Tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė
Silva Paulikienė
227 kabinetas, J. Basanavičiaus g. 2, Šilalė

Bendradarbiaujant Šilalės rajono savivaldybės institucijoms, sudarytas Šilalės mieste bei rajone teikiamų viešųjų paslaugų vaikui ir jo šeimai sąrašas. Šiame sąraše galima rasti informaciją apie teikiamas švietimo pagalbos, socialines ir sveikatos priežiūros paslaugas, nurodyta, kur galima kreiptis dėl paslaugų užsakymo, paslaugų teikimo vieta bei kita svarbi informacija. Sąrašas skirtas ne tik specialistams, dirbantiems su vaiku ir šeima, bet ir patiems vaikų tėvams (globėjams, rūpintojams), kurie susidūrę su problemomis galėtų greičiau rasti reikiamą pagalbą

Vaiko gerovės komisija

Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos paskirtis – užtikrinti savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų gerovę, bendradarbiaujant su mokyklų vaiko gerovės komisijomis ir kitomis vaiko gerovės srityje dirbančiomis institucijomis.
Savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija sudaroma iš savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių, teritorinės policijos įstaigos, probacijos tarnybos, teritorinės prokuratūros, socialinių paslaugų, švietimo, sveikatos ir kitų institucijų, nevyriausybinių organizacijų, dirbančių vaiko gerovės srityje, atstovų.

Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos sudėtis:

  • Silva Paulikienė, administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė (vyriausioji specialistė), komisijos pirmininkė;
  • Vilija Vainorienė, administracijos Turto ir socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė, komisijos pirmininko pavaduotoja;
  • Ona Aurylienė, administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė, komisijos sekretorė;
  • Alvydas Balandis, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiasis tyrėjas, komisijos narys;
  • Inga Ežerskienė, Koordinacinio centro ,,Gilė“ socialinė darbuotoja, konsultantė, komisijos narė;
  • Birutė Jankauskienė, Šilalės švietimo pagalbos tarnybos direktorė, komisijos narė;
  • Jolanta Kvietkauskienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės rajone vyriausioji specialistė;
  • Izoleta Ligeikienė, Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus vyriausioji specialistė, komisijos narė;
  • Vera Macienė, Šilalės rajono savivaldybės tarybos narė, komisijos narė;
  • Lina Maslauskienė, administracijos jaunimo reikalų koordinatorė (vyriausioji specialistė), komisijos narė;
  • Loreta Petkuvienė, Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė, komisijos narė;
  • Mindaugas Stonkus, Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokuroras, komisijos narys.

Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos darbo reglamentas, patvirtintas Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. DĮV-81 ,,Dėl Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijos darbo reglamento tvirtinimo“

Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimo Šilalės rajono savivaldybėje organizavimo, koordinavimo ir kontrolės tvarkos aprašas, patvirtintas Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. DĮV-211 ,,Dėl Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimo Šilalės rajono savivaldybėje organizavimo, koordinavimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“

Mokyklos Vaiko gerovės komisijos paskirtis – rūpintis vaikui saugia ir palankia ugdymosi aplinka.
Mokyklos Vaiko gerovės komisijos sudėtis ir jos darbo organizavimas – grindžiamas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

Mokyklos Vaiko gerovės komisijos funkcijos

  • kiekvienais metais tvirtina mokyklos Vaiko gerovės komisijos veiklos planą, nustatydama prioritetus, tikslus ir jų įgyvendinimo priemones, ir už jo įgyvendinimą atsiskaito mokyklos vadovui;
  • vykdo mokyklos bendruomenės švietimą vaiko teisių apsaugos, teisės pažeidimų prevencijos, mokinių užimtumo ir kitose srityse;
  • organizuoja švietimo pagalbą mokiniui, mokytojui ir vaiko atstovams pagal įstatymą;
  • pasibaigus nustatytam vaiko vidutinės priežiūros ar auklėjamojo poveikio priemonės vykdymo terminui, užtikrina sklandų vaiko įsitraukimą į ugdymo procesą ir teikia reikalingą švietimo ar kitą pagalbą;
  • teikia siūlymus mokyklos vadovui dėl saugios ir ugdymuisi palankios aplinkos užtikrinimo, socialinio ugdymo, prevencijos ir kitų programų įgyvendinimo mokykloje;
  • teikia siūlymus savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisijai dėl vaiko minimalios priežiūros priemonių tobulinimo;
  • teikia siūlymus mokyklos vadovui dėl vaiko minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės skyrimo, vaiko minimalios priežiūros priemonės pakeitimo, pratęsimo ar panaikinimo;
  • bendradarbiauja su savivaldybės administracijos Vaiko gerovės komisija, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriumi, vaiko minimalios priežiūros priemones vykdančiais asmenimis, vaikų socializacijos centrais, savivaldybės administracijos struktūriniais padaliniais, teritorine policijos įstaiga, vaiko teisių apsaugos, švietimo, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros įstaigomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir kitomis suinteresuotomis institucijomis, įstaigomis ar asmenimis;
  • atlieka kitas švietimo ir mokslo ministro nustatytas funkcijas.

Vaiko minimali priežiūra yra priemonė, kurią vykdant vaikui teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos, neatitraukiant vaiko arba kiek įmanoma mažiau jį atitraukiant nuo jo atstovų pagal įstatymą.

Taikomos vaiko minimalios priežiūros priemonės:

  • Įpareigojimas lankytis pas specialistą;
  • Įpareigojimas lankyti vaikų dienos centrą ar kitą švietimo, kultūros, sporto, socialines ar kitas paslaugas teikiančią arba darbinę veiklą bendruomenėje vykdančią įstaigą ar organizaciją, tarp jų – nevyriausybinę organizaciją (NVO);
  • Įpareigojimas tęsti mokymąsi toje pačioje ar kitoje bendrojo ugdymo mokykloje arba profesinio mokymo įstaigoje pagal privalomojo švietimo programas;
  • Įpareigojimas dalyvauti sporto, menų ar kitoje terapijoje, konkrečiose valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų ir nevyriausybinių organizacijų vykdomose neformaliojo vaikų švietimo, elgesio keitimo, socialinio ugdymo, prevencijos programose, kuriomis siekiama teigiamai veikti vaiko elgesį;
  • Įpareigojimas gydytis psichikos ir elgesio sutrikimus dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, patologinį potraukį azartiniams lošimams, kitus įpročių ir potraukių sutrikimus;
  • Įpareigojimas dalyvauti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) procese;
  • Įpareigojimas atlikti bendruomenei arba švietimo ar kitai įstaigai ar institucijai naudingą veiklą.

Vaiko minimalios priežiūros priemonės skyrimo laikotarpis – nuo 1 mėnesio iki 1 metų laikotarpiui, nustatant individualų jų įvykdymo terminą, bet ne ilgiau, kol vaikui sueis 18 metų. Vaiko minimalios priežiūros priemonė gali būti pakeista, pratęsta arba panaikinta įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad: vaikui gali būti paskirta viena arba kelios tarpusavyje suderintos minimalios priežiūros priemonės.

