Socialiniai reikalai

Teikiamos paslaugos

  1. informavimas;
  2. konsultavimas
  3. tarpininkavimas ir atstovavimas;
  4. maitinimo organizavimas;
  5. aprūpinimas būtiniausiais drabužiais ir avalyne;
  6. transporto organizavimas;
  7. sociokultūrinės paslaugos;
  8. asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų organizavimas;
  9. kitos bendrosios socialinės paslaugos.

Bendrosios paslaugos teikiamos pagal poreikį Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose, adresu Vytauto Didžiojo g. 17, Šilalė, tel. (8449) 70025

Atkreipiame dėmesį, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2023 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. A1-862 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. A1-103 „Dėl būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“. Daugiau informacijos rasite paspaudę čia. 

Prašymo forma

Integralios pagalbos (dienos socialinės globos ir slaugos paslaugų) teikimo tikslas – sukurti ir plėtoti kokybišką integralią pagalbą asmenims su negalia bei teikti pagalbą šeimos nariams, siekiant padėti jiems derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus.

Integrali pagalba namuose – tai visuma slaugos ir dienos socialinės globos paslaugų, kurias teikiant asmeniui tenkinami slaugos ir socialinių paslaugų poreikiai, teikiama nuolatinė kompleksinė specialistų pagalba ir priežiūra.

Integralios pagalbos gavėjai – suaugę neįgalūs ir (ar) senyvo amžiaus neįgalūs asmenys su sunkia negalia, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas dalinis ar visiškas nesavarankiškumo lygis bei nuolatinės slaugos poreikis.

Už Integralios pagalbos teikimo organizavimą atsakinga šias paslaugas teikianti įstaiga – Šilalės rajono socialinių paslaugų namai.

Socialinės globos namuose paslaugas organizuoja ir kontroliuoja socialiniai darbuotojai, socialinės globos namuose paslaugas tiesiogiai asmeniui teikia socialinio darbuotojo padėjėjai.

Slaugos namuose paslaugas organizuoja ir kontroliuoja slaugytojai, slaugos paslaugas tiesiogiai asmeniui teikia slaugytojo padėjėjai, kineziterapijos specialistas.

Gyventojai dėl Integralios pagalbos paslaugų gavimo gali teikti prašymus pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą: miesto gyventojai – Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje (J. Basanavičiaus g. 2, 110 kab., tel. (8 449) 76133, el.p. regina.armoniene@silale.lt), o seniūnijų gyventojai – savo seniūnijose ir pateikia dokumentus:

  1. asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (Lietuvos Respublikos piliečio pasą, asmens tapatybės kortelę, leidimą nuolat gyventi Lietuvoje);
  2. pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą arba pažymą, patvirtinančią, kad jis yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą (tik tuo atveju, kai nėra duomenų gyvenamosios vietos apskaitos dokumentuose);
  3. pensininko ar neįgaliojo pažymėjimą;
  4. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotos pažymos dėl specialiųjų poreikių nustatymo kopiją;
  5. sveikatos priežiūros įstaigos pažymą – išrašą iš medicininių dokumentų (forma Nr. 027/a);
  6. kitus dokumentus pagal reikalingumą.

Socialinė globa yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Socialinė globa teikiama institucijoje (socialinės globos įstaigoje) ar asmens namuose. Socialinės globos teikimo trukmė priklauso nuo asmenų, jų poreikio paslaugoms ir nuo įstaigos tipo.

Dienos socialinė globa visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba dienos metu. Šias paslaugas gali gauti vaikai su negalia, suaugę asmenys su negalia, senyvo amžiaus asmenys Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose.

Trumpalaikė socialinė globa visuma paslaugų, kuriomis asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba krizių atvejais, vaikams laikinai netekus tėvų globos, šeimos nariams, globėjams, rūpintojams laikinai dėl tam tikrų priežasčių (ligos, komandiruotės, atostogų ir kt.) negalint prižiūrėti asmenų, kuriems reikalinga nuolatinė priežiūra – „atokvėpio“ paslaugos, socialinės rizikos suaugusiems asmenims po medicininės reabilitacijos siekiant integruotis į visuomenę. Šios paslaugos yra perkamos kasmet apklausos būdu.

Ilgalaikė socialinė globa visuma paslaugų, kuriomis visiškai nesavarankiškam asmeniui teikiama kompleksinė, nuolatinės specialistų priežiūros reikalaujanti pagalba. Šias paslaugas gali gauti be tėvų globos likę vaikai, kuriems nustatyta nuolatinė globa, vaikai su negalia, suaugę asmenys su negalia, senyvo amžiaus asmenys Kaltinėnų ir Kvėdarnos parapijų senelių globos namuose arba kitose valstybiniuose socialinės globos namuose pagal negalios pobūdį.

Gyventojai dėl socialinės globos paslaugų gavimo gali teikti prašymus pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą: miesto gyventojai – Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje (J. Basanavičiaus g. 2, 110 kab., tel. (8 449) 76133, el.p. regina.armoniene@silale.lt), o seniūnijų gyventojai – savo seniūnijose.

Reikalingi dokumentai:

  1. Prašymas–paraiška socialinėms paslaugoms gauti.
  2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas, asmens tapatybės kortelė ar leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (ne ES valstybių narių piliečiams).
  3. Išrašas iš asmens med. dokumentacijos (forma Nr.027/A) su gydytojų išvada apie rekomenduojamą socialinę paslaugą ar socialinės globos įstaigą pagal asmens sveikatos būklę.

Socialinė priežiūra yra visuma paslaugų, kuriomis asmeniui (šeimai) teikiama kompleksinė, bet nuolatinės specialistų priežiūros nereikalaujanti pagalba. Socialinė priežiūros paslaugos teikiamos socialinių paslaugų įstaigose ar asmens namuose. Paslaugų teikimo dažnumas priklauso nuo konkrečios paslaugos ir nuo individualaus asmens (šeimos) tos paslaugos poreikio.

Pagalba į namus asmens namuose teikiamos paslaugos, padedančios asmeniui (šeimai) tvarkytis buityje bei dalyvauti visuomenės gyvenime. Šias paslaugas teikia Šilalės rajono socialinių paslaugų namų socialinių darbuotojų padėjėjai.

Apgyvendinimas savarankiško gyvenimo namuose namų aplinkos sąlygų ir reikalingų paslaugų suteikimas asmenims (šeimoms), kuriems nereikia nuolatinės, intensyvios priežiūros, sudarant jiems sąlygas savarankiškai tvarkytis savo asmeninį (šeimos) gyvenimą. Šios paslaugos teikiamos Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose.

Laikinas apnakvindinimas nakvynės ir būtinųjų paslaugų (asmens higienos, buitinių) suteikimas asmenims krizių atvejais ar dėl šeimoje iškilusių problemų, dėl kurių iškyla grėsmė asmens sveikatai ar gyvybei. Šios paslaugos teikiamos Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose.

Intensyvi krizių įveikimo pagalba – pagalbos suteikimas asmeniui, atsidūrusiam krizinėje situacijoje. Šios paslaugos teikiamos Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose.

Socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas paslaugos, teikiamos asmenims (šeimoms) dienos metu, siekiant palaikyti ir atstatyti savarankiškumą atliekant įvairias visuomeniniame ar asmeniniame (šeimos) gyvenime reikalingas funkcijas. Šias paslaugas teikia rajono seniūnijų socialiniai darbuotojai, dirbantys su socialinės rizikos šeimomis.

Gyventojai dėl socialinės priežiūros paslaugų gavimo gali teikti prašymus pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą: miesto gyventojai – Šilalės rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriuje (J. Basanavičiaus g. 2, 110 kab., tel. (8 449) 76133, el.p. regina.armoniene@silale.lt), o seniūnijų gyventojai – savo seniūnijose.

Reikalingi dokumentai:

  1. Prašymas–paraiška socialinėms paslaugoms gauti.
  2. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas (pasas, asmens tapatybės kortelė ar leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (ne ES valstybių narių piliečiams).
  3. Išrašas iš asmens med. dokumentacijos (forma Nr.027/A) su gydytojų išvada apie rekomenduojamą socialinę paslaugą.

Prevencinių socialinių paslaugų teikimas Šilalės rajono savivaldybėje

 Kam teikiamos prevencinės socialinės paslaugos?

Prevencinės socialinės paslaugos teikiamos asmenims, šeimoms, bendruomenėms, siekiant stiprinti asmens (šeimos) gebėjimą savarankiškai rūpintis asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir asmens (šeimos) dalyvavimą visuomenės gyvenime, gilinti žinias ir ugdyti įgūdžius, kad ateityje būtų išvengta galimų socialinių problemų ir socialinės rizikos atsiradimo, skatinti bendruomenės socialinę įtrauktį.

Kokios yra prevencinių socialinių paslaugų rūšys?

Prevencinės socialinės paslaugos gali būti: potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieška, kompleksinės paslaugos šeimai, darbas su bendruomene, šeimos konferencija, atvirasis darbas su jaunimu, mobilusis darbas su jaunimu.

Kas teikia prevencines socialines paslaugas Šilalės rajono savivaldybėje?

