75348
Tel: +370 650 90973

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

AUTOSERVISAS, DETALIŲ PARDUOTUVĖ, UAB „SERVITRA“
Jauniaus g. 15-20, Kvėdarna, 75347 Šilalės r.
Tel: +370 639 82069

2009 m. gegužės 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-1836 patvirtintas Šilalės rajono savivaldybės Kaltinėnų miestelio herbas.

Kaltinėnai istorinio herbo niekada neturėjo. Heraldikos komisijoje kartu su Šilalės savivaldybės ir seniūnijos atstovais naujajame herbe buvo nuspręsta pavaizduoti piliakalnį, kuris simbolizuotų turtingą vietovės praeitį ir žinomą miestelyje keliomis versmėmis trykštantį Magdušės šaltinį, kurio gaiva daugelis gyventojų naudojasi ir dabar.

Kalnas visame pasaulyje laikomas dievybės artumo simboliu. Jis iškyla virš kasdienybės ir priartėja prie Dangaus. Beveik visose pasaulio kultūrose yra šventieji kalnai. Ikikrikščioniškoje Lietuvoje ant šventųjų kalvų būdavo įrengiamos Alkos, vykdavo pagoniškos kulto apeigos. Po Lietuvos krikšto maldos namai irgi dažniausiai statomi ant aukštumų.

Puodynė simbolių kalboje reiškia diskretiškumą, paslaptį, džiaugsmą. Kaip ir kiti indai tai – motiniško prieglobsčio, gyvenimo šaltinio, gaivinančios drėgmės išraiška.

Vanduo daugelyje pasaulio religijų yra kūno, sielos, vidinio apsivalymo bei atsinaujinimo įvaizdis. Šaltiniai daugelyje senųjų kultūrų buvo šventos vietos, nes buvo manoma, jog iš žemės gelmių trykštantį vandenį dovanodavo požeminės dievybės. Biblija mini keturias Rojaus upes, ištekančias iš palaimą teikiančio šaltinio, kuris tapo amžino gyvenimo ir atgimimo simboliu.

Raudona – heraldikoje reiškia drąsą, narsą ir meilę, tai ugnies ir kraujo spalva.

Žalia – laisvės, grožio, džiaugsmo, sveikatos, vilties ir gamtos spalva.

Sidabrinė (balta) – turto, dorumo, skaistumo, ir vandens, kaip vieno visatos elementų spalva.

Kaltinėnų herbo etaloną parengė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Jį Heraldikos komisija aprobavo 2009 m. balandžio 9 d. (komisijos posėdžio protokolas Nr. 394).

Herbo aprašymas. Raudoname lauke ant žalio kalno – sidabrinė puodynė iš kurios bėga tos pačios spalvos vingiuota vandens juosta.

Šilalės rajono savivaldybės administracijos Kaltinėnų seniūnija

Kodas 288614530
Varnių g.7, Kaltinėnų mstl., 75451 Šilalės r. sav.
Tel./faks. (0 449) 57 404

Šilalės Kaltinėnų seniūnija yra Šilalės rajono savivaldybės administracijos filialas

Seniūnijos centras – Kaltinėnų miestelis, teritorijos plotas – 16000,00 ha

Gyventojų seniūnijoje ~ 2064

Seniūnijai priklauso 71 kaimai:

Antininkai, Ąžuolija, Bartašiškė, Bartkiškė, Burniai, Butkaičiai, Dirgėlai, Donylos, Dvarčius, Ganyprova, Gardiškė, Gaučai, Gedminiškė, Gimbūčiai, Gineikiai, Girsteikiai, Iždonai, Jankaičiai, Jaunodava, Jogminiškė, Juodžiai, Kaltinėnų mstl., Kanapukai, Karklėnaliai, Kaušai, Krūtilės, Kutaliai, Kvesčiai, Labardžiai, Lauksargis, Lauciškė, Laumenai, Lingėniškė, Mankiškė, Mažuoliai, Meirės, Milaičiai, Miliai, Misaičiai, Nuomininkai, Orvydiškė, Paašvijis, Pabaliai, Pagrybis, Pakalniškiai, Pakarčemis, Paežerupis. Pasausalis, Pelkės, Pempės, Pesiai, Pilės, Prienai, Putvinskiai, Radiškė, Rėzgaliai, Rukšiai, Rusliai, Rūčiai, Rūteliai, Skabučiai, Skindėriškė, Sodalė, Šakiai, Šaltiškė, Šliužos, Trakas, Určiniškė, Užpelkis, Vosgirdai, Žiliai.

Arčiausiai miestelio Pilių kalnas (Kepaluškalnis), čia švenčiamos Joninės ir kitos sueigos, kūrenami laužai.