Minimalių priežiūros priemonių skyrimo aplinkybės

Priemonės skiriamos vaikui, kuris:

  • padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal LR baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką;
  • padarė administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Administracinių nusižengimų kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio atsiranda administracinė atsakomybė;
  • padarė administracinį nusižengimą, tačiau jam, vadovaujantis Administracinių nusižengimų kodeksu, nebuvo paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė;
  • nesimokančių vaikų ir mokyklos nelankančių mokinių informacinės sistemos duomenimis, nelankė mokyklos ir per mėnesį be pateisinamos priežasties praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų.
  • Vaiko vidutinė priežiūra yra priemonė, kurią vykdant vaikas yra ugdomas, prižiūrimas, jam teikiama švietimo pagalba, socialinės, sveikatos priežiūros ir kitos paslaugos vaikų socializacijos centre.
  • Vaikų socializacijos centras – prie bendrojo ugdymo mokyklų priskiriama valstybinė specializuota įstaiga, vykdanti vaiko vidutinės priežiūros priemones.
  • Vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo aplinkybės

Skiriama vaikui, kuris:

  • padarė nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčią veiką, tačiau šios veikos padarymo metu nebuvo sukakęs Baudžiamajame kodekse nustatyto amžiaus, nuo kurio pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus galima baudžiamoji atsakomybė už jo padarytą veiką, ir kai vaiko elgesys kelia realų pavojų jo ar kitų žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui;
  • kai minimalios priežiūros priemonių taikymo metu nebuvo pasiekta teigiamų jo elgesio pokyčių, išskyrus atvejus, kai minimalios priežiūros priemonė buvo paskirta nurodytu pagrindu.
  • Vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo laikotarpis – iki vienų metų, bet ne ilgiau, iki vaikui sukaks 18 metų. Vaiko vidutinės priežiūros priemonė gali būti pakeista, pratęsta arba panaikinta įstatymų nustatyta tvarka. Bendras vaiko vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas (įskaitant vaiko vidutinės priežiūros priemonės pratęsimą arba skyrimą iš naujo) negali būti ilgesnis kaip 3 metai. Į vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminą įskaitomas auklėjamojo poveikio priemonės terminas. Vaikui paskirtos vidutinės priežiūros priemonės vykdymo terminas skaičiuojamas nuo faktinio šios priemonės taikymo momento.

Prašymų formos

  1. Asmens prašymo skirti/pakeisti/pratęsti/panaikinti vaiko minimalios priežiūros priemonę ar kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo forma.
  2. Įstaigos/institucijos prašymo skirti/pakeisti/pratęsti/panaikinti vaiko minimalios priežiūros priemonę ar kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo dėl vaiko vidutinės priežiūros priemonės skyrimo forma.

Prašymų formos patvirtintos Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. DĮV-466 ,,Dėl prašymų formų patvirtinimo”

Vaiko teisių apsauga

Labdarių g. 8, Vilnius
Tel. (8 5) 231 0928
El. p. info@vaikoteises.lt

Daugiau informacijos: http://vaikoteises.lt

Dėl galimo vaiko teisių pažeidimo galima kreiptis į artimiausią teritorinį Tarnybos skyrių – darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00. Norėdami pranešti apie galimą vaiko teisių pažeidimą po darbo valandų, nedarbo bei švenčių dienomis kreipkitės bendruoju pagalbos telefonu – 112.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus kontaktai: Laisvės  g. 50, Tauragė, mob. 8 613 52 983, el. p. taurages.apskritis@vaikoteises.lt.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilalės rajone:

Pareigos Vardas/Pavardė Telefonas El. paštas
Patarėja Jolanta Kvietkauskienė 861086741 jolanta.kvietkauskiene@vaikoteises.lt
Vyriausioji specialistė Dalia Kiupelienė 861308712 dalia.kiupeliene@vaikoteises.lt
Vyriausioji specialistė Danguolė Jakštienė 869482235 danguole.jakstiene@vaikoteises.lt
Vyriausioji specialistė Jurgita Macaitienė 869417740 jurgita.macaitiene@vaikoteises.lt
Vyriausioji specialistė Regina Kvederienė  868724145 regina.kvederiene@vaikoteises.lt

Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės rajone adresas: Dariaus ir Girėno g. 54A, Šilalė

Kas yra vaiko globa (rūpyba)?

Vaikui nustatoma globa (rūpyba) tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių – priklausomybių, ligos, socialinių įgūdžių stokos, nesirūpinimo vaiku ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia – negali patys auginti vaiko.

Vaiko globos (rūpybos) rūšys ir formos

1. Vaiko globos (rūpybos) rūšys:

1) laikinoji globa (rūpyba);

2) nuolatinė globa (rūpyba).

2. Vaiko globos (rūpybos) formos:

1) globa (rūpyba) šeimoje;

2) globa (rūpyba) šeimynoje;

3) globa (rūpyba) globos centre;

4) globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje.

3. Vaikų globos (rūpybos) globos centre tvarką ir sąlygas nustato įstatymai ir kiti teisės aktai.

Jeigu vaikas yra vyresnis nei 14 metų, jam steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas. Šios sąvokos siejamos su vaiko dalyvavimu, priimant su juo susijusius sprendimus ar atstovaujant jo interesams, vaikui tenka daugiau atsakomybės. Esminio skirtumo tarp globėjo ir rūpintojo pareigų nėra.

Globa (rūpyba) – likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūra, auklėjimas ir ugdymas, kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymas ir palaikymas, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimas ir atstovavimas jiems.

Vaiko globos (rūpybos) dalyviai yra be tėvų globos likęs vaikas, jo biologinė šeima (tėvai ir vaiko giminaičiai) ir globėjas (rūpintojas). Ši globa (rūpyba) vykdoma kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriais ir kitomis institucijomis, susijusiomis su vaiko teisių apsauga. Globos (rūpybos) atveju tėvams išlieka tam tikros pareigos vaikams, pavyzdžiui, pareiga mokėti išlaikymą, taip pat teisė matytis su vaiku, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

Globėjais (rūpintojais) gali būti skiriami:

  1. Asmenys iki 65 metų amžiaus, išskyrus artimąjį giminaitį (artimi vaiko giminaičiai yra seneliai, broliai ir seserys), jei jis nori laikinai globoti (rūpinti) jaunesnį kaip 10 metų vaiką;
  2. Ne jaunesni nei 21 metų amžiaus, išskyrus artimąjį vaiko giminaitį.

Globoti (rūpinti) norintis asmuo nebūtinai turi būti susituokęs ar privalo turėti būstą, priklausantį jam nuosavybės teise. Svarbiausia, kad asmuo, norintis globoti (rūpinti) be tėvų globos paliktą vaiką, turėtų tinkamas sąlygas vaikui augti ir ugdytis.  

Globėju (rūpintoju) negalės būti, jeigu:

  1. asmuo neatitiks nurodyto amžiaus;
  2. asmuo yra pripažintas neveiksniu šioje srityje arba ribotai veiksniu šioje srityje;
  3. nuo jo buvo atskirtas vaikas;
  4. asmuo jau buvo įtėviu (įmote) ir jo tėvų valdžia buvo apribota dėl to, kad jis netinkamai atliko savo pareigas arba jis buvo atskirtas nuo vaiko;
  5. jeigu buvo nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų dėl netinkamo savo kaip globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimo, globotinio (rūpintinio) teisių ir interesų apsaugos neužtikrinimo, dėl savo teisių naudojimo savanaudiškais tikslais. 

Kas yra įvaikinimas?

Įvaikinimas – procesas, kurio metu be tėvų globos likusiam vaikui panaikinamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su tėvais ir giminaičiais pagal kilmę ir sukuriamos tarpusavio asmeninės ir turtinės teisės ir pareigos su įtėviais bei jų giminaičiais kaip giminaičiams pagal kilmę.

Įvaikinimas – galimybė suteikti naują šeimą vaikui, kuris negali augti biologinėje šeimoje. Tai teisinis procesas, kurio metu visos biologinių tėvų teisės ir pareigos yra perduodamos įtėvių šeimai. Įvaikinti vaikai praranda bet kokius teisinius ryšius su biologiniais tėvais ir tampa visateisiais naujos šeimos nariai. Įvaikinimo dalyviai – vaikas ir įtėvių šeima. Biologiniai vaiko tėvai neturi jokių teisių į jų įvaikintą vaiką, įvaikinimo procesas yra konfidencialus. Bet kokia informacija, susijusi su įvaikintu vaiku, gali būti viešinama tik įtėviams leidus arba gavus teismo leidimą.

Įvaikintojai laikomi vaiko tėvais pagal įstatymą.
Įvaikintam vaikui gali būti suteikta įtėvių pavardė, keičiamas vardas.
Įvaikinimas negali būti atšauktas ar panaikintas – tai yra pagrindinis įvaikinimo ir globos skirtumas. Globa, pasikeitus aplinkybėms, dėl kurių ji buvo nustatyta, gali būti panaikinta.

Kas gali įvaikinti?

