Funkcinės zonos Tauragė+ plėtros strategija parengta siekiant nustatyti kelioms savivaldybėms svarbius probleminius klausimus, kuriuos sprendimui reikia bendrų veiksmų, visų pirma skirtų užtikrinti gyventojų poreikius atitinkančių kokybiškesnių paslaugų prieinamumą ir geresnį darbo vietų pasiekiamumą. Tauragės funkcinę zoną sudaro Šilalės, Tauragės, Jurbarko ir Pagėgių savivaldybės.

2020 m. birželio 29 d. Tauragėje buvo aptarta funkcinės zonos Tauragė+ viena iš strateginių krypčių, turizmas. Susitikime dalyvavo Tauragės regiono merai ir Investicijų skyrių vedėjai. Buvo aptartos galimos turizmo kryptys, numatomos galimos išlaidos, turizmo ir kultūros strateginis parengimas.

Šilalėje planuojama sutvarkyti infrastruktūra greta tekančios Jūros upės, įrengti sustojimo vietas automobiliams, įrengti patogų privažiavimą dviračiais. Planuojama skatinti keliauti gyventojus savo regione, įrengiant patogius žemėlapius, kuriuose būtų nurodytos viso regiono lankytinos vietos. Susitikimo metu nutarta tobulinti laivybos Nemuno upe galimybes, kur kaip informavo Jurbarko rajono meras ir šiuo metu jau galima iš Jurbarko laivu nuplaukti į Nida, kelionės kaina nėra didelė, bilietas į abi puses kainuoja 40 Eur.

Sekantis susitikimas numatomas 2020 m. liepos 8 d. Pagėgiuose, kur bus aptariamos Regiono sudarytos Investicijų pritraukimo ir verslo skatinimo investiciniai projektai, Šilalės rajono savivaldybė pristatys Šilalės pramoninio rajono Šarūnkalnio ir Parko g. rekonstrukcijos remonto sąmatas ir investicinio projekto aprašą. Taip pat šio susitikimo metu bus aptarta Bijotų mokyklos pastato pritaikymas socialinės globos įstaigai investicinio projekto aprašas ir sudaryta sąmata.

Funkcinės zonos Tauragė+ plėtros strategija
Susitarimas dėl strategijos įgyvendinimo

2023 m. pradedamas antrasis strategijos etapas

• Kviečiame susipažinti išsamiau: 2023–2029 M. TAURAGĖ+ FUNKCINĖS ZONOS STRATEGIJA

• Pasirašytas susitarimas dėl 2023-2029 m. Tauragė+ funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo veiksmų vykdymo

Beveik du metus rengtą Tauragės regiono 2023-2029 m. funkcinės zonos strategiją vieningai patvirtino Jurbarko, Tauragės, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybių tarybos. O vasario 6 dieną Panemunės pilyje susirinkę regiono savivaldybių merai, dalyvaujant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertams, atvykusiems aptarti tolimesnę Tauragė+ bendradarbiavimo patirtį ir galimybes toliau vystyti savivaldybių bendradarbiavimą sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų teikimo srityse, pasirašė susitarimą dėl 2023-2029 m. Tauragė+ funkcinės zonos strategijos įgyvendinimo veiksmų vykdymo. Daugiau informacijos rasite paspaudę čia.
Susitarimas