Šalia kalno pastatytas betoninis paminklas. Paminklas pavadintas Žemaitijos tremtinių kalvarijos paskutiniosios stoties Prisikėlimo Kryžiumi. Kryžiaus aukštis – 19 metrų, jo priekinėje pusėje – Gedimino stulpai. Naktį įjungiamas specialus apšvietimas, todėl kryžius gerai matomas net kelių kilometrų spinduliu. Į pietus – Skuburlės piliakalnis.

Kaltinėnų kapinėse palaidotas Žemaitijos šviesuolis, poemos ,,Mužikas Žemaičių ir Lietuvos’’ autorius Dionizas Poška.

Kutalių kaime 1885 m. gimė pirmasis konstitucinės Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis. Jam skirtas paminklinis ansamblis Šakių – Kutalių – Bartiškės – Žvilių kelių sankryžoje yra saugomas istorijos paminklas.

Gausiai lankoma Kaltinėnų bažnyčia. Altoriaus projektą sudaro kylantys į dangų laiptai, o ant jų – keturių metrų aukščio prisikėlusio Kristaus skulptūra, nulieta iš balto marmuro ir bronzos. Po bažnyčia įrengta 500 vietų kultūrinių renginių salė, kurią puošia sukurti vitražai-stacijos.

Švietimo įstaigos

• Šilalės rajono Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija, direktorius Virginijus Andrejauskas, tel. (0 449) 57 205.
• Šilalės rajono Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos ikimokyklinė ugdymo grupė, direktorius Virginijus Andrejauskas, tel. (0 449) 57 205.

Kitos įstaigos ir organizacijos

• Kaltinėnų paštas, darbuotoja Gražina Pralgauskienė, tel. (0 449) 57 230.
• Šilalės Kredito unijos Kaltinėnų kasa, kasininkė Virginija Budrienė, tel. (0 449) 57 340.
• Kaltinėnų Šv. Jono Krikštytojo parapija, parapijos klebonas, kun. Narsutis Petrikas, tel. +370 687 77 266.

Bendruomenės

• Kaltinėnų miestelio bendruomenė, pirmininkė Vydmantė Valošinaitė, tel. +370 698 53092
• Iždonų kaimo bendruomenė, pirmininkas Audrius Kelpšas, tel. +370 612 49561
• Gineikių kaimo bendruomenė, pirmininkė Lina Liekienė, tel. +370 601 16544
• Aktyvių kaimo žmonių bendruomenė, pirmininkas Antanas Pocius, tel.  +370 656 43799

Medicinos įstaigos:

• Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centras,VšĮ, vyr, gydytojas Kornelijus Andrijauskas, tel. (0 449) 57 267.
• D. Ugintiens BPG kabinetas, IĮ, įmonės vadovė Danutė Ugintienė, tel. (0 449) 46 668.

Vaistinės

• Kaltinėnų vaistinė, vaistininkė Elena Sakalauskaitė, tel. (0 449) 57 198.
• Ž. Jucevičienės vaistinė, IĮ, vaistininkė Žibutė Jucevičienė, tel. (0 449) 57 391.

Gelbėjimo tarnyba (gaisrinė tarnyba)

• Šilalės rajono priešgaisrinės tarnyba Kaltinėnų ugniagesių komanda, vyr. vairuotojas Rimas Gudauskas, tel. +370 680 58945.

Pramonės statybos, įvairios gamybos įmonės

• MB „Kepsita“, maisto gaminimas, direktorė Kristina Vitkienė, tel. +370 650 44674.
• UAB „Žiliukai“ baldų gamyba, vadovas Andrius Eitutis, +370 687 57 443.

Globos namai (vaikų, senelių)

• Kaltinėnų parapijos senelių globos namai, direktorius, kun. Narsutis Petrikas, tel. (0 449) 57 149.

Stadionai, žaidimų aikštelės (krepšinio, futbolo ir kt.)

• Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazijos stadionas, krepšinio aikštelė, futbolo aikštė, direktorius Virginijus Andrejauskas, tel. (0 449) 57 205.