Šilalės rajono savivaldybėje prevencines paslaugas organizuoja ir (ar) teikia:

  • Šilalės rajono socialinių paslaugų namuose (Vytauto Didžiojo g. 17, Šilalė):

potencialių socialinių paslaugų gavėjų paieška;

kompleksinės paslaugos šeimai;

darbas su bendruomene;

šeimos konferencija (paslauga bus perkama iš kvalifikuotų specialistų tik atsiradus konkrečiam šios paslaugos poreikiui).

  • Šilalės rajono savivaldybės kultūros centro Atviras jaunimo centras (J. Basanavičiaus g. 12, Šilalė):

atvirasis darbas su jaunimu;

mobilusis darbas su jaunimu (paslauga planuojama pradėti teikti nuo 2024 m. pradžios, gavus projektui reikalingą finansavimą).

Kas ir kokiu būdu gali kreiptis dėl prevencinių socialinių paslaugų gavimo?

  • Asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių), jo globėjas ar rūpintojas, žodiniu ar rašytiniu prašymu, kai kreipiamasi į prevencines socialines paslaugas teikiančią įstaigą, nurodant savo ir (ar) šeimos narių vardus, pavardes, dėl kokios problemos kreipiasi į socialinių paslaugų įstaigą, pateikiant kontaktinę informaciją (adresą, telefono ryšio numerį ar elektroninio pašto adresą);
  • socialinių paslaugų įstaigos, teikiančios prevencines socialines paslaugas, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Šilalės rajono savivaldybė ir (ar) seniūnijos, ugdymo įstaigos, sveikatos priežiūros, policijos ir (ar) kitų institucijų darbuotojai, rašytiniu prašymu, kai kreipiamasi į prevencines socialines paslaugas teikiančią įstaigą, nurodant vieno iš suaugusių šeimos narių, dėl kurių interesų kreipiasi vardą, pavardę, kontaktinę informaciją (gyvenamosios vietos adresą, telefono ryšio numerį ar elektroninio pašto adresą (jeigu žinoma)) ir priežastį, dėl kurios kreipiasi į socialinių paslaugų įstaigą bei kitą turimą reikšmingą informaciją;
  • bendruomenės narys ar kitas suinteresuotas fizinis asmuo, raštišku kreipimusi į prevencines socialines paslaugas teikiančią įstaigą, dėl galimo prevencinės socialinės paslaugos teikimo kitam asmeniui (šeimai) poreikio, nurodydamas savo vardą, pavardę, asmens ar vieno iš suaugusių šeimos nario, dėl kurio interesų kreipiasi, vardą, pavardę, kontaktinę informaciją (gyvenamosios vietos adresą, telefono ryšio numerį ar elektroninio pašto adresą (jeigu žinoma)) ir priežastį, dėl kurios asmuo (vienas iš suaugusių šeimos narių) ar jo globėjas, rūpintojas to negali padaryti pats.

Prevencinių socialinių paslaugų teikimą reglamentuoja:

* Socialinių paslaugų įstatymas  https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.91609F53E29E/asr;

* Socialinių paslaugų katalogas https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.51F78AE58AC5/asr;

* Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. lapkričio 23 d. įsakymas Nr. A1-776 „Dėl Prevencinių socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/370708c06b3511edbc04912defe897d1;

* Prevencinių socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo Šilalės rajono savivaldybėje tvarkos aprašas, patvirtintas Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T1-219 „Dėl Prevencinių socialinių paslaugų organizavimo ir teikimo Šilalės rajono savivaldybėje tvarkos aprašo patvirtinimo“ https://silale.lt/wp-content/uploads/2023/09/Nr.-T1-219.pdf.

Prevencinių socialinių paslaugų organizavimą, teikimą ir priežiūrą vykdo Šilalės rajono savivaldybės administracijos Turto ir socialinės paramos skyrius. Dėl detalesnės informacijos galima kreiptis į Turto ir socialinės paramos skyriaus vyriausiąją specialistę Ramūnę Rumšienę, tel. 8-449-57367, el. p. ramune.rumsiene@silale.lt.

Socialinės išmokos

Kiekvienam vaikui, globojamam šeimoje, šeimynoje ar vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu kas mėnesį mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio  globos (rūpybos) išmoka. Kai globojamam vaikui mokama našlaičio pensija ir (arba) periodinė išmoka jo išlaikymui, globos (rūpybos) išmokos dydis yra lygus skirtumui tarp 4 bazinių socialinių išmokų dydžio ir šių išmokų dydžio.  Jeigu globojamas vaikas mokosi pagal bendrojo ugdymo ir (ar) pagal formaliojo profesinio mokymo programas ir yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą) bendrojo ugdymo mokyklos ar profesinio mokymo įstaigos bendrabutyje ar vaikų socializacijos centre, jam skiriama 2 bazinių socialinių išmokų dydžio  išmoka per mėnesį.

Asmenims, globojantiems vaiką (vaikus) iki 18 metų amžiaus,  mokamas 4 bazinės socialinės išmokos (38 eurų) dydžio globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas.

Pagalbos pinigų šeimoms, globojančioms (rūpinančioms) vaikus, deklaravusiems gyvenamąją vietą Šilalės rajone, iki 18 metų amžiaus, mokama skiriama 3 BSĮ dydžio išmoka per mėnesį;

Globos (rūpybos) išmoka ir globos (rūpybos) išmokos tikslinis priedas  neskiriama ir nemokama:

  1. jeigu vaikas (asmuo) yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam LR baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu;
  2. jeigu vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti:

  1. prašymas;
  2. asmens tapatybės dokumentas (Lietuvos Respublikos piliečio pasas arba asmens tapatybės kortelė, arba Lietuvos Respublikos pasas, arba leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje);
  3. vaiko, kuriam nustatyta globa (rūpyba), gimimo liudijimas arba asmens tapatybės dokumentas;
  4. dokumentai apie globos (rūpybos) nustatymą ir asmens paskyrimą globėju (rūpintoju);
  5. kt. dokumentai, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes

Tais atvejais, kai globa nustatoma vaikui, kuriam dar nėra sukakę pusantrų metų, ir jeigu vienkartinė išmoka gimus vaikui už šį vaiką anksčiau nebuvo išmokėta, ši 11 bazinių socialinių išmokų dydžio  vienkartinė išmoka skiriama vaiko globėjui.

Kiekvienam bendrai gyvenančių asmenų globojamam vaikui skiriama išmoka vaikui tokia pačia tvarka, kaip ir bendrai gyvenančių asmenų auginamam.

INFORMACIJA TEIKIAMA telefonu (8 449) 45323, el. paštas: vilija.vainorienė@silale.lt

DOKUMENTAI PRIIMAMI Turto ir socialinės paramos skyriuje, 111 kabinetas.

Tais atvejais, mirus asmeniui arba  kai vaiko tėvai dirba ar gyvena skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse, teisė į išmoką vaikui ir paramą mirties atveju  nustatoma vadovaujantis ES socialinės apsaugos sistemos koordinavimo reglamentais .

Internetiniame socmin.lt puslapyje http://ec.europa.eu/employment_social/social-security-directory/welcome.seam?langId=lt  (viešas Europos socialinės apsaugos institucijų katalogas EESSI)  pateikta informacija apie kiekvienos Europos Sąjungos valstybės socialines išmokas. Galima rasti informaciją ne tik apie tai, kokia išmoka priklauso šeimai, bet yra aprašytos ir pagrindinės sąlygos išmokai gauti bei nurodytų išmokų dydžiai.

Dėl papildomos informacijos ir  E 401 ir E 411 formų pildymo kreiptis į Socialinės paramos skyriaus specialistę
Virginiją Kiudienę,  (J. Basanavičiaus g. 2, 116 kabinetas).
Telefonas pasiteirauti (8 449) 76 131, el.paštas  virginija.kiudiene@silale.lt

SOCIALINĖ PARAMA MOKINIAMS

Socialinė parama skiriama vaikams, kurie mokosi bendrojo lavinimo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, ikimokyklinio ugdymo mokyklose ar pas kitą švietimo teikėją (išskyrus laisvąjį mokytoją) (toliau vadinama – mokykla) pagal bendrojo ugdymo programas, įregistruotas Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre, ar priešmokyklinio ugdymo programą.

Socialinė parama neskiriama vaikams, kurie mokosi pagal suaugusiųjų ugdymo programas, kurie mokosi ir pagal bendrojo lavinimo, ir pagal profesinio mokymo programas, taip pat vaikams, kurie yra išlaikomi valstybės arba savivaldybės finansuojamose įstaigose arba kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra skiriama globos (rūpybos) išmoka.

Socialinės paramos mokiniams rūšys

Nustatomos dvi socialinės paramos mokiniams rūšys:

1. mokinių nemokamas maitinimas (pietūs, maitinimas mokyklose, organizuojamose vasaros poilsio stovyklose, pusryčiai mokiniams iš šeimų, patiriančių socialinę riziką, ir kitais labai ypatingais atvejais);

2. parama mokinio reikmenims įsigyti.
Kokią socialinę paramą gali gauti mokiniai?