Įvaikintojais gali būti pilnamečiai abiejų lyčių darbingo amžiaus asmenys, tinkamai pasirengę įvaikinti. Teisę įvaikinti turi sutuoktiniai. Santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Nesusituokę asmenys to paties vaiko įvaikinti negali. Išimtiniais atvejais leidžiama įvaikinti nesusituokusiam (vienišam) asmeniui ar vienam iš sutuoktinių. Išimtis gali būti taikoma teismo, kai konkretaus vaiko nesiekia įvaikinti sutuoktiniai arba kai siekiantieji įvaikinti sutuoktiniai negali įvaikinti dėl to, kad įvaikinimas prieštarautų vaiko interesams.

Amžius – pilnamečiai darbingo amžiaus asmenys (pilnamečiai ir įgiję visišką veiksnumą, suprantantys savo veiksmų pasekmes ir galintys prisiimti atsakomybę už savo veiksmus). Išimtiniais atvejais teismas gali leisti įvaikinti ir vyresniems asmenims.

Išimtį teismas daro, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir vertindamas konkrečias bylos aplinkybes, pavyzdžiui:

* kai įvaikina sutuoktiniai, iš kurių vienas atitinka įstatymo reikalaujamą amžių, o kitas jį viršija, tačiau pastarasis yra pakankamai geros fizinės ir psichinės būklės, kad pajėgtų išauginti įvaikį;

* kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti vyresnį vaiką (pavyzdžiui, aštuonerių ir daugiau metų);

* kai vyresni įvaikintojai pageidauja įvaikinti ilgą laiką jų šeimoje augusį vaiką;

* kai įvaikintoją su vaiku sieja giminystės ryšiai;

* kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas.

Amžiaus skirtumas tarp įvaikintojo ir įvaikinamojo turi būti ne mažesnis nei 18 metų. Įvaikinant sutuoktinio vaiką, amžiaus skirtumas gali būti sumažintas iki 15 metų.

Sveikata – nesate pripažintas neveiksniu ar ribotai veiksniu ir nesergate ligomis, kurių sąrašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2001 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 404/96 „Dėl medicininių kontraindikacijų, kurioms esant asmenys negali būti įvaikintojai, sąrašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. V-402/A1-152 redakcija).

Teistumas – apie Jūsų teistumą ir administracinius teisės pažeidimus gyvenamosios vietos Tarnybos teritorinis skyrius užklausia Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos bei teritorinę policijos įstaigą. Tarnybos atestuoti asmenys, vykdantys Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo programą (toliau – GIMK darbuotojai), įvertins surinktus duomenis ir sutuoktinių (nesusituokusio asmens) galimybes užtikrinti geriausius vaiko interesus.

Vaikai, augantys Jūsų šeimoje, yra asmenybės, poreikių deriniai. GIMK darbuotojai vertins, kokios sąlygos būtų sudarytos įvaikintam vaikui augti Jūsų šeimoje kartu su Jūsų vaikais, atsižvelgiant į visų vaikų poreikius pagal jų amžių.

Gyvenimo sąlygos – GIMK darbuotojai vertins, ar Jūs turite tinkamas gyvenimo sąlygas, kurios užtikrintų įvaikintam vaikui saugumą. Kad vaikas jaustųsi saugus, visų pirma reikia sukurti saugius namus. Gyvenamasis būstas gali būti ir nuomojamas (neprivaloma turėti nuosavybės teise priklausantį būstą).

Gaunamos pajamos – įstatymuose nėra nustatyta, kiek pajamų šeima privalo turėti. Pajamos turėtų būti tokios, kad šeima galėtų užtikrinti savo ir vaiko visavertį gyvenimą.

Neleidžiama įvaikinti biologinių vaikų, brolių ir seserų. Taip pat neleidžiama įvaikinti asmenims, kurie buvo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais, kuriems yra ar buvo apribota tėvų valdžia, buvusiems vaiko globėjams (rūpintojams), jei globa (rūpyba) panaikinta dėl jų kaltės.

Vaiko kilmė – viena iš GIMK darbuotojų mokymų temų – atviras kalbėjimas su įvaikintu vaiku. Svarbu suprasti, kad vaikas turi praeitį, kilmę, kurių negalima paneigti. Kiekvienas vaikas turi teisę į identitetą, žinoti savo šaknis. Žinojimas apie save – stiprybė, lydinti visą gyvenimą, ir pasitikėjimas savimi. Todėl GIMK darbuotojai pataria pasakoti vaikui pagal jo amžių ir brandą kilmės istoriją ir atsiradimą įtėvių šeimoje (pavyzdžiui, kad jis augo vienos mamos pilvuke, bet jam gimus, moteris negalėjo juo pasirūpinti, todėl ir atsiradote Jūs – šeima, kuri jį myli ir juo rūpinasi, ir visada bus šalia). Savo kilmės žinojimas padės vaikui  užaugti savimi pasitikinčia asmenybe. Labai svarbu, kad vaikas minėtą informaciją sužinotų iš Jūsų, o ne iš svetimų žmonių. Pastarieji, kalbėdami apie vaiko kilmę ir praeitį, galėtų ir įskaudinti jį bei sukelti nepasitikėjimą Jumis.

Informacija apie vaiko globą ir įvaikinimą galite rasti: Šilalės rajono socialinių paslaugų namai, Vytauto Didžiojo g. 17, Šilalė, mob.: 868635129, 861007542, 861313075, www.silalesspn.lt, el. p. gimk.spn@gmail.com 

Daugiau informacijos: http://vaikoteises.lt

Kas laikoma smurtu prieš vaikus?

KAI TAI DAROMA TYČIA: veikiant ar neveikiant, tiesiogiai ar netiesiogiai, tyčia daromas poveikis vaikui.
ĮVAIRIAIS BŪDAIS: šis poveikis gali būti fizinis, psichologinis ar seksualinis.
SUKELIA PASEKMIŲ: poveikis reiškia smurtą, jeigu dėl to vaikas miršta, sutrikdoma jo / jos sveikata, normali raida, sukeliamas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai, pažeminama vaiko garbė, orumas.
NEPRIEŽIŪRA: smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra.
TAČIAU smurtu nelaikomi veiksmai, kai prieš vaiką ar paauglį panaudojama fizinė jėga ir sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, bet šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus jo fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei ir vaiko negalima apsaugoti kitomis priemonėmis.

SMURTO RŪŠYS

  • Fizinis smurtas
  • Psichologinis smurtas
  • Seksualinis smurtas
  • Nepriežiūra

FIZINIS SMURTAS – neteisėtas, tyčinis prieš asmens valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, kuriuo siekiama atimti gyvybę, padaryti žalą sveikatai, atimti laisvę, sukelti bejėgišką būklę, fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias.

KAIP ATPAŽINTI. Tai lengviausiai atpažįstama smurto forma, nes dažniausiai palieka žymes ant žmogaus kūno, tačiau neretai apie patirtą fizinę traumą galima spręsti iš pasikeitusio asmens elgesio ar emocijų. Fizinio smurto sukelta žala gali varijuoti nuo lengvo nubrozdinimo, mėlynių iki kaulų lūžių ar net gyvybei grėsmingų sužalojimų.

SEKSUALINIS SMURTAS – tai situacija, kai kažkas priverstas dalyvauti nepageidaujamoje, nesaugioje arba žeminančio pobūdžio seksualinėje veikloje. Net jei asmuo yra sutuoktinis, sugyventinis, tokia prievarta yra seksualinis smurtas. Kartu su seksualiniu smurtu neretai naudojamas ir fizinis bei psichologinis smurtas.

KAIP ATPAŽINTI. Seksualinis smurtas šeimoje išryškėja tokiomis formomis kaip vertimas nusirengti, santykiauti prieš asmens valią, žiaurus lytinis santykiavimas, vertimas stebėti ar kartoti pornografinius veiksmus ir panašiai.

PSICHOLOGINIS SMURTAS – tai pavojingas, visada sąmoningas, tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiantis jį baimintis, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras kažkokių neigiamų padarinių, pavyzdžiui, grasinimas, kad jeigu partneris išeis susitikti su draugais, nebus įleistas namo, kai grįš.

Kai žmogus smurtauja psichologiškai, jis tarsi žaidžia su kito žmogaus mintimis, jausmais, savijauta. Tokiame santykyje yra prarandama lygybė tarp dviejų žmonių, nes vienas tampa tarsi stipresnis, kontroliuojantis ir valdingesnis, o kitas paklusnesnis ir nukentėjęs.