Kultūros įstaigos

• Kaltinėnų laisvalaikio salė, renginių organizatorius ir kolektyvo vadovas Neringa Eitutienė, tel. +370 650 75 904.
• Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Kaltinėnų filialas, bibliotekininkė Irena Sugintienė, tel. +370 618 17 920.
• Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Pagrybio kaimo filialas, bibliotekininkė Irena Sugintienė, tel. +370 618 17 920.
• Šilalės rajono savivaldybės bibliotekos Krūtilių kaimo filialas, bibliotekininkė Rima Dabulskienė

Kodas: 188613961
Žvejų g. 15, 75262 Didkiemio k., Šilalės r. sav.
Tel./ faks. (8 449) 42 981

Seniūnija yra Šilalės rajono savivaldybės administracijos filialas

• Seniūnijos centras – Didkiemis, teritorijos plotas 3848 ha
• Seniūnijoje gyvena 340 gyventojų

Seniūnijai priklauso 3 kaimai:

• Didkiemio;
• Vartulėnų;
• Laumenų;
• Pažiuržmotis;

Į šį pastatų kompleksą, saugomą Valstybės, įeina bažnyčia ir varpinė. Didkiemis, LT-75017 Šilalės r.
Telefonas (449) 58370

Paminklas žuvusiems partizanams buvusiame Gerviškės k. Didkiemio seniūnijoje, ir paminklas Lietuvos partizanams Didkiemio k. Didkiemio seniūnijoje. Abu paminklai yra rajoninės reikšmės objektų sąraše.

Paštas

• mobili laiškininkė Kristina Nausėdienė, Didkiemis, LT-75262 Šilalės r., +370 659 50390

Didkiemio kaimo bendruomenė

• pirmininkė Daiva Liekienė, Didkiemis, LT-75262 Šilalės r.,  +370 697 40700

Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Didkiemio filialas

• bibliotekininkė Danutė Venckuvienė, Didkiemis, LT-75017 Šilalės r., +370 622 64 866

Lietuvos ūkininkių draugijos

• Šilalės skyriaus Didkiemio grupės vadovė Danutė Venckuvienė, Didkiemis, LT-75017 Šilalės r., +370 622 64 866.

ŽŪKB „Pieno gėlė“ Didkiemio punktas

• Dana Dargužienė , +37061468578, Gerviškės g. 10, Didkiemio k. Šilalės r.

Kodas 188613819
Rungio g. 2, Bilionių k. 75403 Šilalės r. sav.
Tel./faks. +370 449 41 832

Bilionių seniūnija yra Šilalės rajono savivaldybės administracijos filialas

• Seniūnijos centras – Bilioniai. Seniūnijos plotas 3701,59 ha
• Gyventojų skaičius ~ 389

Seniūnijai priklauso 8 kaimai:

• Aukštagirė;
• Baravykai;
• Baubliai;
• Bilioniai;
• Gulbės;
• Padvarninkai;
• Plunksnės;
• Stoniai;

Kontaktinis tel. +370 6 87 02 200

(www.pykaiciai.lt) kontaktinis tel. +370 6 98 24 75

Gulbių kapinynas

Gulbių kaime Kartuvių kalnas

Senkapiai: Baravykų, Stonių, Plunksnių kaimuose

Bilionių kaimo kapinaitės

Kaltinėnų PSPC Bilionių medicinos punktas
Stefa Stankuvienė
+370 610 374 14

Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Bilionių kaimo filialas
Irena Leontjevienė
+370 676 68 548

ŽŪKB „Pieno gėlė“ pieno supirkimo punktas
Salomėja Gargasienė
+370 618 87 535

AB „Pieno žvaigždės“ fil. Mažeikių pieninė pieno supirkimo punktas
Algimantas Skurdelis
+370 614 12 199

ŽŪKB „Pieno jūra“
Vaidotas Macikas
+370 656 94 567

Bilionių kaimo bendruomenė
pirmininkė Virginija Geštautienė
+370 650 61977

Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro Bilionių laisvalaikio salė
Virginija Geštautienė
+370 656 95158

2010 m. birželio 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-383 patvirtintas Šilalės rajono Bijotų miestelio herbas.

Bijotų dvaras, iš pradžių vadintas Bardžiais, minimas nuo 1558 m. 1788 m. Bardžių-Bijotų dvaro centrą nupirko rašytojas Dionizas Poška (Paškevičius, 1764–1830). Dvare rašytojas gyveno iki mirties, tai yra daugiau nei 40 metų. Senuosius Bardžius išgarsino Dionizo Poškos įkurtas pirmasis Lietuvoje senienų muziejus.

Svarstant Bijotų herbo motyvus, niekam nekilo abejonių, kad naujame herbe turi būti pavaizduotas bemaž prieš 200 metų Dionizo Poškos pastatytas Baublys. Žaliame lauke vaizduojamas auksinis Baublys. Žalia spalva reiškia gražią gamtą ir kadaise netoli buvusį ąžuolyną (galbūt ir šventvietę), taip pat viltį, kad vietovė atgis ir vėl taps svarbiu Žemaitijos kultūriniu centru. Juoda durų anga rodo, kad šiame statinyje slypi mūsų krašto švietimui ir mokslui svarbios vertybės (heraldikoje juoda spalva paprastai žymi mokslą, išsilavinimą), o atvira durų anga, kad čia laukiami visi Baublio lankytojai, kuriems nesvetima šio krašto kultūra ir tradicijos.