Priklausomai nuo gaunamų pajamų:

1. Mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir į paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienam gyvenančiam asmeniui (toliau vadinama – vidutinės pajamos vienam asmeniui) per mėnesį yra mažesnės kaip 1,5 valstybės remiamų pajamų (toliau – VRP) dydžio;

2. Mokiniai turi teisę į nemokamus pietus ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2 valstybės remiamų pajamų dydžiai, atsižvelgiant į bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas šiais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra neįgalus.

3. Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka, mokiniai turi teisę į nemokamą maitinimą ir (ar) paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui yra mažesnės kaip 2,5 VRP dydžiai, patikrinus bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas šiais atvejais: ligos, nelaimingo atsitikimo, netekus maitintojo, kai motina ar tėvas vieni augina vaiką (vaikus), kai bendrai gyvenantys asmenys augina tris ir daugiau vaikų ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų ar vienas gyvenantis asmuo yra neįgalus, kai mokinys patiria socialinę riziką arba mokinį augina bendrai gyvenantys asmenys, patiriantys socialinę riziką.

Pajamų socialinei paramai mokiniams gauti apskaičiavimas

Vidutinės mėnesio pajamos socialinei paramai mokiniams gauti apskaičiuojamos pagal 3 kalendorinių mėnesių iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio pajamas, nustatytas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnyje, arba pagal kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesio pajamas, jei bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis ar bendrai gyvenančių asmenų sudėtis, palyginti su 3 praėjusiais kalendoriniais mėnesiais, pasikeitė.

Mokinių nemokamo maitinimo vienos dienos kainų nustatymas

Nemokamam maitinimui skirtiems produktams įsigyti skiriamų lėšų dydis vienai dienai vienam mokiniui nustatomas Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, vadovaujantis LR Socialinės paramos įstatymo 7 straipsniu, nuo 2019 m. sausio 2 d. (įskaitant prekių pirkimo pridėtinės vertės mokestį) yra:

1. pusryčiams:

1.1. 0-4 klasių mokiniams 0,90 Eur;

1.1. 5-12 klasių mokiniams 1,06 Eur;

2. pietums:

2.1. 0-4 klasių mokiniams 1,50 Eur;

2.2. 5-12 klasių mokiniams 1,90 Eur;

3. mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose:

3.1. 0-12 klasių mokiniams 3,69 Eur.

 

Mokinio reikmenų rinkinių sudarymas ir jų kainos nustatymas

Mokinio reikmenims įsigyti (įskaitant pirkimo pridėtinės vertės mokestį) skiriama 2 BSI dydžio suma vienam mokiniui per kalendorinius metus.

Jei mokinys yra patyręs socialinę riziką, mokinio reikmenų rinkiniai kiekvienam mokiniui sudaromi pagal jo individualius poreikius, atsižvelgiant į mokinių skaičių šeimoje ir jų jau turimus mokinio reikmenis.

Kas, kur ir kada gali kreiptis dėl socialinės paramos mokiniams

Dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo pareiškėjas (vienas iš mokinio tėvų, globėjų (rūpintojų), pilnametis mokinys ar nepilnametis mokinys, kuris yra susituokęs arba emancipuotas), mokinys nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų, turintis tėvų sutikimą, deklaravęs gyvenamąją vietą Šilalės rajono savivaldybėje, o jeigu gyvenamoji vieta nedeklaruota – gyvenantis Šilalės rajono savivaldybėje kreipiasi pagal deklaruotą gyvenamąją vietą: Šilalės miesto gyventojai – į Socialinės paramos skyrių (J. Basanavičiaus g. 2, Šilalė, 108 kab.), kaimo vietovių gyventojai – į seniūnijas, užpildydamas prašymą-paraišką socialinei paramai mokiniams gauti ir prideda dokumentus, reikalingus socialinei paramai mokiniams gauti. Prie prašymo-paraiškos reikia pridėti pažymas apie pajamas (gautas per 3 praėjusius iki kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams mėnesius arba kreipimosi mėnesio) ir priklausomai nuo aplinkybių kitas pažymas, reikalingas socialinei paramai mokiniams gauti.

Kad mokinys gautų nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti nuo mokslo metų pradžios, galima kreiptis nuo tų metų liepos 1 dienos.

Jei kreipimosi dėl socialinės paramos mokiniams metu bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo gauna piniginę socialinę paramą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, pareiškėjas pateikia mokyklos ar gyvenamosios vietos savivaldybės administracijai laisvos formos prašymą socialinei paramai mokiniams gauti.

Jei socialinė parama mokiniui būtina ir mokinio tėvai, globėjai (rūpintojai) nesikreipia dėl socialinės paramos mokiniams, mokykla apie tai raštu informuoja mokinio gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją ir pateikia turimą informaciją, reikalingą socialinei paramai mokiniams skirti. Tokiu atveju šios paramos prašo mokykla.

Dokumentai*, reikalingi socialinei paramai mokiniams gauti:

  1. prašymas-paraiška (prašymas);
  2. pareiškėjo tapatybės dokumentas ir vaiko (vaikų) gimimo liudijimas;
  3. pažymos apie pajamas;
  4. žemės nuosavybės liudijimas arba pažymos apie turimą (nuomojamą) žemę;
  5. santuokos liudijimas, ištuokos liudijimas, mirties liudijimas.

* Pareiškėjui nereikia pateikti dokumentų, jei informacija gaunama iš valstybės ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Kuriam laikotarpiui skiriama socialinė parama mokiniams

Mokiniams nemokamas maitinimas skiriamas:

  • nuo mokslo metų pradžios iki mokslo metų pabaigos;
  • pateikus prašymą-paraišką (prašymą) mokslo metais – nuo informacijos apie priimtą sprendimą gavimo mokykloje kitos dienos iki mokslo metų pabaigos;
  • vasaros atostogų metu mokyklose organizuojamose vasaros poilsio stovyklose.

Sprendimas dėl socialinės paramos mokiniams skyrimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo-paraiškos (prašymo) ir visų reikalingų dokumentų gavimo dienos. Dėl paramos mokinio reikmenims įsigyti skyrimo pareiškėjas turi kreiptis nuo liepos 1 d. iki spalio 5 d.

Socialinės paramos mokiniams teikimas

Mokinių nemokamas maitinimas teikiamas toje mokykloje, kurioje mokiniai mokosi, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą. Nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu teikiamas mokyklose organizuojamose vasaros poilsio stovyklose.

Parama mokinio reikmenims įsigyti teikiama pagal gyvenamąją vietą, vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta paramos mokinio reikmenims įsigyti tvarka:

pinigais, išmokant pagal pareiškėjo pasirinktą būdą per bankus, seniūnijų kasas pagal Socialinės paramos skyriaus sudarytus mokėjimo dokumentus;

nepinigine forma, jeigu mokinys patiria socialinę riziką arba mokinį augina bendrai gyvenantys asmenys, patiriantys socialinę riziką, per seniūnijas pagal Socialinės paramos skyriaus sudarytus paramos mokinio reikmenims mokėjimo dokumentus. Skirta parama mokinio reikmenims panaudojama dalyvaujant seniūnijos socialiniam darbuotojui, teikiančiam šeimai socialines paslaugas.

Mokiniams vietoj nemokamo maitinimo negali būti išmokami pinigai.

Pakeitus mokyklą, nemokamas maitinimas naujoje mokykloje pradedamas teikti nuo pirmos mokymosi joje dienos. Ankstesnė mokykla privalo pateikti pažymą apie mokinio teisę gauti nemokamą maitinimą.

Informacija teikiama telefonu (8 449) 76131, (8 449) 76133

PARAMA MIRTIES ATVEJU

  1. 1.     Laidojimo pašalpa

Vienkartinė 8 BSI dydžio pašalpa mokama mirusįjį asmenį laidojančiam asmeniui, mirus:

– Lietuvos Respublikos piliečiui;

– Lietuvos Respublikoje gyvenusiam užsieniečiui,  turėjusiam Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;

– Lietuvos Respublikoje gyvenusiam užsieniečiui,  kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas kaip ketinančiam dirbti Lietuvos Respublikos aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą;

– Lietuvos Respublikoje gyvenusiam asmeniui, kuriam Lietuvos Respublikoje buvo suteiktas pabėgėlio statusas;

– asmeniui, kuriam vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais turi būti taikomas Paramos mirties atveju įstatymas;

– Lietuvos Respublikoje gyvenusiam užsieniečiui, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi ir leista dirbti Lietuvos Respublikoje ir kuris iki mirties dirbo Lietuvos Respublikoje arba anksčiau dirbo ne trumpesnį kaip 6mėnesių laikotarpį ir buvo įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje.

Pašalpa taip pat mokama, kai anksčiau minėtų asmenų vaikas gimsta negyvas. Šiuo atveju pašalpa išmokama jį laidojančiam asmeniui.

Laidojimo pašalpa nemokama, kai laidojama valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų lėšomis.

  Dokumentai, reikalingi pašalpai gauti:

  1. prašymas;
  2. jei asmens mirtis neįregistruota Lietuvos Respublikos gyventojų registre, medicininis mirties liudijimas (tais atvejais, kai vaikas gimė negyvas,-medicininis perinatalinės mirties liudijimas).
  3. asmens, pateikusio prašymą, asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.

Kas, kur ir kada gali kreiptis dėl pašalpos?