KAIP ATPAŽINTI. Tai sudėtingiausia atpažinti smurto rūšis. Psichologinis smurtas įgyja įvairias formas, pavyzdžiui, nuolatinė kritika, riksmai ir barniai, veiksmų laisvės varžymas, jausmų ignoravimas, įsitikinimų išjuokimas, melas, manipuliavimas asmeniu, draudimas išeiti į viešumą, trukdymas palaikyti santykius su giminaičiais ir draugais, viešas žeminimas, grasinimas nužudyti, sužaloti ar pagrobti vaikus, palikimas pavojingose vietose ir panašiai.

Visais atvejais psichologinis smurtas sukelia nemalonius jausmus, mažina savivertę ir verčia jaustis kaltu. Psichologinis smurtas taip pat gali kelti mintis, kad neva esi nestabilus ar psichiškai sutrikęs. Žmogumi, patiriančiu psichologinį smurtą, dažnai yra manipuliuojama.

EKONOMINIS SMURTAS – tai smurtas, susijęs su šeimos finansais. Jis gali būti įvairių formų, pavyzdžiui, partneriui neleidžiama dirbti, iš jo atimamas uždarbis, verčiama prašyti pinigų savo ir vaikų reikmėms, neduodama pinigų būtiniausiems dalykams, kontroliuojamas šeimos biudžetas ir vienvaldiškai priimami finansiniai sprendimai, atsisakoma išlaikyti vaikus tiek gyvenant santuokoje, tiek skyrybų atveju ir panašiai.

KAIP ATPAŽINTI. Siekdamas kontroliuoti savo auką, smurtautojas tikslingai kuria aukos ekonominę priklausomybę nuo jo. Neretais atvejais prievartą kenčiantis asmuo gauna pajamas ar valdo turtą, tačiau galiausiai smurtautojas palaipsniui užvaldo aukos turimus resursus, taip atimdamas galią aukai pasipriešinti, priimti savarankiškus sprendimus ar nutraukti smurtinius ryšius su smurtaujančiu partneriu.

Piktnaudžiaudamas savo galia ir didėjančia aukos priklausomybe, smurtautojas užkerta kelią aukai dirbti ar siekti išsilavinimo, kas ateityje sukurtų galimybę geresnei darbinei karjerai ir didesnėms pajamoms gauti, riboja jos galimybę disponuoti asmeniniu arba šeimos turtu.

Kur pranešti apie smurtą?

Bet koks smurtas sukelia daug ilgalaikių ir trumpalaikių neigiamų pasekmių vaikui. Todėl sužinojus, kad vaikas patiria smurtą ar pastebėjus smurto požymius, būtina pranešti:

Pranešus apie galimą smurtą įgaliotam teritoriniam skyriui, bus atliekamas vaiko situacijos vertinimas ir imamasi atitinkamų veiksmų, kad vaikas būtų apsaugotas.

Kur ieškoti pagalbos, jei prieš tave smurtauja ar naudoja fizines bausmes?

  • Pasakyk suaugusiems, kuriais tvirtai pasitiki.
  • Kreipkis į Lietuvos policiją bet kuriuo paros metu Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112
  • Kreipkis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą (pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val., penktadieniais nuo 8 val. iki 15.45 val.).

Jei tapote smurto artimoje aplinkoje liudininkais ar gyvenate aplinkoje, kurioje smurtaujama prieš jus ar prieš jūsų artimuosius, kreipkitės į Specializuotos pagalbos centrus, kuriuose bus suteikta pagalba.

Kaip elgtis, jei vaikai tarpusavyje smurtauja? 

Jei vaikai tarpusavyje smurtauja mokykloje, mokyklos ar kitos ugdymo paslaugas teikiančios įstaigos administracija turi imtis reikiamų priemonių, kad smurtas nepasikartotų, būtų suvaldomi smurto atvejai, o vaikui, patyrusiam smurtą, ar smurtavusiam prieš kitą vaiką, būtų suteikta reikalinga pagalba.

Ne visais atvejais sprendžiant problemas turi dalyvauti vaikų teisių apsaugos specialistai, tačiau mokytojas ar kitas specialistas, įvertinęs situacijos sudėtingumą, grėsmę vaiko sveikatai ir gyvybei, apie patyčių ar kito smurtaujančio vaiko elgesio atvejį turi pranešti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui.

Mokyklų ar kitų vaikams paslaugas teikiančių įstaigų vadovams rekomenduojama visus specialistus, dirbančius su vaikais, supažindinti su galimais smurto požymiais. Juos laiku pastebėjus ir atpažinus, bus galima greičiau padėti, jei vaikas patiria smurtą.
Taip pat siūlytina parengti ir visus specialistus supažindinti su vidine tvarka, kaip elgtis smurto atvejais, kad kiekvienas specialistas žinotų, kaip elgtis ir kur kreiptis pagalbos.

Kaip bendrauti su galimai smurtą patyrusiu vaiku?

Mokytojas ar kitas specialistas, įtaręs ar pastebėjęs galimo smurto prieš vaiką požymius vaiko kūne, elgesyje, emocijose ar vaiko tėvų, globėjų bendravime su vaiku, turėtų pasidomėti, kas jam nutiko.

Kalbant su vaiku reiktų atkreipti dėmesį į kai kurias pokalbio ypatybes:

  • Kad sumažėtų vaiko nerimas, būtina sudaryti saugesnes ir patogesnes pokalbiui sąlygas (pavyzdžiui, vienam klasėje).
  • Atsisėsti šalia vaiko arba jam patogiu atstumu viename akių lygyje (nerekomenduojama sėdėti už stalo vienas priešais kitą).
  • Klausti vaiko, kas jam nutiko, užduodant atvirus klausimus (Klausti: „Šiandien pastebėjau mėlynes ant tavo rankos riešo. Kas tau atsitiko?“ Neklausti: „Ar čia tam tikras asmuo tau mėlynes padarė?“).
  • Ramiai išklausyti vaiką, nepertraukinėti, leisti pasakyti, kiek vaikas nori ir gali.
  • Neprarasti savitvardos: matydamas, kad suaugęs asmuo, kuriam vaikas atsiskleidė, išsigando, supyko ar pasibaisėjo, vaikas gali išsigąsti ir daugiau nebepasakoti arba atsiimti savo žodžius.
  • Tikėti vaiku: jei vaikas prabilo apie smurtą, jis parodė pasitikėjimą suaugusiuoju. Jei vaikas išgirs abejonę, ar jis sako tiesą, daugiau gali nieko nebesakyti, ir smurtas gali tęstis toliau.
  • Nuraminti vaiką, palaikyti jį: vaikui atskleisti smurtą, veikiausiai, reikėjo sukaupti daug drąsos. Svarbu jam perteikti žinią, kad jis gerai pasielgė kreipdamasis pagalbos („Gerai, kad tu man pasakei apie tai“).
  • Nekaltinti, nesmerkti, nekritikuoti vaiko: svarbu yra vaikui perduoti vienareikšmišką žinią, kad jis nėra kaltas dėl patirto smurto, už tai yra atsakingas suaugęs žmogus, kuris elgėsi neleistinai.
  • Skatinti vaiką pasidalinti savo išgyvenimais, jausmais. Tikėtina, kad vaikas patiria daug įvairių jausmų ir išgyvenimų: baimę dėl smurtautojo keršto, gėdą, kaltę ir kitus jausmus, kurie jį slegia.
  • Klausiant, kalbant siūloma vartoti vaikui suprantamus žodžius, sąvokas, atitinkančias vaiko amžių, pažintinius gebėjimus, supratimą ir specialiuosius ugdymosi poreikius, jei tokių yra.
  • Suprasti, kad vaikas gali būti emociškai prisirišęs prie smurtavusio prieš jį asmens (pavyzdžiui, jei vaiką seksualiai tvirkino artimas asmuo, vaikas gali išgyventi labai prieštaringus jausmus – meilę smurtautojui ir neapykantą jam už padarytą skriaudą). Siūlytina vengti vaiką kaltinančių, vertinančių ar nukreipiančių klausimų, teiginių.
  • Klausytis vaiko ir sąžiningai atsakyti į jam kylančius klausimus: vaiką gali kankinti nežinia dėl ateities, dėl smurto atskleidimo pasekmių. Svarbu patikinti vaiką, kad bus stengiamasi užtikrinti jo saugumą, tačiau nežadėti to, ko nėra galimybės išpildyti (pavyzdžiui, nereiktų vaikui sakyti „Tavo mama nenusimins“).
  • Paaiškinti vaikui (atsižvelgiant į vaiko amžių ir supratimą), kas vyks po to, kai jis pasisakė, kokių veiksmų imsis mokyklos darbuotojas vaikui apsaugoti.
  • Būti prieinamu vaikui, nepalikti jo vieno su savo problema, mintis ir jausmais.