Bijotų herbo etaloną sukūrė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Jį Lietuvos heraldikos komisija aprobavo 2010 m. gegužės 13 d.

Heraldikos komisijos informacija
Šilalės rajono savivaldybės administracijos Bijotų seniūnija

Kodas 188614725,
Dionizo Poškos g. 6 – 1, Bijotai, 75228 Šilalės r. sav.
tel./faks. (0 449) 41 423, (0 449) 41 434

https://www.facebook.com/bijotu.seniunija
Bijotų seniūnija yra Šilalės rajono savivaldybės administracijos filialas.
Seniūnijos centras – Bijotai, plotas – 7002,00 ha
Gyventojų skaičius 863 (2021-10-05 duomenys)

Seniūnijai priklauso 30 kaimai:

Antininkai, Bardžiai, Bijotai, Cipkiškiai, Dauba, Gedeikiai, Girdiškė, Gaudvaišai, Kalniškiai, Kazokai, Klabai, Košiai I, Košiai II, Kumečiai, Maldūnai, Mankiškė, Padvariai, Pagirdiškė, Palaima, Palyženis, Pakarčemis, Pavėriai, Pilsūdai, Pliupiai, Poškakaimis, Simėnai, Šimkaičiai, Šlapeikiai, Tūjainiai, Vaidatoniai.

Raseinių krašto Žemaitijos bajoras Dionizas Poška, Paškevičius, (1765 – 1830) į Lietuvos kultūros istoriją įėjo kaip rašytojas, istorikas ir muziejininkas. Jis ypač išgarsėjo, kai iš tūkstantmečio ąžuolo, žmonių vadinto Baubliu, augusio jo Bardžių-Bijotų dvaro lauke ant Vyšniakalnio, kamieno jį išskaptavęs savo kieme 1812 m. pastatė altaną, taip pat ją pavadinęs Baubliu, ir čia įkūrė pirmąjį Lietuvoje istorinį senienų muziejų. Po kelerių metų pastatė ir antrąją kiek mažėlesnę altaną, savo eilėse ją vadinęs Baublio broliu. Baublyje laikė iškasenas iš žemaičių kapų, riterių šarvus, šalmus, ginklus, turėjo numizmatikos, papuošalų, buitinių daiktų rinkinį, taip pat apie 200 knygų bibliotekėlę. Apie tą muziejų daug rašė anuometinė Vilniaus ir Varšuvos spauda. Čia lankėsi daug žymių žmonių (poetas Adomas Mickevičius, istorikai Ivanas Lobojka, Tadeušas Čackis ir kt.), Lietuvos istorijos klausimais su Dionizu Poška konsultavosi Vilniaus universiteto profesoriai. Žodžiu, šio bajoro dvaras buvo antrasis kultūros židinys Lietuvoje po Vilniaus universiteto. Toks muziejus, kuriame sujungta mitologija (ąžuolas Perkūno medis) ir kultūra buvo ir tebėra vienintelis Europoje.

D. Poškos memorialinis muziejus yra kompleksinis Lietuvos kultūros paveldo objektas ir saugomas valstybės. Be Baublių jam priklauso D. Poškos vandens malūnas, jo brolio Norberto Paškevičiaus dvaro parkas bei naujai apsodintas ąžuolais Vyšniakalnis. Prie Baublių stovi du maži baubliukai – liaudies meistrų XIX a. pab.– XX a. pr. sukurtos koplytėlės, vadintos Jonukais.

Originalumu ir unikalumu išsiskiria šoniniai Girdiškės bažnyčios altoriai, padaryti iš natūralaus dydžio nudievintų ąžuolo kamienų ir šakų. Ąžuolinius altorius sukūrė kunigas Kazimieras Andriukaitis, daug metų dirbęs Girdiškėje, puikiai išmanęs statybų ir medžio meistrystės darbus.

Šilalės r. savivaldybės kultūros centro Bijotų k. laisvalaikio salė,

• renginių organizatorė Vesta Trimirkienė, tel. +370 672 63101

Bijotų bendruomenė,

• pirmininkė Laura Pundinienė, tel. +370 609 94 354

Girdiškės kaimo bendruomenė,

• pirmininkė Laima Skirgailienė, tel. +370 685 86243

Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Bijotų kaimo filialas

• bibliotekininkė Agnė Macijauskaitė

Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Girdiškės kaimo filialas

• bibliotekininkė Giedrė Leškienė +370 616 92 815