Laidojantis asmuo dėl pašalpos gavimo turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota,-pagal paskutinę buvusią gyvenamąją vietą arba pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos.

Šilalės miesto gyventojai kreipiasi į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus priimamąjį 108 kabinetą, kaimo vietovių gyventojai kreipiasi į Savivaldybės administracijos seniūnijas.

Pašalpa turi būti išmokėta besikreipiančiajam ne vėliau kaip per 24 valandas nuo prašymo ir visų reikalingų dokumentų (duomenų) gavimo savivaldybės administracijoje dienos.

  1. 2.     Parama užsienyje mirusių (žuvusių) Lietuvos Respublikos piliečių palaikams parvežti į Lietuvos Respubliką (toliau-parama-palaikams parvežti).

Parama palaikams parvežti yra lygi faktinėms palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidoms, bet neturi viršyti 54 bazinių socialinių išmokų dydžių.

Teisę į paramą palaikams  parvežti turi teisę palaikų parvežimą organizavęs asmuo, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu jo, arba jo bendrai gyvenančių asmenų vieno asmens pajamos per mėnesį yra mažesnės negu 3 valstybės remiamų pajamų dydžiai.

Teisės į paramą palaikams  parvežti atsiradimo diena yra diena, kada buvo išduoti paskutiniai dokumentai, įrodantys patirtas palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas.

Dokumentai, reikalingi paramai gauti:

  1. prašymas;
  2. jei asmens mirtis neįregistruota Lietuvos Respublikos gyventojų registre, mirties liudijimas.
  3. asmens pateikusio prašymą asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas.
  4. dokumentai, įrodantys patirtas palaikų parvežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas,
  5. piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nurodyti dokumentai apie vieno gyvenančio asmens gautas pajamas arba vienam asmeniui tenkančias vidutines pajamas.

Kas, kur ir kada gali kreiptis dėl paramos?

Palaikų parvežimą organizavęs fizinis asmuo dėl paramos palaikams parvežti turi kreiptis į savivaldybės administraciją pagal mirusio asmens buvusią deklaruotą gyvenamąją vietą, o jeigu jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota,-pagal paskutinę buvusią gyvenamąją vietą arba pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo teisės į paramą palaikams parvežti atsiradimo dienos.

Šilalės rajono gyventojai kreipiasi į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus priimamąjį 108 kabinetą,

Parama palaikų parvežimą organizavusiam fiziniam asmeniui turi būti išmokėta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo ir visų dokumentų gavimo dienos.

Informacija teikiama telefonu (8 449) 76131, (8 449) 76133

Asmeniui, pasibaigus jam nustatytai globai (rūpybai) dėl pilnametystės, emancipacijos ar santuokos sudarymo:

skiriama 75 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka įsikurti. Ši išmoka grynaisiais pinigais neišmokama, išskyrus atvejus, kai lieka nepanaudota mažesnė negu 2 bazinės socialinės išmokos dydžio išmokos dalis, kuri gali būti išmokama grynaisiais pinigais pačiam išmokos gavėjui.

Vienkartinė išmoka įsikurti gali būti panaudota būstui (gyvenamosioms patalpoms) pirkti, sumokėti daliai paskolos būstui statyti arba pirkti, būsto nuomai, mokesčiams už nuomojamojo ar nuosavybės teise turimo būsto komunalines paslaugas, būstui remontuoti ar rekonstruoti, baldams, buitinei, vaizdo ir garso technikai, namų apyvokos reikmenims, vienam asmeniniam kompiuteriui įsigyti, studijų ir neformaliojo švietimo kainai padengti, mokymosi priemonėms įsigyti, žemės sklypui įsigyti, mokamų sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų išlaidoms apmokėti, automobiliui įsigyti, jeigu asmuo turi galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Išmoka turi būti panaudota per 24 mėnesius nuo sprendimo skirti išmoką priėmimo dienos.

Vienkartinė išmoka įsikurti neskiriama ir nemokama:

  1. jeigu asmuo yra išlaikomas (nemokamai gauna nakvynę ir maistą) valstybės ar savivaldybės finansuojamoje įstaigoje;
  2. jeigu asmuo yra suimtas, atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę, jam LR baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, paskelbta jo paieška arba jis teismo pripažintas nežinia kur esančiu, – kol neišnyksta nurodytos aplinkybės;
  3. jeigu vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos.

Dokumentai, reikalingi išmokai gauti:

  1. prašymas;
  2. asmens tapatybės dokumentas;
  3. santuokos liudijimas, jeigu nepilnametis įregistravęs santuoką
  4.  kt. dokumentai, pateikiami atsižvelgiant į aplinkybes.

Ši išmoka skiriama, jeigu prašymą skirti šiai išmokai asmuo pateikė iki jam sukako 25 metai.

 

INFORMACIJA TEIKIAMA telefonu (8 449) 45323, el. paštas: vilija.vainorienė@silale.lt

DOKUMENTAI PRIIMAMI Turto ir socialinės paramos skyriuje, 111 kabinetas.

PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS

Nepasiturintiems bendrai gyvenantiems asmenims ir vieniems gyvenantiems asmenims skiriama piniginė socialinė parama:

  • socialinė pašalpa;
  • būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos.

Kas yra laikoma bendrai gyvenančiais asmenimis?

Bendrai gyvenantys asmenys – sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; susituokęs asmuo, su kuriuo teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium yra likę gyventi jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), arba vienas iš tėvų ir jo vaikai (įvaikiai) iki 18 metų; neįregistravę santuokos ir bendrą ūkį tvarkantys pilnamečiai ar veiksniais pripažinti nepilnamečiai vyras ir moteris ir jų vaikai (įvaikiai) iki 18 metų.

Į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį taip pat įskaitomi nedirbantys (taip pat savarankiškai nedirbantys) arba dirbantys (taip pat savarankiškai dirbantys), jeigu per mėnesį jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis, nesusituokę ir savo vaikų (įvaikių) neauginantys pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 24 metų, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, taip pat pilnamečiai vaikai (įvaikiai) nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos.

Vaikai, kuriems įstatymų nustatyta tvarka yra nustatyta globa ar rūpyba, į bendrai gyvenančių asmenų, kurie paskirti globėjais ar rūpintojais, sudėtį neįskaitomi.

Kas laikomas vienu gyvenančiu asmeniu?

Vienas gyvenantis asmuo – vienas gyvenantis vyresnis kaip 18 metų asmuo arba veiksniu pripažintas nepilnametis, kuris yra nesusituokęs (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis), taip pat susituokęs, tačiau teismo sprendimu gyvenantis skyrium, neturintis vaikų (įvaikių) arba jų turintis, tačiau teismo sprendimu dėl sutuoktinių gyvenimo skyrium ar dėl santuokos nutraukimo vaikai (įvaikiai) yra likę gyventi su kitu sutuoktiniu.

Kam yra taikomas Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas?

Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje gyvenantiems asmenims:

1) Lietuvos Respublikos piliečiams;

2) užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje;

3) Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys ar suteikiantys teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, ir kurie ne mažiau kaip 3 mėnesius gyvena Lietuvos Respublikoje. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiams darbuotojams (taip pat savarankiškai dirbantiems asmenims) ir jų šeimos nariams reikalavimas ne mažiau kaip 3 mėnesius gyventi Lietuvos Respublikoje netaikomas. Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio šeimos nariais laikomi sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominei erdvei priklausančios Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją;

4) užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje arba laikinoji apsauga.

Kada bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti socialinę pašalpą?

Bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jei kreipimosi metu:
1. nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;
2. pajamos vienam asmeniui yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dydį (122 Eur) (toliau – VRP);
3. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