Kalbantis su vaiku neleistina:

  • Negalima žadėti to, ko nebus galimybės ištesėti, pavyzdžiui, nesakyti „Tau daugiau nieko blogo neatsitiks“.
  • Neleistina versti vaiko detaliai pasakoti apie patirtą smurtą. Svarbu leisti jam kalbėti tiek, kiek jam norisi.
  • Nereikėtų klausinėti vaiko apie jo jausmus smurtautojui.
  • Geriau neklausti vaiko, kodėl jis anksčiau nepasakė ar nesipriešino smurtui. Tai vaikui gali sustiprinti kaltės jausmą. Jei yra žinoma, kas yra smurtautojas, ar leisti jam susitikti su vaiku, spręs teisėsaugos institucijos kartu su Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.
  • Negalima leisti vaikui atsiskleisti prie kitų vaikų. Reikia saugoti ir gerbti jo privatumą, neatskleisti ir neaptarinėti informacijos su nenusijusiais asmenimis.

Rekomenduojama vaiko papasakotas smurtinės situacijos detales užrašyti kaip įmanoma tiksliau, cituojant vaiko kalbą: kada prasidėjo smurtas, kas tai darė, kas apie tai žino ar žinojo, kam vaikas yra dar pasakojęs ar kodėl nepasakojo, kokie, vaiko supratimu, buvo smurtautojo motyvai, kaip vaikas jautėsi po smurtinio įvykio.

Būtina įvertinti, kiek vaiko pasakojimas galimai realistiškas, ar vaiko nurodomos aplinkybės, faktai atitinka sužalojimų turinį, sunkumą (pavyzdžiui, ant vaiko rankos matoma suaugusio asmens plaštakos dydžio mėlynė, o vaikas sako, kad jam per ranką sudavė penkiametis brolis).

Svarstyti apie vaiko patiriamą smurtą galima, kai vaiko sužalojimai yra neįprasti, jo pasakojimas atrodo neįtikinamas.

SVARBU PRISIMINTI, kad smurtą patyrę vaikai dažnai neprisipažįsta, kas ir kaip prieš juos smurtavo, dėl įvairių priežasčių:

  • Galvoja (ar yra įtikinti), kad yra patys kalti dėl tokio elgesio su jais.
  • Nori būti ištikimi savo smurtautojui.
  • Bijo smurto atskleidimo pasekmių ar panašiai.

Skubiai reikia pasirūpinti, kai:

  • Kyla akivaizdus pavojus vaikų fizinei, psichinei sveikatai.
  • Nėra maisto, badaujama.
  • Nesaugu dėl higienos stokos (pavyzdžiui, nėra geriamo vandens).
  • Dėl psichikos sveikatos sutrikimų paūmėjimų vaiko tėvai ar globėjai nėra pajėgūs pasirūpinti vaiko fiziniais, psichologiniais, socialiniais poreikiais.
  • Yra tikimybė, kad vaiko tėvai ar globėjai, vartojantys alkoholį, narkotikus ir apsvaigę nuo jų, artimiausiu metu nesiliaus to daryti.

Informacija parengta pagal Rekomendacijas mokykloms dėl smurto artimoje aplinkoje atpažinimo kriterijų ir veiksmų, kilus įtarimui dėl galimo smurto artimoje aplinkoje, patvirtintas švietimo ir mokslo ministro 2017 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-625

Abejojate, ar teisingai elgiatės?

Jei turite neaiškumų ar norite pasikonsultuoti dėl konkretaus vaiko teisių pažeidimo, susijusio su įvykusiu smurtu įstaigoje ar organizacijoje, prašome kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. (pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val., penktadieniais nuo 8 val. iki 15.45 val.).

Kur ieškoti pagalbos, jei pastebėjau smurtą?

Kreipkitės į Lietuvos policiją bet kuriuo paros metu Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112.
Kreipkitės į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. (pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8 iki 17 val., penktadieniais nuo 8 val. iki 15.45 val.).

Jei tapote smurto artimoje aplinkoje liudininkais ar gyvenate aplinkoje, kurioje smurtaujama prieš jus ar prie jūsų artimuosius, kreipkitės į Specializuotos pagalbos centrus, kuriuose jiems bus suteikta pagalba.

Vaikų dienos centrai

Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje veikia Vaikų dienos centrai Šilalėje, Laukuvos mstl., Kaltinėnų mstl. ir Pajūrio mstl.

Vaikų dienos centrai yra savivaldybės biudžetinės įstaigos Šilalės rajono socialinių paslaugų namų padaliniai.

Vaikų dienos centruose teikiamos šios paslaugos: socialinės, psichologinės konsultacijos, vaikų maitinimas, vaikų socialinių įgūdžių ugdymas (bendravimo, stresinių situacijų valdymo, sprendimų priėmimo įgūdžių stiprinimas, atsakomybės už savo gyvenimą didinimas); pagalba ruošiant pamokas ir mokymo(si) problemų sprendimas; socialiai reikšmingo laisvalaikio ir užimtumo organizavimas, pagal galimybes – ekskursijų, išvykų organizavimas, saugios aplinkos vaikų žaidimui suteikimas. Dienos centrą vaikai gali lankyti po pamokų bei atostogų metu nuo pat ryto.

Dėl smulkesnės informacijos galima skambinti telefonais: (8 449) 70024, (8 449) 52203, mobiliaisiais: 861927208, 869688163

Atvejo vadyba

Atvejo vadyba – viena iš vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarkos naujovių, siekiant stiprinti pagalbą šeimoms ir vaikams bei labiau orientuotis į prevenciją, plečiant bendruomenines paslaugas. Tai atvejo vadybininko koordinuojamos kompleksinės pagalbos vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą organizavimas ir teikimas, siekiant jiems padėti įveikti iškilusius socialinius sunkumus, kurių sėkmingas sprendimas sudarytų prielaidas išvengti galimų vaiko teisių pažeidimų ir sudarytų sąlygas savarankiškai užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus.

Atvejo vadybininkai yra specialistai, kurie sutelkia pačią šeimą ir visus reikalingus specialistus dėl sunkios situacijos šeimoje. Taip užtikrinama prevencinė ir visapusiška pagalba. Atvejo vadybininkas yra socialinis darbuotojas, koordinuojantis atvejo vadybos procesą, paskirtas savivaldybės socialinių paslaugų įstaigos ar kitos įstaigos, kuriai savivaldybė suteikė įgaliojimus teikti socialines paslaugas šeimoms savivaldybėje, vadovo ar jo įgalioto asmens.

Atvejo vadybos tikslas yra rasti geriausią problemos sprendimo būdą ir suteikti šeimai ir vaikui tokią pagalbą, kuri ne tik padėtų išspręsti vaiko ir šeimos problemas, bet ir sudarytų sąlygas šeimai ir vaikui pačiai siekti reikiamų pokyčių, užtikrinančių vaiko saugumą, jo interesus, ir tik išnaudojus visas galimybes padėti šeimai ir vaikui, šiai pagalbai nepavykus kreiptis į teismą leidimo vaiką paimti iš šeimos ir jam nustatyti globą (rūpybą).

Atvejo vadybą sudaro:

  • šeimos poreikių pagalbai vertinimas (socialinės rizikos veiksnių reiškimosi šeimoje lygiai, vaiko ir jo šeimos apsaugos faktorių vertinimas);
  • pagalbos organizavimas;
  • pagalbos plano sudarymas;
  • pagalbos plano įgyvendinimo koordinavimas;
  • šeimos stebėsena.

