Pirminė teisinė pagalba

VALSTYBĖS GARANTUOJAMA TEISINĖ PAGALBA
ŠILALĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE

Valstybės garantuojama teisinė pagalba – Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo  nustatyta tvarka teikiama pirminė teisinė pagalba, antrinė teisinė pagalba ir valstybės užtikrinama neteisminė mediacija.

Pirminę teisinę pagalbą Šilalės rajono gyventojams nemokamai teikia Savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus vyr. specialistė Inga Briedienė kiekvieną darbo dieną Šilalės rajono savivaldybėje, J. Basanavičiaus g. 2-1, pirmame aukšte, 109 kabinete, pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 8.00 val. iki 17.00 val.; penktadieniais nuo 8.00 val. iki 15.45 val. Pietų pertrauka – 12.00 val.-12.45 val., tel.  +370 674 93 270, (0-449) 45 331, elektroninis paštas [email protected]

Pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – pirminė teisinė pagalba) –– Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų rengimas. Pirminė teisinė pagalba apima Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytų procesinių dokumentų parengimą, taip pat patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą, bet neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo.

Pirminė teisinė pagalba Jums bus suteikta, jei:

• esate Lietuvos Respublikos pilietis;
• esate Europos Sąjungos valstybės narės pilietis;
• teisėtai gyvenate Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje;
• turite teisę gauti pagalbą pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.

Pirminės teisinės pagalbos teikimo sąlygos:

• Pirminė teisinė pagalba suteikiama iš karto, kai asmuo kreipiasi į pirminę teisinę pagalbą teikiantį specialistą. Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, asmeniui pranešamas kitas priėmimo laikas, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos.
• Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda.
• Pirminės teisinės pagalbos trukmė gali būti pratęsta Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.
• Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą.

Pirminė teisinė pagalba gali būti neteikiama, jeigu:

• Jūsų reikalavimai bus akivaizdžiai nepagrįsti;
• tuo pačiu klausimu Jums jau buvo suteikta konsultacija;
• akivaizdu, kad advokato konsultaciją galite gauti nesinaudodami valstybės garantuojama teisine pagalba;
• kreipiatės ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus;
• piktnaudžiaujate valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis.

Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – antrinė teisinė pagalba) – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Norintys gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikia nustatytos formos prašymą ir kitus dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Antrinę teisinę pagalbą gali gauti piliečiai, kurių (šeimos) turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto asmens (šeimos) turto ir asmens pajamų lygio.

Asmens pajamų lygis

Antrinė teisinė pagalba	Apmokama 100%
	Per metus (Eur)	Per mėnesį (Eur)
1 asmens pajamos	8 854,00	737,83
+1 išlaikytinis	12 162,60	1 013,55
+2 išlaikytiniai	15 471,20	1 289,27
+3 išlaikytiniai	18 779,80	1 564,98
+4 išlaikytiniai	22 088,40	1 840,70

Pastaba. Išlaikytiniais laikomi:

1. bendrai su asmeniu gyvenantys ir jo išlaikomi vaikai (įvaikiai) iki 18 metų;
2. nedirbantys nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys vaikai (įvaikiai) nuo 18 iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
3. bendrai su asmeniu gyvenantys ir jo išlaikomi kiti asmenys.

Asmens (šeimos) turto lygis

Asmens (šeimos) turto lygis turi neviršyti turto vertės normatyvo, numatyto bendrai gyvenantiems asmenims (vieniems gyvenantiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį dydį. Į asmens (šeimos) turtą įskaitomas ir jo šeimos turimas turtas. Jei asmens ir jo šeimos interesai byloje, kurioje siekiama gauti antrinę teisinę pagalbą, yra priešingi, į turtą įskaitomas tik asmens turtas.
Jei turtas ir pajamos neviršija nustatytojo asmens (šeimos) turto ir asmens pajamų lygio, bus teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba.

Asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas:

1) asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį. Šiame punkte nustatytu pagrindu paskirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškomos į valstybės biudžetą Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį;

2) nukentėjusieji nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat kai nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;

3) kiti, negu nurodyta šio straipsnio 2 punkte, nukentėjusieji dėl nusikalstamų veikų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;

4) asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;

5) asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose;

6) asmenys, kuriems nustatytas sunkaus neįgalumo lygis arba 0–25 procentų dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. 0–25 proc. darbingumo lygis arba didelių specialiųjų poreikių lygis), taip pat šiame punkte nurodytų asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;

7) asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo (šeimos) turtu ir lėšomis ir dėl to jų asmens (šeimos) turtas ir asmens metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija nustatyto turto ir pajamų lygio;

8) asmenys, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, taip pat asmenys, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;

10) nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą;

11) nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo arba yra traukiami administracinėn atsakomybėn, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais);

12) nepilnamečiai vaikai nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas, ir nepilnamečiai vaikai, galimai nukentėję nuo šiame punkte nurodytų nusikalstamų veikų, kai pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos nepilnamečiams teikimo pateikia valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija;

13) asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažinti asmenys bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų globėjai bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;

14) asmenys, siekiantys pateikti teismui prašymą taikyti procedūrą dėl nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio, kuriuo siekiama pakenkti asmens vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti nuo šios veiklos;

15) asmenys bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija);

16) vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti iš jų vaiką;

17) įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kompetentingai valstybės institucijai pateikęs prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) ir turintis šios institucijos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu (įtėviais) ar vaiko globėju (rūpintoju), arba įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kurio prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėja teismas;

18) asmenys, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pripažinti pranešėjais, ar jų šeimos nariai bylose, susijusiose su šių asmenų interesų apsauga pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą;

19) asmenys, veikiantys kaip viešieji subjektai Reglamento (EB) Nr. 4/2009 64 straipsnyje nurodytais tikslais ir aplinkybėmis;

20) kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

 

Gyventojai, pageidaujantys gauti antrinę teisinę pagalbą, prašymus ir kitus dokumentus savarankiškai, nuotoliniu būdu gali teikti per teisinių paslaugų informacinę sistemą TEISIS prisijungę adresu www.teisis.lt.

Išsamesnę informaciją apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą galima rasti:
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos interneto tinklapyje https://vgtpt.lrv.lt/lt/
Informacinėje teisinių paslaugų sistemoje TEISIS https://teisis.lt/external/home/main