Dėl statinių projektų viešinimo

SVARBU!
Informuojame, kad nuo 2019-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio pakeitimas, t. y. Statybos įstatymo 27 straipsnis papildomas 15¹ dalimi.
Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 15¹ dalimi, tais atvejais, kai išduodamas leidimas statyti naują statinį, leidimas rekonstruoti statinį, leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą, leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį, IS „Infostatyba“ be kitų viešinamų duomenų turi būti paskelbti Statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 2, 3, 8, 10, 11, 13 ir 15 punktuose nurodyti dokumentai, tai yra: statinio projektas (visos dalys); statinio projekto ekspertizės aktas (kai privalomas); atrankos išvada dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių ir atrankos išvados ar sprendimo viešinimo dokumentai (kai privalomi); atsakingos institucijos sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių poveikio visuomenės sveikatai vertinimo požiūriu ir sanitarinės apsaugos zonos ribų nustatymo (kai privalomas); statinio projekto pakeitimų pagal gautus motyvuotus nepritarimo statinio projektui argumentus aprašymas (pakartotinio prašymo teikimo atveju); sanitarinės apsaugos zonos ribų planas arba kitas brėžinys, kuriame pažymėtos sanitarinių apsaugos zonų ribos (kai sanitarinės apsaugos zonos ribas dėl statytojo vykdomos ar numatomos vykdyti ūkinės veiklos privaloma nustatyti pagal teisės aktų reikalavimus); statybos techniniuose reglamentuose nurodytų subjektų rašytiniai pritarimai statinio projektui (kai privalomi).
Pažymėtina, kad Statybos įstatymo 27 straipsnio 15¹ dalyje numatyta, jog draudžiama skelbti statytojo (užsakovo), kuris yra fizinis asmuo, ir kitų fizinių asmenų, išskyrus asmenis, dalyvaujančius rengiant statinio projektą, atliekant statinio projekto ekspertizę, tikrinant statinio projektą, vardą ir pavardę. Draudžiama skelbti fizinių asmenų asmens kodą, gimimo datą, gyvenamąją vietą. Vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio 15¹ dalimi, su prašymu išduoti statybą leidžiančius dokumentus, viešai skelbiami 27 straipsnio 5 dalies 2, 3, 8, 10, 11, 13 ir 15 punktuose nurodyti dokumentai nuo 2019-01-01 turi būti pateikiami nuasmeninti, t. y. negali būti nurodyti fizinių asmenų asmens kodai ir kiti 27 straipsnio 15 dalyje nurodyti draudžiami skelbti duomenys. Už duomenų pateikimą be draudžiamų skelbti asmens duomenų atsako asmenys, teikiantys skelbti duomenis (dokumentus) IS „Infostatyba“.
Prašome pildant prašymą užtikrinti, kad viešai skelbiami prie prašymų išduoti leidimus pridedami dokumentai būtų patalpinti jiems skirtose IS Infostatyba pridedamų dokumentų skiltyse ir pateikti be draudžiamų skelbti asmens duomenų. (STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys…“ 12 p.)

SVARBU!
Statybos įstatymo 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius (jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas) privalo informuoti visuomenę apie numatomą visuomenei svarbių statinių ir statinių dalių projektavimą, apie numatomą statinių ir statinių dalių projektavimą, kai Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama, taip pat apie visuomenės dalyvavimą svarstant statinių ir statinių dalių projektinius pasiūlymus.
Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 60 punkte reglamentuojama: „60. Statytojas (statytojo raštu įgaliotas asmuo) (toliau – šiame skyriuje statytojas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą informuoti visuomenę apie parengtus statinių projektinius pasiūlymus teikia, kai numato rengti statinio projektą: reglamento 4 priede nurodyto visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies; Teritorijų planavimo įstatymo [5.12] 20 straipsnyje nustatytais atvejais. <…> Šis reikalavimas taikomas rengiant naujų statinių ir rekonstruojamų statinių ar statinių dalių (kai reikalingas statybą leidžiantis dokumentas) projektinius pasiūlymus, taip pat statinių ar jų dalių paskirties keitimo projektinius pasiūlymus.<…>. „Vadovaujantis šiomis teisės aktų nuostatomis, keičiant statinio ar jo dalies paskirtį, visuomenę privaloma informuoti šiais atvejais:

• kai keičiama visuomenei svarbaus statinio ar jo dalies paskirtis;
• kai keičiama bet kokio statinio paskirtis ir šis statinys po paskirties keitimo atitinka visuomenei svarbaus statinio požymius;
• kai keičiama bet kokio statinio ar jo dalies paskirtis, kai Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnyje nustatytais atvejais neparengti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentai ir statyba konkrečiame žemės sklype leidžiama (išskyrus Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nustatytas išimtis).“

SVARBU!
Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo, įsigaliojusio nuo 2020 m. sausio 1 d., nuostatas ir į Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 13 ir 14 punktų reikalavimus, prašymai išduoti statybą leidžiančius dokumentus Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ nebus priimami atitinkamoje IS „Infostatyba“ eilutėje nepateikus:

• sanitarinės apsaugos zonos ribų plano arba kito brėžinio, kuriame pažymėtos sanitarinių apsaugos zonų ribos, kai sanitarinės apsaugos zonos ribas dėl statytojo vykdomos ar numatomos vykdyti ūkinės veiklos privaloma nustatyti pagal teisės aktų reikalavimus;
• gretimo žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą, Nekilnojamojo turto kadastrą, kitus valstybės registrus, kai šiam sklypui dėl statytojo žemės sklype numatomos vykdyti ar vykdomos ūkinės veiklos turi būti nustatytos šios sąlygos, arba valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytinio sutikimo, kai dėl šios veiklos atsiranda apribojimų valstybinėje ar savivaldybės žemėje. Sutikime, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatas, turi būti aptarta kompensacijos dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo tvarka. Projektuojant inžinerinės infrastruktūros objektus (keliai ir inžineriniai tinklai), gamybinius objektus (kuriuose bus vykdoma gamybinė veikla, susijusi su prekių ir gaminių gamyba), komunalinius objektus (objektai, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, susijusi su nuotekų ir atliekų tvarkymu, žmonių palaikų laidojimu ir kremavimu), pastatus, kuriuose bus laikomi ūkiniai gyvūnai, statinių projektuose turi būti nustatytos apsaugos zonos arba sanitarinės apsaugos zonos, nurodytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

Projektuojant kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijose, Vadovybės apsaugos departamento ir Valstybės saugumo departamento saugomų objektų teritorijose, paviršinių vandens telkinių pakrantėse, gamtos paveldo objektų teritorijose, statinių projektuose turi būti nustatytos apsaugos zonos, nurodytos Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme.

Informuojame, kad nuo 2012 m. gegužės 28 d., vykdant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 13 punkto ir statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ reikalavimus, prašymai išduoti leidimą statyti naują (-us), rekonstruoti, atnaujinti (modernizuoti) statinį (-ius), atlikti statinio (-ių) paprastąjį, kapitalinį remontą, pakeisti statinio (-ių) ar jo dalies paskirtį, nugriauti statinį (-ius) ar tęsti sustabdytą statybą:

PRIIMAMI NAUDOJANTIS IS „INFOSTATYBA“

Ši paslauga apima Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatytas statybą leidžiančio dokumento išdavimo nuostatas. Statybą leidžiantis dokumentas išduodamas statytojui (užsakovui).
Leidimas statyti naujus statinius, rekonstruoti esamus statinius ar atlikti paprastąjį ar kapitalinį remontą, atlikti kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus tiek statybos sklype, tiek už jo ribų (pagal statinio projektavimo sąlygas suprojektuotiems inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms) statytojo (užsakovo) prašymu gali būti išduodamas:

1. dėl visų statinių, suprojektuotų viename statinio projekte;
2. dėl vieno ar kelių statinių iš suprojektuotų viename statinio projekte.

Statybą leidžiantys dokumentai yra:

1. leidimas statyti naują statinį – naujo ypatingojo ir neypatingojo statinio statybai (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują neypatingąjį statinį); naujo nesudėtingojo statinio statybai mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose statomą naują nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; naujo nesudėtingojo statinio statybai kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
2. leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
3. leidimas atnaujinti (modernizuoti) pastatą – pastato atnaujinimui (modernizavimui);
4. leidimas atlikti statinio kapitalinį remontą – ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato kapitaliniam remontui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį statinį), atliekamam mieste, konservacinio prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, aplinkos ministro nustatytais atvejais – kitoje teritorijoje, kai keičiama pastato išvaizda, taip pat kai atliekant šių pastatų kapitalinį remontą įrengiamos, pertvarkomos, išmontuojamos pastato dujų, šildymo ar elektros bendrosios inžinerinės sistemos, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti; kultūros paveldo statinio kapitaliniam remontui; statinio kapitaliniam remontui, kai keičiama statinio ar patalpų paskirtis (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose remontuojamą neypatingąjį ir nesudėtingąjį statinį); ypatingojo ir neypatingojo daugiabučio namo, viešojo pastato, nesudėtingojo statinio kapitaliniam remontui kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais;
5. leidimas atlikti statinio paprastąjį remontą – branduolinės energetikos objekto statinių paprastajam remontui; kultūros paveldo statinio paprastajam remontui, kai keičiama statinio išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai sutvarkyti stichinės nelaimės sukeltus padarinius; įrengiant, pertvarkant, išmontuojant pastato dujų, šildymo ar elektros bendrąsias inžinerines sistemas (išskyrus vienbutį gyvenamąjį namą ir pagalbinio ūkio paskirties statinį, nesudėtingąjį statinį); aplinkos ministro nustatytais atvejais statinio paprastajam remontui mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros ir aplinkos ministrų nustatytais atvejais kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo vietovėje ar kitoje teritorijoje – kai keičiama pastato išvaizda, išskyrus atvejus, kai būtina skubiai atlikti statybos darbus, reikalingus avarijos grėsmei, jos ar stichinės nelaimės padariniams pašalinti;
6. leidimas pakeisti statinio ar jo dalies paskirtį – keičiant ypatingojo ar neypatingojo pastato (patalpos, patalpų) ar inžinerinio statinio paskirtį (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantį neypatingąjį pastatą (patalpą, patalpas) ar inžinerinį statinį), kai atliekami statinio paprastojo remonto darbai arba neatliekami jokie statybos darbai;
7. leidimas nugriauti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys;
8. leidimas tęsti sustabdytą statybą, išskyrus atvejus, kai statyba tęsiama pašalinus savavališkos statybos padarinius.