Socialinės priežiūros paslaugos teikiamos šeimoms, patiriančioms socialinę riziką, kuriose auga nepilnamečiai vaikai.
Socialinė rizika – veiksniai ir aplinkybės, dėl kurių asmenys (šeimos) patiria ar yra pavojus jiems patirti socialinę atskirtį: suaugusių šeimos narių socialinių įgūdžių tinkamai prižiūrėti ir ugdyti nepilnamečius vaikus (įvaikius) stoka ar nebuvimas; nepilnamečių vaikų (įvaikių) visapusio fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų šeimoje neužtikrinimas; psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta; smurtas; išnaudojimas prekybai žmonėmis; įsitraukimas ar polinkis įsitraukti į nusikalstamą veiklą; piktnaudžiavimas alkoholiu, narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis; priklausomybė nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų, azartinių lošimų; elgetavimas, valkatavimas, benamystė; motyvacijos dalyvauti darbo rinkoje stoka ar nebuvimas.

Socialinės priežiūros paslaugų teikimas šeimoms
Socialinis darbuotojas socialines paslaugas šeimai teikia padedant ugdyti suaugusių šeimos narių socialinius įgūdžius ir stiprinti motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šioje šeimoje augančių vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą.
Šeimoms teikiamos šios socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos:

  • Informavimo– reikalingos informacijos apie socialinę pagalbą suteikimas asmeniui šeimai;
  • Konsultavimo– socialinio darbuotojo teikiama pagalba, kuria kartu su asmeniu analizuojama asmens (šeimos) probleminė situacija ir ieškoma veiksmingų problemos sprendimo būdų;
  • Tarpininkavimo ir atstovavimo – pagalbos asmeniui (šeimai) suteikimas sprendžiant įvairias problemas, tarpininkaujant šeimai dėl pagalbos priemonių, parengiant šeimos nariams kreipianti į įvairias institucijas, įstaigas, organizacijas, kuriose šeima gali gauti pagalbą, nusiunčiant, ir, esant poreikiui, palydint į jas.
  • Kasdienio gyvenimo įgūdžių ugdymo ir palaikymo– padeda tvarkant pinigų apskaitą, apiperkant ir mokant mokesčius, planuojant ir atliekant namų ruošos darbus ir pan.;
  • Paramos organizavimo – (pagal galimybes ir poreikį teikiama parama maisto produktais, parama mokinio reikmėms įsigyti ir pan.)

Atvejo vadybininkė

Ramūnė Rumšienė

Mob, 861340191

atvejovadybininkai.silale@gmail.com

Atvejo vadybininkė

Roberta Pocienė

861263156

atvejovadybininkai.silale@gmail.com

Atvejo vadybininkė

Gintarė Bučinskienė

868703812

atvejovadybininkai.silale@gmail.com

Atvejo vadybininkė

Vida Ropienė

865572252

atvejovadybininkai.silale@gmail.com

Socialinė darbuotoja

Vitalija Šimkutė

865791285

vsimkutespn@gmail.com

Socialinė darbuotoja

Ilona Šteimantė

869856680

isteimantespn@gmail.com

Socialinė darbuotoja

Ligita Pudživelienė

861473006

lpudzivelienespn@gmail.com

Socialinė darbuotoja

Nijolė Viliušienė

861869469

nviliusienespn@gmail.com

Socialinė darbuotoja

Danguolė Šimkuvienė

867325468

dsimkuvienespn@gmail.com

Socialinė darbuotoja

Alma Mockuvienė

868618316

amockuvienespn@gmail.com

Socialinė darbuotoja

Jurgita Budvytienė

861869498

jbudvytienespn@gmail.com

Socialinė darbuotoja

Kazė Juodaitienė

865695180

kjuodaitienespn@gmail.com

Socialinė darbuotoja

Lina Čeponienė

868432027

lceponienespn@gmail.com

Socialinė darbuotoja

Danguolė Kasnauskienė

864055389

kasnauskiene.danguole@gmail.com

Socialinė darbuotoja

Monika Kinderienė

861466801

mkinderienespn@gmail.com

Socialinė darbuotoja

Evelina Barcienė

868219099

ejancauskytespn@gmail.com

Tarpinstitucinės grupė

Tarpinstitucinės grupės paskirtis – tarpinstituciniams klausimams, susijusiems su pagalbos šeimoms planavimu, stebėsena ir plėtra, prevencinių priemonių planavimu ir įgyvendinimu, pagalbos šeimoms poreikių vertinimu savivaldybėje, bendruomenės, bendruomeninių ir nevyriausybinių organizacijų telkimu bendram darbui su šeimomis Šilalės rajono savivaldybėje, taip pat probleminiams klausimams aptarti. 

  • Silva Paulikienė, Šilalės rajono savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė (vyriausioji specialistė), grupės vadovė;
  • Birutė Jankauskienė, Šilalės švietimo pagalbos tarnybos direktorė, grupės narė;
  • Virginija Kiudienė, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Turto ir socialinės paramos skyriaus išmokų specialistė, grupės sekretorė;
  • Janina Kuraitienė, VšĮ Šilalės rajono ligoninės Pediatrijos skyriaus vedėja, grupės narė;
  • Ingrida Kurmienė, Šilalės rajono socialinių paslaugų namų globos koordinatorė, grupės narė;
  • Rasa Kuzminskaitė, Šilalės rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja, grupės narė;
  • Jolanta Kvietkauskienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės rajone patarėja, grupės narė;
  • Loreta Petkuvienė, Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė, grupės narė;
  • Sonata Petrauskienė, Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, grupės narė;
  • Indrė Pilypė, Koordinacinio centro ,,Gilė“ direktorė, grupės narė;
  • Vytautas Ruzgys, Anoniminių alkoholikų grupės ,,Vilties galia“ pirmininkas, grupės narys;
  • Rasa Sadauskytė, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja, grupės narė;
  • Mindaugas Macas, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento Šilalės klientų aptarnavimo skyriaus vedėjas, grupės narys.
  • Atitinkamos seniūnijos seniūnas, grupės narys.

Tarpinstitucinės grupės darbo reglamentas, patvirtintas Šilalės  rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. DĮV-895 ,,Dėl Šilalės rajono savivaldybės Tarpinstitucinės grupės sudarymo“

Bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo Šilalės rajono savivaldybėje tvarkos aprašas, patvirtintas Šilalės  rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. DĮV -822 ,,Dėl Bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo Šilalės rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“

Psichologinių krizių valdymo grupė

Psichologinės krizės valdymas Šilalės rajono savivaldybėje – veiksmai, kurie atliekami psichologinės krizės metu ir jais siekiama įveikti psichologinės krizės sukeltas  problemas ir teikti bendruomenei veiksmingą pagalbą.

Vadovaujantis 2012 m. balandžio 11 d. Bendradarbiavimo sutartimi Nr. 1, sudaryta tarp Šilalės rajono savivaldybės ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato, į savižudybės vietą atvykęs policijos pareigūnas informuoja apie savižudybę seniūnijos seniūną ir Grupės vadovą (Administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių).

Informacija renkama savižudybių grėsmės stebėsenos ir prevencinių veiksmų planavimo ir įgyvendinimo tikslais. Pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato ir viešosios įstaigos Šilalės rajono ligoninės pateiktus rašytinius duomenis Grupės nariai analizuoja įvykusios savižudybės aplinkybes, siekdami efektyvesnio reagavimo į savižudybės riziką ateityje.

  • Silva Paulikienė, Šilalės rajono savivaldybės administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė (vyriausioji specialistė), grupės vadovė;
  • Jolita Baliutavičiutė, UAB Šilalės psichikos sveikatos ir psichologinio konsultavimo centro psichologė;
  • Antanas Bartašius, Kaltinėnų seniūnijos seniūnas, grupės narys;
  • Elena Bartkienė, Šilalės švietimo pagalbos tarnybos socialinė pedagogė, grupės narė;
  • Dalė Briedienė, Šilalės rajono savivaldybės gydytoja, grupės narė;
  • Vilma Grigalienė, Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro integruotos sistemos diegimo koordinatorė, grupės narė;
  • Nijolė Jaunienė, Šilalės rajono socialinių paslaugų namų psichologė, grupės narė;
  • Jolanta Kvietkauskienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilalės rajone patarėja, grupės narė;
  • Rasa Sadauskytė, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja, grupės narė;
  • Rasa Taraškevičiutė, UAB ,,Andoka“ gydytoja psichiatrė.