  • vyresni kaip 18 metų asmenys dirba ir per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, dirbo ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba ne mažiau kaip du trečdalius laiko skaičiuojant nuo darbo sutartyje nustatyto ne viso darbo laiko, kurio trukmė negali būti trumpesnė kaip du trečdaliai maksimalios darbo laiko trukmės, o jiems darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
  • savarankiškai dirbantys asmenys, kurie per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, iš vykdomos veiklos gauna ne mažesnes kaip minimalioji mėnesinė alga vidutines pajamas per mėnesį;
  • nedirba, nes:
  • mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (studentai), įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį, kol jiems sukaks 24 metai ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, bet ne ilgiau, negu jiems sukaks 24 metai;
  • yra sukakę senatvės pensijos amžių arba gaunantys bet kokios rūšies pensiją, pensijų išmokas ir (ar) šalpos išmokas, išskyrus pensijas, paskirtas asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą paskirtas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, arba asmenys, kurie kreipėsi dėl bet kokios rūšies pensijos, pensijų išmokų ir (ar) šalpos išmokų, išskyrus pensijas, asmenims, kuriems nustatytas 45–55 procentų darbingumo lygis (pensijas, paskirtas asmenims, iki 2005 m. liepos 1 d. pripažintiems III grupės invalidais), našlių ar našlaičių pensijas ir už tarnybą skiriamas pareigūnų ir karių valstybines pensijas, skyrimo, bet jos dar nėra paskirtos ar paskirtos, bet neišmokėtos;
  • yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau –  Užimtumo tarnyba) ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje;
  • vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo slaugo ar prižiūri asmenį (asmenis), savo ar kito bendrai gyvenančio asmens vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) arba vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa ar rūpyba šeimoje, jeigu jiems yra mokamos slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinės kompensacijos arba jeigu jis įstatymų nustatyta tvarka paskirtas fizinio asmens (fizinių asmenų), pripažinto (pripažintų) neveiksniu (neveiksniais) tam tikroje srityje, arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta globa šeimoje, globėju, ar asmens (asmenų) arba vaiko (vaikų), kuriam (kuriems) įstatymų nustatyta tvarka nustatyta rūpyba šeimoje, rūpintoju;
  • asmuo ne trumpiau kaip vieną mėnesį gydosi stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas, išskyrus atvejus, kai asmeniui paskirtos Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse  nustatytos  priverčiamosios medicinos priemonės ar asmeniui paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą, arba jam ne trumpiau kaip vieną mėnesį išduotas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas ar medicininė pažyma;
  • yra nėščia moteris, kuriai yra likę ne daugiau kaip 70 kalendorinių dienų iki numatomos gimdymo datos;
  • vienas iš tėvų ar globėjų augina: vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 3 metų; pagal gydytojų rekomendaciją nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų; nelankantį švietimo įstaigos vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) dėl to, kad švietimo įstaigose, vykdančiose ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, nėra vietų, arba dėl to, kad bendrai gyvenantys asmenys gyvena kaimo vietovėje didesniu kaip trijų kilometrų atstumu nuo švietimo įstaigos, vykdančios ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, ir savivaldybėje neteikiamos vaiko vežimo paslaugos, bet ne vėliau iki teisės aktų nustatyta tvarka privaloma leisti vaiką (vaikus) mokytis pagal pradinio ugdymo programą;
  • turimas vienintelis iš tėvų arba vienas iš tėvų, kai kitas dėl ligos, neįgalumo, bausmės atlikimo ir kitų svarbių priežasčių negali prižiūrėti vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), augina vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius) iki 8 metų ir dirba bendrai gyvenantiems asmenims nuosavybės teise priklausančius arba kitais Civilinio kodekso nustatytais pagrindais naudojamus ir (ar) valdomus ne mažiau kaip 2 hektarus žemės ūkio naudmenų;
  • vaikai (įvaikiai) nuo 16 iki 18 metų: mokosi; dirba; yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje; įstatymų nustatyta tvarka yra nustatytas neįgalumas; nėštumo metu; augina savo vaiką (įvaikį) ar vaikus (įvaikius);
  • vienas iš senelių prižiūri vaiką iki 3 metų, kurio priežiūrai šiam seneliui suteiktos vaiko priežiūros atostogos.

Kai kuriems asmenims taikomos papildomos sąlygos:
Auginantys vaikus (įvaikius) iki 18 metų nesusituokę asmenys (įskaitant santuoką nutraukusius asmenis) ar teismo sprendimu gyvenantys skyrium sutuoktiniai arba bendrai gyvenantys asmenys, auginantys vaikus (įvaikius) iš ankstesnio bendro gyvenimo, teisę į socialinę pašalpą turi:

  • kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą;
  • tėvystės nustatymo, vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių) išlaikymo priteisimo bylos nagrinėjimo teisme, bylos dėl tėvystės nustatymo sustabdymo teismui paskyrus ekspertizę dėl giminystės ryšio įrodymo ir (ar) prašymo dėl išmokų, mokamų pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą, mokėjimo nagrinėjimo laikotarpiu.
  • Asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (vaikai), išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą. Asmenys, auginantys vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikę tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, turi teisę gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas.

Kada bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę gauti būsto šildymo išlaidų, išlaidų geriamajam vandeniui bei išlaidų karštam vandeniui kompensacijas (toliau – kompensacijos)?

Teisę į kompensacijas turi gyvenamąją vietą būste deklaravę arba būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo, jei kreipimosi metu:

1. bendrai gyvenančių asmenų / asmens nuosavybės teise turimo turto vertė neviršija turto vertės normatyvo;
2. kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš piniginei socialinei paramai gauti nurodytų sąlygų;
3. įsiskolinusieji už būsto šildymą ir (ar) karštą vandenį, ir (ar) geriamąjį vandenį su energijos, kuro, vandens tiekėjais yra sudarę sutartį dėl dalies skolos apmokėjimo, kas mėnesį grąžinant ne daugiau kaip 20 procentų bendrai gyvenančių asmenų /asmens pajamų, arba teismas yra priteisęs apmokėti skolą.

Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, turintiems teisę į kompensaciją, kompensacijos skiriamos, jeigu laikotarpiu, už kurį kompensacijos apskaičiuojamos:

1. būsto šildymo išlaidos, kai būsto naudingasis plotas bei atskirų energijos ir kuro rūšių sąnaudos būstui šildyti ne didesni už nustatytus normatyvus, viršija 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir VRP bendrai gyvenantiems asmenims / asmeniui dydžio;
2. geriamojo vandens, kurio kiekis ne didesnis už nustatytą normatyvą, išlaidos viršija 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų/asmens pajamų;
3. karšto vandens, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už nustatytus normatyvus, išlaidos viršija 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų / asmens pajamų.

Siekiantys gauti kompensacijas būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi būti su nuomotoju raštu sudarę gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį ir ją įregistravę viešame registre.

Asmuo, turintis teisę į kompensacijas deklaruotos gyvenamosios vietos ir nuomojamame būste, ar bendrai gyvenantys asmenys, deklaruojantys gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose, privalo pasirinkti vieną iš būstų, už kurį būtų teikiamos kompensacijos.

Daugiabučio namo savininkai, kurie kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų, turi dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo pagal Vyriausybės patvirtintą daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ar ją atitinkančią savivaldybės patvirtintą programą, ir, jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas, dalyvauti įgyvendinant šį projektą.

Koks socialinės pašalpos dydis?

1. Socialinės pašalpos dydis vienam gyvenančiam asmeniui, turinčiam teisę ją gauti, sudaro 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų vienam gyvenančiam asmeniui (122 Eur) ir vidutinių vieno gyvenančio asmens pajamų per mėnesį.

2. Socialinės pašalpos dydis bendrai gyvenantiems asmenims, turintiems teisę ją gauti, taip pat ir tais atvejais, kai socialinė pašalpa skiriama tik vaikui (įvaikiui) ar vaikams (įvaikiams), įskaitant pilnamečius vaikus (įvaikius), kai jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ir laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo programos baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, sudaro:

  • pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui – 100 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
  • antram bendrai gyvenančiam asmeniui – 80 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį;
  • trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims – 70 procentų skirtumo tarp valstybės remiamų pajamų dydžio vienam iš bendrai gyvenančių asmenų ir vidutinių bendrai gyvenančių asmenų pajamų vienam iš bendrai gyvenančių asmenų per mėnesį.

3. Bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui papildomai skiriama socialinė pašalpa, kurios dydis lygus 50 procentų socialinės pašalpos, mokėtos per praėjusius 6 mėnesius iki įsidarbinimo, vidutinio dydžio, už kiekvieną pagal darbo sutartį ar kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu dirbtą mėnesį, bet ne ilgiau kaip 12 mėnesių, jeigu:

  • vienas gyvenantis asmuo ar bent vienas iš bendrai gyvenančių asmenų įsidarbina ir dirba ne mažiau kaip du trečdalius maksimalios darbo laiko trukmės arba dirba ne visą darbo laiką ir jam darbo užmokesčio apskaičiuojama ne mažiau už minimaliąją mėnesinę algą arba minimalųjį valandinį atlygį proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, bet ne daugiau už dvi minimaliąsias mėnesines algas ar du minimaliuosius valandinius atlygius proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui;
  • prieš įsidarbinimą asmenys buvo įsiregistravę Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje ne trumpiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir per šį laikotarpį nedirbo arba dirbo mažiau negu nustatyta įstatymo, arba dirbo užimtumo didinimo programoje numatytus darbus;
  • bendrai gyvenantys asmenys buvo socialinės pašalpos gavėjai bent vieną mėnesį per paskutinius 3 mėnesius prieš įsidarbinimą;
  • kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš socialinei pašalpai gauti nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą;
  • prašymas-paraiška skirti papildomą socialinės pašalpos dalį įsidarbinus pateiktas ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo įsidarbinimo.

4. Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims, išskyrus žemiau nurodytus atvejus, socialinės pašalpos dydis yra mažinamas:

  • gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą nuo 12 mėnesių iki 24 mėnesių – 20 procentų;
  • gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą nuo 24 mėnesių iki 36 mėnesių – 30 procentų;
  • gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą nuo 36 mėnesių iki 48 mėnesių – 40 procentų;
  • gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą nuo 48 mėnesių iki 60 mėnesių – 50 procentų;
  • gavusiam (gavusiems) socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių – 50 procentų sumažinta socialinė pašalpa skiriama nepinigine forma, kol asmenys nedirbs (taip pat savarankiškai nedirbs) arba nedalyvaus savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius.

Darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems (taip pat savarankiškai nedirbantiems) asmenims socialinės pašalpos dydis nemažinimas esant bent vienam iš šių atvejų, kai jie:

  • nedirba dėl priežasčių, nurodytų įstatyme;
  • socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu negavo Užimtumo tarnybos ar kitos valstybės valstybinės įdarbinimo tarnybos pasiūlymo dirbti arba dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse;
  • Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka dalyvauja savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje.

Socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai skaičiuojami sudedant laikotarpius, kuriais buvo mokama socialinė pašalpa. Jeigu asmenys dirbo (savarankiškai dirbo) arba dalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje ir (ar) savivaldybės administracijos parengtoje užimtumo didinimo programoje 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo nuo mėnesio, kurį šios aplinkybės atsirado, pirmos dienos.

Koks kompensacijų dydis?

Bendrai gyvenantiems asmenims / asmeniui kompensuojama:
• išlaidų už būsto naudingojo ploto, bet ne didesnio už nustatytą normatyvą, šildymą, atsižvelgiant į energijos ar kuro sąnaudas, bet ne didesnes už normatyvą, dalis, viršijanti 10 procentų skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų ir VRP bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui dydžio;
• išlaidų už geriamojo vandens kiekį, bet ne didesnį už normatyvą, dalis, viršijanti 2 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų;
• išlaidų už karštą vandenį, kurio kiekis bei atskirų energijos ar kuro rūšių sąnaudos karštam vandeniui ne didesni už normatyvus, dalis, viršijanti 5 procentus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų.

Jeigu bendrojo naudojimo objekto valdytojas arba savivaldybės programos įgyvendinimo administratorius savivaldybės administracijai pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad daugiabučio namo buto savininkas, kuris turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją arba ją gauna, nedalyvavo susirinkime svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir atsisakė dalyvauti įgyvendinant šį projektą, ir dėl šių asmenų veiksmų (neveikimo) daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektas nebuvo pradėtas įgyvendinti, nuo kito mėnesio, už kurį skiriama būsto šildymo kompensacija, jo bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam daugiabučio namo buto savininkui skiriama kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis mažinama 50 procentų, o nuo kito šildymo sezono būsto šildymo išlaidų kompensacija neskiriama, bet ne ilgiau kaip 3 metų šildymo sezonus nuo šių aplinkybių atsiradimo.

 Kur kreiptis dėl pašalpos ir kompensacijų?

Dėl socialinės pašalpos ir kompensacijų bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi kreiptis į deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės arba savivaldybės, kurios teritorijoje yra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, administraciją, o jei bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo gyvenamosios vietos neturi ir neįtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, – į savivaldybės, kurios teritorijoje faktiškai gyvena, administraciją.

Būstą nuomojantys bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo dėl piniginės socialinės paramos kreipiasi į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuo nuomojamas būstas, administraciją.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

Dokumentai, reikalingi socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti:
1. Asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
2. Prašymas-paraiška piniginei socialinei paramai gauti;
3. Pažymos apie pajamas (gautas per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama piniginė socialinė parama, arba mėnesio, nuo kurio prašoma skirti paramą), jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų;
4. Priklausomai nuo aplinkybių, kitos pažymos, reikalingos paramai skirti, jei informacija nėra gaunama iš valstybės registrų ir žinybinių registrų bei valstybės informacinių sistemų.

Kuriam laikotarpiui skiriama socialinė pašalpa ir kompensacijos?

1. Socialinė pašalpa skiriama 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį pateiktas prašymas – paraiška, pirmos dienos, jei kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į šią pašalpą.
2. Kompensacijos skiriamos 3 mėnesiams nuo mėnesio, kurį bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo įgijo teisę į kompensacijas, pirmos dienos, tačiau ne daugiau kaip už 2 praėjusius iki prašymo-paraiškos pateikimo mėnesius, jei kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu, taip pat laikotarpiu, už kurį skiriamos kompensacijos, turėjo teisę jas gauti.
3. Socialinė pašalpa ir kompensacijos gali būti skiriamos trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu yra žinomos priežastys, dėl kurių bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo per šį laikotarpį neteks teisės į paramą, arba šios paramos dydis pasikeis.
4. Socialinė pašalpa ir kompensacijos gali būti skiriamos ilgesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, jeigu nesikeičia bendrai gyvenančių asmenų sudėtis arba vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis, jų (jo) pajamos ir turtas.

Kokios pajamos įskaitomos į pajamas skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas?

Skiriant piniginę socialinę paramą, į bendrai gyvenančiu asmenų / asmens pajamas įskaitomos šios bendrai gyvenančių asmenų ar vieno gyvenančio asmens gaunamos pajamos:
• pagal darbo sutartį arba kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu gautos pajamos, įskaitant dienpinigius, butpinigius, maistpinigius ir kitas pajamas (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas);
• autorinis atlyginimas, pajamos, gautos iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos;
• pensijos, socialinio draudimo senatvės arba netekto darbingumo (invalidumo) pensijų priemokos (toliau – pensijos priemoka) ir (ar) pensijų išmokos (išskyrus senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės ir netekto darbingumo (invalidumo) pensijų kompensavimo įstatymą, taip pat senatvės ir valstybinių pensijų kompensuojamąją sumą, mokamą pagal Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą), šalpos išmokos;
• dividendai;
• palūkanos;
• individualios įmonės savininko pajamos, gautos iš šios įmonės apmokestinto pelno, ir (ar) mažosios bendrijos narių, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrųjų narių pajamos ir šių įmonių asmeniniams poreikiams gautos lėšų sumos;
• individualios veiklos pajamos, įskaitant pajamas, gautas verčiantis veikla pagal verslo liudijimą ir individualios veiklos vykdymo pažymą (išskyrus asmenų iki 18 metų pajamas);
• pajamos iš žemės ūkio veiklos (išskyrus pajamas iš žemės ūkio naudmenų, kurių bendras plotas neviršija 3 hektarų) ir pajamų dalis, gauta teikiant žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas pagal žemės ūkio ir miškininkystės kvitą, viršijanti 1750 Eur per einamuosius kalendorinius metus;
• išmokos žemės ūkio veiklai;
• piniginės lėšos, gautos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai);
• išmokos, mokamos pagal Vaikų išlaikymo išmokų įstatymą;
• socialinio pobūdžio pajamos (išskyrus vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas, mokamas iš valstybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ar savivaldybių biudžetų, išmokas, mokamas pagal Užimtumo įstatymą ir (ar) iš Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo, darbdavio mokamas vienkartines išmokas ir (ar) pašalpas bei kas mėnesį gaunamas socialinio pobūdžio pajamas: transporto išlaidų kompensacijas neįgaliesiems; kompensacijas donorams; pagalbos pinigus, mokamus pagal Socialinių paslaugų įstatymą; išmoką vaikui, globos (rūpybos) išmokos tikslinį priedą, mokamus pagal Išmokų vaikams įstatymą; būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, mokamą pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą; tikslines kompensacijas ir tikslinį priedą, mokamus pagal Tikslinių kompensacijų įstatymą);
• išeitinė išmoka, išmokama nutraukiant darbo sutartį;
• išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui;
• ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, statutiniams valstybės tarnautojams (pareigūnams) ir krašto apsaugos sistemos kariams laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti laikotarpiais išmokėtos išmokos;
• turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas (įskaitant vienkartinę netekto darbingumo kompensaciją);
• turto pardavimo pajamos (išskyrus pajamas, įskaitomas į turtą);
• pajamos už kilnojamojo ar nekilnojamojo daikto nuomą;
• loterijų ar kitų žaidimų laimėjimai, prizai;
• visų rūšių stipendijos (išskyrus stipendijas ir kitą materialinę paramą, teikiamą aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios pakopų, vientisųjų ir laipsnio nesuteikiančių studijų (išskyrus rezidentūros studijų studentus) studentams, studijuojantiems pagal dieninės, nuolatinės ar ištęstinės studijų formų programas (išskyrus asmenis, pakartotinai studijuojančius pagal tos pačios ar žemesnės pakopos studijų programas ir laipsnio nesuteikiančių studijų programas, jeigu daugiau kaip pusę tos studijų programos kreditų jie įgijo valstybės biudžeto lėšomis), ir stipendijas bei kitą materialinę paramą, teikiamą profesinio mokymo įstaigų mokiniams, kurie mokosi pagal profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, ir stipendiją, mokamą bedarbiams, kurie dalyvauja profesinio mokymo ar įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį priemonėse, stažuotėje);
• gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis (išskyrus paskolas ar jų dalis, įskaitomas į turtą, aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
• gautos dovanų, paveldėtos arba kitos faktiškai gaunamos piniginės lėšos (išskyrus piniginių lėšų dalį, gautą per laikotarpį, už kurį pajamos apskaičiuojamos, neviršijančią 1 valstybės remiamų pajamų dydžio, ir pinigines lėšas, kuriomis kompensuojamos patirtos ir dokumentais pagrįstos su visuomenei naudinga veikla (savanoriška veikla ir pan.) susijusios išlaidos, ir labdarą piniginėmis lėšomis).