Kai pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio reikalavimus prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą privaloma pridėti žemės sklypo bendraturčių ar statinio bendraturčių rašytinius sutikimus, gali būti pridedami tokie skenuoti dokumentai:

• paprastos rašytinės (ne notarinės) formos bendraturčių sutikimai, arba
• tarp bendraturčių sudaryta jungtinės veiklos sutartis (ne notarinės formos, išskyrus atvejus, kai bendraturčiai šia sutartimi numato, kad po statinio rekonstravimo ar remonto darbų užbaigimo turto dalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje bus keičiamos).

Rašytiniai bendraturčių sutikimai reikalingi prašant išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Jais nesprendžiami būsimos statybos darbais sukurto turto pasidalijimo ar perskirstymo tarp bendraturčių klausimai. Todėl, bendraturčiams norintiems statybos darbais sukurtą nekilnojamąjį turtą registruoti visų jų (ar dalies) vardu, tikslinga sudaryti jungtinės veiklos sutartį, kuri bus pagrindas registruojant turtines teises į pastatytą (rekonstruotą, remontuotą) statinį ar jo dalis. Nesudarius jungtinės veiklos sutarties, atsiranda tikimybė, kad vienas iš bendrasavininkų, kurio vardu buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, gali užbaigęs statybos darbus įregistruoti sukurtą turtą vien savo vardu. Todėl, jei nėra sudaryta jungtinės veiklos sutartis, statybą leidžiančiam dokumentui gauti pakanka pateikti rašytinius sutikimus, o jei ji sudaryta – vietoj rašytinių sutikimų galima pateikti ir jungtinės veiklos sutartį, jei joje aptarti klausimai, kieno iš partnerių vardu bus prašoma išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Tačiau, jei jungtinės veiklos sutartis būtų sudaryta ne tarp visų bendraturčių, privaloma pateikti likusiųjų bendraturčių rašytinius sutikimus.

Pažymėtina, kad sutuoktiniai gali teikti prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą bet kurio iš sutuoktinių vardu, pateikdami kito sutuoktinio rašytinį sutikimą, o jungtinės veiklos sutarties jiems sudaryti nereikia, nes statybos darbais sukurtas turtas yra jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

Adresų suteikimas/keitimas

DĖL ADRESO ŽEMĖS SKLYPUI (PASTATUI) SUTEIKIMO (KEITIMO):

1. prašymas (jei prašymas pateikiamas elektroniniu paštu jis turi būti pasirašytas elektroniniu parašu arba suformuotas elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą);
2. asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
3. žemės sklypo(-ų) Nekilnojamojo turto registro išrašas (kadastro pažyma), suformuotam ir įregistruotam žemės sklypui;
4. statinio(-ių) Nekilnojamojo turto registro išrašas (kadastro pažyma), esamo statinio(-nių);
5. statybą leidžiantis dokumentas (naujai statybai);
6. teritorijų planavimo dokumentas (detalusis planas arba planas prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui); naujai formuojamiems sklypams, gali būti nurodytas tik įregistruoto dokumento registro Numeris;
7. žemės sklypo kadastrinių matavimų planas (sodo sklypui gali būti schema), įregistruotiems ir pagal teritorijų planavimo dokumentus formuojamiems sklypams;
8. bendrasavininkų rašytinis susitarimas (prašymas), kai sklype (statinyje) yra keli nekilnojamojo turto savininkai (naudotojai).

Reglamentuojantys teisės aktai:

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-10 nutarimas Nr. 715 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registro reorganizavimo ir Lietuvos Respublikos adresų registro įsteigimo“
2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-23 nutarimas Nr. 2092 „Dėl adresų formavimo taisyklių patvirtinimo“

Programos:

• Verslo plėtros programa
• Bendruomeninės veiklos programa

Daugiabučių namų renovacija:

• Daugiabučių namų renovacija