Šilalės rajono savivaldybės Psichologinių krizių valdymo grupės veiklos reglamentas, patvirtintas Šilalės  rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. gegužės  29 d. įsakymu Nr. DĮV-480

„Dėl Šilalės rajono savivaldybės psichologinių krizių valdymo grupės veiklos reglamento patvirtinimo“

Reagavimo į savižudybių riziką Šilalės rajone algoritmas ir Reagavimo į vaikų (mokinių) savižudybių riziką Šilalės rajone algoritmas, patvirtinti Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2020 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. T1-169 ,,Dėl Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. T1-159 ,,Dėl Reagavimo į savižudybių riziką Šilalės rajone algoritmų patvirtinimo“ pakeitimo“ 


PATVIRTINTA Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. DĮV-24

Kai asmuo išgyvena savižudybės krizę (ketina žudytis ir/ar tyčia save žalojasi):

1. Pagalba gydymo įstaigose visą parą:

Įstaigos pavadinimas

Telefonas 

Adresas

1.

Greitoji medicinos pagalba

112

2.

VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninės Švėkšnos psichiatrijos departamentas (skubi pagalba)

8 (441) 48335

Aušros g. 27, Švėkšnos mstl., Šilutės r.

3.

VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė

8 (46) 396600

Liepojos g. 41, Klaipėda

4.

VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės

Psichiatrijos filialo Priėmimo skyrius (suaugusiems)

8 (46) 397784

Baltikalnio g.10a, Klaipėda

4.1.

VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės Vaikų psichiatrijos skyrius (vaikams)

8 (46) 404421

Bokštų g. 6, Klaipėda

5.

VšĮ Respublikinė Šiaulių ligoninė Moters ir vaiko klinika (vaikams)

8 (41) 525681

Architektų g. 77, Šiauliai

6.

VšĮ VUVL filialas Vaiko raidos centras Krizių intervencijos skyrius (vaikams)

8 (5) 2757564

Vytauto g. 15, Vilnius

2. Pagalba dienos metu, įstaigos darbo laiku:

Įstaigos pavadinimas

Telefonas

Adresas

1.

UAB Šilalės psichikos sveikatos ir psichologinio konsultavimo centras (suaugusiems, vaikams)     

8 (449) 74620

Maironio g. 20A, Šilalė

2.

UAB Medicinos klinika „Andoka“ (suaugusiems, vaikams)

8 601 19313

V. Kudirkos g. 19, Šilalė

3.

VšĮ Šilalės pirminės sveikatos priežiūros centras

8 (449) 74618, 8 (449) 74627

Vytauto Didžiojo g. 19, Šilalė

4.

VšĮ Šilalės rajono ligoninė

8 (449) 74 3408 676 87062

Vytauto Didžiojo g. 19, Šilalė

5.

VšĮ Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centras

8 (449) 57176

Varnių g. 9, Kaltinėnų mstl., Šilalės r.

6.

VšĮ Kvėdarnos ambulatorija

8 (449) 55252

K. Jauniaus g. 2b, Kvėdarnos mstl., Šilalės r.

7.

VšĮ Laukuvos ambulatorija

8 (449) 56133

Šilalės g. 29, Laukuvos mstl., Šilalės r.

8.

UAB Šilalės šeimos gydytojo praktika

8 (449) 74337

Vytauto Didžiojo g. 19, Šilalė

9.

IĮ Danutės Ugintienės bendrosios praktikos gydytojo kabinetas

8 (449) 46668,

8 616 76370

Stadiono g. 5, Kaltinėnų mstl., Šilalės r.

10.

UAB Pajūrio saulės klinika

8 682 51463

Jaunystės g. 3, Pajūrio mstl., Šilalės r.

11.

Šilalės švietimo pagalbos tarnybos psichologas (vaikams)

8 (449) 700888 603 47112

Nepriklausomybės g. 1, Šilalė

12. 

Šilalės rajono socialinių paslaugų namų psichologas (vaikams) 

8 (449) 51250,

8 698 19180

Vytauto Didžiojo g. 17, Šilalė

13.

Koordinacinio centro ,,Gilė“ psichologas (suaugusiems, vaikams)

8 662 48966

Lokystos g. 36, Šilalė

14.

Ugdymo įstaigos, kurioje vaikas mokosi, psichologas

Kai yra tik mintys dėl savižudybės, artimieji gali:

• Palydėti arba pasiūlyti kreiptis į UAB Medicinos kliniką „Andoka“ (suaugusiems, vaikams), V. Kudirkos g. 19, Šilalė (tik darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 17.00 val.), mob. 8 60119313;

 Palydėti arba pasiūlyti kreiptis į UAB Šilalės psichikos sveikatos ir psichologinio konsultavimo centrą (suaugusiems, vaikams), Maironio g. 20A, Šilalė (tik darbo dienomis nuo 8.00 val. iki 15.00 val.), tel. 8 (449) 74620;

• Palydėti arba pasiūlyti kreiptis į savo šeimos gydytoją;

• Pasiūlyti kreiptis į emocinės pagalbos liniją:

Telefonas

Pokalbiai internetu, kita informacija

1.

Jaunimo linija

8 800 28888

www.jaunimolinija.lt

2.

Vilties linija (suaugusiems)

116 123

www.viltieslinija.lt

3.

Vaikų linija

116 111 (nuo 11.00 iki 23.00 val. bei nuo 18.00 iki 21.00 val.)

www.vaikulinija.lt

4.

Sidabrinė linija

8 800 80020

 Pagalbą nusižudžiusiųjų artimiesiems teikia asociacija „Artimiesiems“.  

Galima rašyti el. paštu laukiam@artimiesiems.lt


Forma patvirtinta Šilalės rajono savivaldybės administracijos  direktoriaus 2020 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. DĮV-710          

PAGAL KETURIS SAVIŽUDYBĖS RIZIKOS KOMPONENTUS (JOINER, ET AL., 2007)

(Pildo pagalbos teikėjas, specialistas)

Savižudybės rizika pasižyminčio asmens vardas  ______________________ 

 Amžius __________________

 Užpildymo data  __________________ 

 Specialistas, užpildęs protokolą ___________________________________________________

Noras nusižudyti rodo, kad savižudybės rizika egzistuoja. Tačiau vien šio komponento nepakanka tam, kad būtų galima įvertinti rizikos laipsnį.

  • Mintys apie savižudybę ir (ar) kito žmogaus nužudymą. (TAIP/NE)
  • Psichologinis skausmas. (TAIP/NE)
  • Neviltis. (TAIP/NE)
  • Bejėgiškumas. (TAIP/NE)
  • Jautimasis našta kitiems. (TAIP/NE)
  • Jausmas, kad esi spąstuose. (TAIP/NE)
  • Nepakeliamos vienatvės jausmas. (TAIP/NE)

Gebėjimas nusižudyti yra labai svarbus komponentas, nurodantis, ar žmogus yra pajėgus imtis savęs žalojimo. 

  • Ankstesni bandymai nusižudyti. (TAIP/NE)
  • Susidūrimas su kieno nors kito savižudybe. (TAIP/NE)
  • Prievarta prieš kitus žmones (anksčiau arba dabar). (TAIP/NE)
  • Savižudybės priemonių prieinamumas. (TAIP/NE)
  • Apsvaigimas nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. (TAIP/NE)
  • Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais. (TAIP/NE)
  • Ryškūs psichikos ligų simptomai, pavyzdžiui: dramatiški nuotaikos pokyčiai, kontakto su realybe praradimas.  (TAIP/NE)
  • Itin didelis susijaudinimas / įniršis, pavyzdžiui: padidėjęs nerimas, nemiga. (TAIP/NE)

Ketinimas nusižudyti rodo, kiek toli pažengęs savižudybės procesas. 