Apskaičiuojant vidutines mėnesio pajamas, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma dalis pajamų, gautų pagal darbo sutartį arba kitų darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu, ir dalis pajamų, gautų vykdant individualią veiklą:

  • 15 procentų – bendrai gyvenantiems asmenims, neauginantiems vaikų (įvaikių), arba vienam gyvenančiam asmeniui;
  • 20 procentų – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);
  • 25 procentai – bendrai gyvenantiems asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių);
  • 30 procentų – asmenims, vieniems auginantiems vieną ar du vaikus (įvaikius);
  • 35 procentai – asmenims, vieniems auginantiems tris ar daugiau vaikų (įvaikių).

Pajamos imamos išskaičius gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

Piniginės lėšos vaikui išlaikyti (alimentai) į jas mokančio asmens pajamas neįskaitomos.

Skiriant socialinę pašalpą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaitoma gauta socialinė pašalpa, taip pat papildomai mokama socialinė pašalpa, ir kompensacijos.

Skiriant kompensacijas, socialinė pašalpa, išskyrus papildomai mokamą socialinę pašalpą, į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamas įskaitoma, o kompensacijos – neįskaitomos.

Kaip apskaičiuojamos vidutinės bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos socialinei pašalpai ir kompensacijoms gauti?

1. Pajamos socialinei pašalpai gauti apskaičiuojamos:
• pagal vidutines 3 mėnesių, praėjusių iki mėnesio, nuo kurio skiriama parama, pajamas;
• pagal mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, pajamas, jeigu bent vieno iš bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamų šaltinis, palyginti su 3 praėjusiais mėnesiais, pasikeitė arba tą mėnesį, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, yra gauta vienkartinė išmoka (premija, vienkartinė netekto darbingumo kompensacija, išeitinė išmoka, išmokėta nutraukus darbo sutartį, išeitinė išmoka atleidžiamam iš pareigų valstybės tarnautojui ir kitos faktiškai gautos vienkartinės pajamos, išskyrus kompensaciją už nepanaudotas atostogas) ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos arba pasikeitė bendrai gyvenančių asmenų sudėtis ar vieno gyvenančio asmens šeiminė padėtis.

Minėta tvarka netaikoma, jeigu per 3 praėjusius mėnesius iki mėnesio, nuo kurio skiriama socialinė pašalpa, buvo gauta vienkartinė išmoka ar iš karto už 2 ir daugiau mėnesių išmokėtos kas mėnesį gaunamos pajamos.

2. Pajamų kompensacijoms gauti apskaičiavimas:
• kompensacijos apskaičiuojamos pagal visų bendrai gyvenančių asmenų vidutinių mėnesio pajamų dalį, tenkančią būste gyvenamąją vietą deklaravusiems ar būstą nuomojantiems bendrai gyvenantiems asmenims, arba pagal gyvenamąją vietą deklaravusio ar būstą nuomojančio vieno gyvenančio asmens vidutines mėnesio pajamas.
• Socialinę pašalpą gaunantiems bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui kompensacijos apskaičiuojamos pagal pajamas, kurios paskutinį kartą buvo nurodytos skiriant socialinę pašalpą, įskaitant pagal šias pajamas paskirtos socialinės pašalpos dydį, ir skiriamos paskirtos socialinės pašalpos laikotarpiui.
• Jeigu viename būste gyvenamąją vietą yra deklaravę ar būstą nuomojasi bendrai gyvenantys asmenys ir vienas gyvenantis asmuo ir (arba) dvi ar daugiau bendrai gyvenančių asmenų grupių, ir (arba) du ar daugiau vienų gyvenančių asmenų, kurie už komunalines paslaugas atsiskaito pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), visų būste gyvenamąją vietą deklaravusių ar būstą nuomojančių asmenų vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos sudedant kiekvienos bendrai gyvenančių asmenų grupės šiame būste gyvenamąją vietą deklaravusiems ar būstą nuomojantiems bendrai gyvenantiems asmenims tenkančią vidutinių mėnesio pajamų dalį ir (arba) vienų gyvenančių asmenų vidutines mėnesio pajamas, prieš tai atėmus jiems (jam) tenkančių VRP dydį.
• Jeigu viena iš būste gyvenančių bendrai gyvenančių asmenų grupių /asmenų, už komunalines paslaugas atsiskaitančių pagal vieną sąskaitą (atsiskaitomąją knygelę), neturi teisės į kompensacijas, teisės į kompensacijas neturi nė viena iš šių bendrai gyvenančių asmenų grupių / asmenų.

Kokie normatyvai taikomi kompensacijoms apskaičiuoti?

1. Naudingojo būsto ploto normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims:

• 50 kvadratinių metrų vienam gyvenančiam asmeniui;
• 38 kvadratiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui;
• 12 kvadratinių metrų antram bendrai gyvenančiam asmeniui;
• 10 kvadratinių metrų trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui.

2. Karšto vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims:

• 1,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
• 1 kubinis metras antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
• 0,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

3. Geriamojo vandens normatyvas būste gyvenamąją vietą deklaravusiems arba būstą nuomojantiems asmenims:

• kai karštam vandeniui paruošti naudojama centralizuotai tiekiama šiluma:
– 2 kubiniai metrai pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
– 1,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
– 1 kubinis metras trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;

• kai karštam vandeniui paruošti naudojamos kitos energijos ar kuro rūšys:
– 3,5 kubinio metro pirmam bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
– 2,5 kubinio metro antram bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį;
– 1,5 kubinio metro trečiam ir kiekvienam paskesniam bendrai gyvenančiam asmeniui per mėnesį.

Kas įskaitoma į turtą skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas?

Skiriant socialinę pašalpą ir kompensacijas, į turtą įskaitomas šis bendrai gyvenančių asmenų /asmens nuosavybės teise turimas turtas:

  • statiniai, tarp jų ir nebaigti statyti statiniai;
  • privalomos registruoti transporto priemonės;
  • privaloma registruoti žemės ūkio technika;
  • žemė, įskaitant užimtą miško ir vandens telkinių;
  • gyvuliai, paukščiai, žvėreliai, bičių šeimos, jeigu jų bendra vertė viršija 1160 Eur;
  • akcijos, obligacijos, vekseliai ir kiti vertybiniai popieriai, pajai, jeigu jų bendra vertė viršija 580 Eur;
  • meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 580 Eur;
  • piniginės lėšos, turimos bankuose, kitose kredito įstaigose ir ne bankuose bei ne kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 580 Eur, išskyrus gautą vaikui (įvaikiui) išlaikyti priteistą konkrečią pinigų sumą;
  • gautos (negrąžintos) paskolos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 580 Eur, išskyrus aukštųjų mokyklų studentams teikiamas valstybės paskolas arba valstybės remiamas paskolas, kreditus būstui atnaujinti (modernizuoti), jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą, ir gautas (negrąžintas) paskolas nekilnojamajam turtui pirkti (statyti);
  • kitiems asmenims paskolintos (negrąžintos) piniginės lėšos ar jų dalis, jeigu jų bendra suma viršija 580 Eur;
  • valstybės kompensacijos už valstybės išperkamą nekilnojamąjį turtą ir atkuriamos santaupos bei kitos atkuriamos lėšos.

Į bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turtą įskaitoma per piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpį, praėjusį nuo paskutinio duomenų apie turtą pateikimo, perleisto nuosavybėn kitam asmeniui turto arba jo dalies vertė, kuri nenurodoma kaip bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybėn įsigyto naujo turto vertė ar gautos piniginės lėšos.

Kaip apskaičiuojama turimo turto vertė?

Savo turimą turtą pareiškėjas pirmiausia turi nurodyti prašyme-paraiškoje.

Viso turimo turto vertė apskaičiuojama savivaldybėje sumuojant visų bendrai gyvenančių asmenų turimą turtą: įregistruotų pastatų, sodo namelių, žemės sklypų vertes (jos gaunamos savivaldybėje iš valstybės įmonės Registrų centras), gyvulių, paukščių, žvėrelių ir bičių šeimų vertes (jei jos viršija 1160 Eur), apskaičiuotas savivaldybėje pagal specialią skaičiuoklę, ir paties pareiškėjo prašymo-paraiškos lentelėse nurodyto turto vertes.

Kaip nustatomas turto vertės normatyvas?

  • kiekvieno tipo (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui nustatomas atitinkamo tipo nekilnojamojo turto ploto normatyvą dauginant iš prašymą-paraišką pateikusio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje nuomojamas būstas, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto normatyvinės vertės, o kai neturi gyvenamosios vietos, – savivaldybės, kurios teritorijoje gyvena, nekilnojamojo to tipo turto ploto vieneto žemiausios normatyvinės vertės.
  • kiekvieno tipo nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinę vertę nustato ir valstybės įmonės Registrų centro interneto svetainėje skelbia valstybės įmonė Registrų centras pagal kiekvienų metų sausio 1 dieną vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose ir savivaldybių centruose bei kitose savivaldybių teritorijose.
  • Nekilnojamojo turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant abiejų tipų (būsto ir žemės ploto) nekilnojamojo turto normatyvines vertes.
  • Kilnojamojo turto, vertybinių popierių ir pajų vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 20 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 15 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.
  • Piniginių lėšų normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant 15 valstybės remiamų pajamų dydžius vienam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui, 10 valstybės remiamų pajamų dydžių kiekvienam kitam, vyresniam kaip 18 metų, bendrai gyvenančiam asmeniui ir 5 valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam vaikui (įvaikiui) iki 18 metų.

Turto vertės normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui apskaičiuojamas sudedant nekilnojamojo turto vertės normatyvą ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių bei pajų vertės normatyvą. 

Kokio dydžio yra nekilnojamojo turto normatyvai?

Būsto ploto normatyvas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui yra 60 kvadratinių metrų naudingojo būsto ploto vienam iš jame gyvenamąją vietą deklaravusių arba būstą nuomojančių bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui, pridedant po 15 kvadratinių metrų kiekvienam kitam bendrai gyvenančiam asmeniui.

Kokios dydžio yra žemės sklypų normatyvai?

Žemės sklypo normatyvai bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, atsižvelgiant į turimos žemės rūšį, yra:

  • kitos paskirties (naudojimo būdo – gyvenamosios teritorijos) žemės:
  • miestuose – 6 arai, miesteliuose ir kaimuose – 25 arai;
  • žemės ūkio paskirties (naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai) žemės – 6 arai;
  • žemės ūkio paskirties, įskaitant miško medynus (išskyrus naudojimo būdo – mėgėjų sodo žemės sklypus ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypus), konservacinės, įskaitant miško medynus, vandens ūkio ir miškų ūkio paskirties, įskaitant miško medynus, žemės: miestuose – 6 arai, miesteliuose – 25 arai, kaimuose – 3 hektarai.

Jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi du ir daugiau ne tos pačios paskirties žemės sklypų, taikomas vienos paskirties didžiausios vertės žemės ploto normatyvas.
Jei bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens turimo turto vertė yra mažesnė nei apskaičiuotas turto vertės normatyvas, jie/jis turi teisę gauti piniginę socialinę paramą. 

Kokiais kitais atvejais gali būti skiriama piniginė socialinė parama?

Patikrinus bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens gyvenimo sąlygas ir surašius buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, savivaldybei suteikta teisė:

  • skirti socialinę pašalpą, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens pajamos yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų;
  • skirti kompensacijas, jeigu išlaidos už būsto šildymą, už faktinį geriamojo vandens ir (ar) karšto vandens kiekį atitinka įstatymo nustatytus kompensuojamus dydžius, tačiau bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo neatitinka įstatymo nustatytų reikalavimų;
  • skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją už didesnį, negu nustatyta įstatyme, naudingojo būsto ploto normatyvą;
  • skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims, kurie nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo kreipėsi į teismą, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas;
  • skirti socialinę pašalpą bendrai gyvenantiems asmenims, santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu esant ginčui, atskirai;
  • skirti socialinę pašalpą, jeigu bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinės pajamos per mėnesį ne daugiau kaip 50 procentų viršija valstybės remiamas pajamas, ir bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo atitinka nustatytus reikalavimus: vienam gyvenančiam asmeniui ir dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio; trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio;  penkiems ir daugiau – 70 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio.
  • skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją vienam gyvenančiam asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims, jeigu jie deklaruoja gyvenamąją vietą jų nuosavybės teise turimame būste arba nuomojasi būstą, kuris Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos arba atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos;
  • skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją, jeigu daugiabučio namo buto savininkas, kuris kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijos, nedalyvauja svarstant ir priimant sprendimą susirinkime dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo ir, jeigu toks sprendimas svarstomas ir priimamas, nedalyvauja įgyvendinant šį projektą;
  • skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas vienam gyvenančiam asmeniui ar bendrai gyvenantiems asmenims, kai jiems piniginė socialinė parama neskiriama, nes vienas gyvenantis asmuo arba vienas iš bendrai gyvenančių asmenų laikotarpiu, už kurį buvo skiriama ir (ar) mokama piniginė socialinė parama, nutraukė registraciją Užimtumo tarnyboje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje;
  • skirti piniginę socialinę paramą kaip vienam gyvenančiam asmeniui pilnamečiui vaikui (įvaikiui) iki 24 metų, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje (įskaitant akademinių atostogų dėl ligos ar nėštumo laikotarpį), kai mirė vienas iš jo tėvų (įtėvių).

Kita socialinė parama

Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka iš savivaldybės biudžeto lėšų socialinė parama gali būti skiriama ir kitais atvejais (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita). Socialinė parama skiriama skurdo, benamystės, ligos, neįgalumo, stichinės nelaimės ir kitais atvejais. Paramos dydį bei skyrimo tvarką nustato savivaldybės.

Valstybės parama apmokant kreditą ir palūkanas

Bendrai gyvenantys asmenys ar vienas gyvenantis asmuo turi teisę į kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimą šildymo ir nešildymo sezono metu, jeigu daugiabučio namo butų savininkai įgyvendino ar įgyvendina valstybės ir (ar) savivaldybės remiamą daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir jei jie turi teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją.

Teisė į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, apmokant kreditą ir palūkanas, nustatoma taikant būsto naudingąjį plotą, bet ne didesnį už Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatytą būsto naudingojo ploto normatyvą. Nustatant teisę į kredito ir palūkanų apmokėjimą šildymo ir nešildymo sezono metu, vadovaujamasi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos skelbiamais vidutiniais energijos ar kuro sąnaudų normatyvais, esant standartinėms (nekoreguotoms) sąlygoms, ir energijos ar kuro kainomis, galiojančiomis tą mėnesį, kurį šeima ar vienas gyvenantis asmuo kreipiasi į savivaldybės administraciją dėl kredito, paimto daugiabučiam namui atnaujinti (modernizuoti), ir palūkanų apmokėjimo.

Kreditas ir palūkanos apmokamos per kredito sutartyje nustatytą kredito grąžinimo laikotarpį juos pervedant bendrojo naudojimo objektų valdytojui teisės aktų nustatyta tvarka.

Piniginės socialinės paramos teikimas vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją

  1. Nuo 2015 m. sausio 1 d. visos 60 savivaldybių piniginę socialinę paramą (ir socialinę pašalpą, ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijas) teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją.
  2. Vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, piniginė socialinė parama (ir socialinė pašalpa, ir būsto šildymo išlaidų, geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijos) teikiama vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (toliau – PSP įstatymas) nustatytais piniginės socialinės paramos teikimo principais.
  3. Išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija – tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato:
    • piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką;
    • pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais PSP įstatyme nenumatytais atvejais ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas;
    • bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises ir pareigas.

Kam galima apskųsti savivaldybės sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo?

Sprendimas dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka (administracinių ginčų komisijai, administraciniam teismui).

Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šilalės rajono gyventojams teikimo tvarkos aprašas patvirtintas Šilalės rajono savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T1-216 „Dėl piniginės socialinės paramos nepasiturintiems Šilalės rajono gyventojams teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“

 Dėl piniginės socialinės paramos kreiptis pagal deklaruotą gyvenamąją vietą: Šilalės miesto gyventojai į Savivaldybės priimamąjį 108 kab., kaimo gyventojai į seniūniją.

Informacija teikiama telefonu (8 449) 76131, (8 449) 76133

Programos ir projektai

Šilalės rajono savivaldybės administracija kartu su Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir partneriu pradėjo vykdyti projektą „Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės regione, Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“ (toliau – Projektas).

Projekto tikslas – teikti naujų formų bendruomenines paslaugas suaugusiems asmenims su proto ir/ar psichikos negalia, jų šeimoms (globėjams, rūpintojams) ir sudaryti sąlygas tikslinės grupės asmenims gauti individualias, jų poreikius atitinkančias paslaugas ir reikiamą pagalbą bendruomenėje.

Projektas skirtas suaugusiems darbingo amžiaus asmenims turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią.

Pagal projektą teikiamos SOCIALINIŲ DIRBTUVIŲ paslaugos.

Socialinių dirbtuvių paskirtis – didinti asmenų su intelekto ar psichosocialine negalia įsidarbinimo atviroje darbo rinkoje galimybes, ugdyti, lavinti ir palaikyti bendruosius ir specialiuosius darbinius įgūdžius, atliekant prasmingas darbinio užimtumo veiklas, nukreiptas į konkrečios prekės, produkto gamybą ar paslaugos atlikimą.

Šilalės rajono gyventojai (jų artimieji), norintys dalyvauti socialinių dirbtuvių veikloje turi kreiptis į Šilalės rajono savivaldybės atrinktus partnerius:

  1. Žadeikių socialines dirbtuves „Skoniukas“, adresu Šaukliškės g. 15, Žadeikių k., Žadeikių sen., Šilalės r., telefonu +370 657 51 780 (socialinė darbuotoja), elektroniniu paštu: socialinesdirbtuves@gmail.com
  2. Šilalės rajono socialinių paslaugų namus, adresu V. Didžiojo 17, Šilalė, telefonu +370 665 50 420 (socialinė darbuotoja), elektroniniu paštu: socdirbtuvessilale@gmail.com.

Projekto įgyvendinimo laikotarpis – 2024–2029 m.

Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

Daugiau informacijos apie Projektą ir jo vykdomas veiklas rasite paspaudę čia.

Šilalės rajono savivaldybės administracija

Atmintinės (informacija norintiems gauti kūdikio kraitelį ir kt.)