  • Šiuo metu vykstantis mėginimas nusižudyti (pvz., žmogus yra išgėręs vaistų). (TAIP/NE)
  • Savižudybės (žmogžudystės) planas, kai dėl būdo jau yra apsispręsta. (TAIP/NE)
  • Paruošiamieji veiksmai (pvz., savižudybės priemonių įsigijimas arba savo daiktų išdalijimas kitiems). (TAIP/NE)
  • Ketinimo nusižudyti išreiškimas. (TAIP/NE)

Apsauginiai veiksniai mažina savižudybės riziką. 

  • Palaikančių žmonių buvimas šalia dabartiniu metu. (TAIP/NE)
  • Socialinė parama (pvz., artimųjų parama). (TAIP/NE)
  • Ateities planai. (TAIP/NE)
  • Nusiteikimas priimti pagalbą. (TAIP/NE)
  • Ambivalencija (prieštaringi jausmai gyvenimo ir mirties atžvilgiu). (TAIP/NE)
  • Vertybės ir tikėjimas. (TAIP/NE)
  • Prasmės jausmas. (TAIP/NE)

DUOMENŲ INTERPRETAVIMAS

Didelė savižudybės rizika. Savižudybės rizika yra didelė, jeigu įvertiname, kad kartu su noru nusižudyti smarkiai išreikštas gebėjimas nusižudyti ir ketinimas nusižudyti. Tokiu atveju net ir apsauginiai veiksniai nemažina rizikos laipsnio. Esant didelei savižudybės rizikai reikėtų svarstyti hospitalizacijos variantą arba kitais būdais užtikrinti nuolatinį žmogaus stebėjimą ir pagalbos teikimą.

Vidutinė savižudybės rizika. Jeigu kartu su noru nusižudyti pasireiškia kuris nors vienas komponentas – gebėjimas nusižudyti arba ketinimas nusižudyti, tuomet rizikos vertinimas priklauso nuo apsauginių veiksnių. Jeigu apsauginių veiksnių nėra arba yra vos vienas ar keli, savižudybės rizika išlieka didelė. Jeigu apsauginių veiksnių yra daugiau, savižudybės rizika gali būti įvertinta kaip vidutinė. Savižudybės rizika vertintina kaip vidutinė ir tokiu atveju, jeigu pasireiškia tik vienas kuris nors savižudybės rizikos komponentas (noras nusižudyti, gebėjimas nusižudyti arba ketinimas nusižudyti), tačiau nėra apsauginių veiksnių arba jų labai mažai.

Maža savižudybės rizika. Savižudybės rizika yra maža, jeigu yra daugiau apsauginių veiksnių ir pasireiškia tik vienas kuris nors savižudybės rizikos komponentas: noras nusižudyti, gebėjimas nusižudyti arba ketinimas nusižudyti.

Skambučius į visas linijas apmoka Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) iš LR Valstybės biudžeto lėšų.

Emocinė parama telefonu

Psichologinės pagalbos tarnyba

Telefono numeris

Darbo laikas 

„Jaunimo linija“

8 800 28888

I–VII, visą parą. Budi savanoriai konsultantai.

„Vaikų linija“

116 111

I–VII, 11.00–23.00. Budi savanoriai konsultantai, profesionalai.

„Linija Doverija“
(rusų kalba paaugliams ir jaunimui)

8 800 77277

II–VI, 16.00–20.00. Emocinę paramą teikia savanoriai moksleiviai.

„Pagalbos moterims linija“

8 800 66366

I–VII, visą parą. Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai.

„Vilties linija“

116 123

I–VII, visą parą. Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai.

„Vyrų krizių centras“

8 662 26 770,
8 673 83 934

I–V, 8.00–20.00. Budi profesionalai konsultantai.

„Krizių įveikimo centras“

8 640 51555

I–V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00. Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt).

„Sidabrinė linija“

80080020

I–V, 8.00–20.00. Budi savanoriai konsultantai.

Emocinė parama internetu

Pagalbos linija

Rašyti nurodytu svetainės ar el. pašto adresu

Atsakymo pateikimas

„Vaikų linija“

Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt

Atsako per 36val.

„Jaunimo linija“

Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/laiskai

Atsako per 2 darbo dienas

„Vilties linija“

Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com

Atsako per 3 darbo dienas

„Pagalbos moterims linija“

Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt

Atsako per 3 darbo dienas

„Vyrų krizių centras“

Rašyti el. paštu: info@vyrukrizes.lt

Daugiau informacijos svetainėje: http://vyrukrizes.lt

Atsako per 2 darbo dienas

„Psichologinės konsultacijos“

Rašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt.Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt

Atsako per 2 darbo dienas

„Pagalba nusižudžiusių artimiesiems“

Rašyti el. paštu: laukiam@artimiems.lt

Atsako per 2-3 darbo dienas

Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai.

Į budinčius psichologus galima kreiptis darbo dienomis 16.00–20.00 val., šeštadieniais 12.00–16.00 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00. Visa papildoma informacija puslapyje www.klausau.lt.

Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje www.artimiems.lt.

Vaikų ir paauglių krizių intervencijos skyrius: veikia visą parą, tel. 8 (5) 275 75 64.

Parengta pagal portalo Delfi informaciją

Aktuali informacija

  • Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija
  • Konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje
  • Europos konvencija dėl sprendimų, susijusių su vaikų globa, pripažinimo ir vykdymo bei vaikų globos atnaujinimo
  • Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas
  • Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas
  • Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas
  • Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas
  • Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas
  • Lietuvos Respublikos šeimos stiprinimo įstatymas
  • Lietuvos Respublikos šeimynų įstatymas
  • Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas
  • Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo pakeitimo įstatymas
  • Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymas
  • Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymas
  • Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas
  • Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas
  • Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 19 d. nutarimas Nr. 618 ,,Dėl Bazinio paslaugų šeimai paketo patvirtinimo“
  • Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2021 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. A1-76 ,,Dėl Įvaikinimo organizavimo Lietuvos Respublikoje tvarkos aprašo patvirtinimo“
  • Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. A1-1174 ,,Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-93 „Dėl Socialinių paslaugų katalogo patvirtinimo“ pakeitimo“
  • Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. A1-368 ,,Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2002 m. balandžio 18 d. įsakymo Nr. 56 „Dėl Vaiko laikinosios globos (rūpybos) nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“
  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro
  • 2018 m. sausio 18 d. įsakymas Nr. V-60/V-39 ,,Dėl Ankstyvosios intervencijos programos vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“
  • Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. A1-802 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2018 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. A1-141 „Dėl Atvejo vadybos tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“
  • Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. A1-803 ,,Dėl Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“
  • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2016 m. rugpjūčio 31 d. įsakymas  Nr. V-735/A1-459 ,,Dėl Švietimo ir mokslo ministro ir Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. V-735/A1-208 „Dėl Privalomo ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo nustatymo ir skyrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“
  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. rugpjūčio 8 d. įsakymas Nr. A1-428/V-894/V-691/1V-579 „Dėl Savivaldybės bendro darbo su šeimomis organizavimo ir koordinavimo rekomendacijų patvirtinimo“
  • Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2020 m. gruodžio 30 d. įsakymas Nr. V-2010 ,,Dėl Švietimo, mokslo ir sporto ministro 2017 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. V-181 „Dėl Išvados teikimo dėl vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo ir vaikų socializacijos centro parinkimo tvarkos aprašo patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo“ pakeitimo“
  • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2020 m. gruodžio 31 d. įsakymas Nr. V-2015 ,,Dėl Švietimo ir mokslo ministro 2017 m. liepos 5 d. įsakymo Nr. V-555 „Dėl Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonės įgyvendinimo savivaldybėje organizavimo, koordinavimo ir kontrolės rekomendacijų patvirtinimo“ pakeitimo“
  • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2017 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas Nr. V-651/A1-455/V-1004,,Dėl Koordinuotai teikiamų švietimo pagalbos, socialinių ir sveikatos priežiūros paslaugų tvarkos aprašo patvirtinimo“
  • Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas Nr. V-1268 ,,Dėl pritarimo Rekomendacijoms dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams“
  • Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 5 d. įsakymas Nr. V-943 „Dėl Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo organizavimo ir šių paslaugų išlaidų apmokėjimo tvarkos aprašo tvirtinimo“