Baltijos jūra patenka į labiausiai užterštų pasaulio jūrų penketuką, o jos negyvųjų zonų plotas – vienas didžiausių pasaulyje. Į šią situaciją reaguodami, ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją!“ nariai pavasarį leisis į beprecedentę kelionę pėsčiomis aplink Baltijos jūrą.

Kaip tarša atkeliauja į Baltijos jūrą net iš tolimiausių Lietuvos miestelių

Dėl menko susisiekimo su Atlanto vandenynu Baltijos jūra yra gana uždara, vandenys atsinaujina kas 25-30 metų, todėl visa jūroje atsidurianti tarša joje pasilieka ilgam, keldama pavojų tiek žuvų populiacijoms, tiek deguonies, kuriuo kvėpuojame, gamybai, tiek saugiam poilsiui gaivinantis bangose. Nors daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų apsistoję toli nuo pakrantės ir prie jūros apsilanko nebent atostogų metu, prie taršos prisidėti ir taip pat ją mažinti gali kiekvienas – kadangi reikšminga jūrą pasiekiančių teršalų dalis atkeliauja upėmis iš namų ūkių.

Visuomenininkas, ekspedicijos pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją!“ vadovas Giedrius Bučas dalinasi tik neseniai supratęs, jog ir gyvendamas toli nuo jūros, gali daryti jai įtaką. „Niekada nemečiau į jūrą jokių šiukšlių, nepyliau chemikalų ir tuo didžiavausi. Pykau ant teršiančių laivų, pramonės, žvejų ir ūkininkų. Tada dar nenutuokiau, kad gyvendamas patogų gyvenimą, iš savo namų Kaune, prie teršiančiųjų prisidėjau ir aš pats. Nemaniau, jog viskas, kuo prausiuosi, plaunu namus, ką pilu į daržą, gėlynus, lysves, gali pasiekti upes bei galiausiai jūrą“, – sako ekspedicijos vadovas.

Eutrofikacija arba kai dumblių pasidaro per daug

Didžioji šiandienos Baltijos jūros problema – maistinių medžiagų arba azoto ir fosforo perteklius. Šios medžiagos daugeliui pažįstamos kaip trąšų sudedamoji dalis ir būtent dėl jų vandenyje ima itin sparčiai augti dumblių kiekis – prasideda procesas, vadinamas eutrofikacija.

Šio proceso metu, dėl itin padidėjusio dumblių kiekio vanduo praranda savo skaidrumą, o gilesniuose jo sluoksniuose ima trūkti deguonies. Ilgainiui jūroje vystosi negyvosios zonos – dideli, deguonies stokojantys plotai, kuriuose nelieka gyvybės: nei gyvūnų, nei augalų. Šiuo metu tokių zonų plotas Baltijos jūroje – didesnis nei visa Lietuvos teritorija.

Minėtosios trąšos, kurių perteklius iš netvaraus žemės ūkio per dirvožemį lengvai pasiekia upes bei jūrą – viena pagrindinių eutrofikacijos priežasčių. Tačiau reikšminga azoto ir fosforo junginių dalis atkeliauja ir iš namų ūkių: nepakankamai išvalytos nuotekos, pasiekusios vandens telkinius, per upes pasiekia Baltijos jūrą ir iš tolimų Lietuvos gyvenviečių.

Iš kur eutrofikaciją sukeliančios medžiagos atsiduria gyventojų namų ūkių nuotekose?

Įvairūs azoto ir fosforo junginiai randami ne tik trąšų sudėtyje. Fosfatai – dažna buitinių ploviklių, skalbiklių ir valiklių sudedamoji dalis. Su į kriauklę ar unitazą nutekančiu vandeniu miestuose šios medžiagos vamzdynais keliauja į nuotekų valymo sistemas. Kartais tokiomis medžiagomis užterštas vanduo gyventojų netinkamai išleidžiamas ir per lietaus nuotekų groteles ar tiesiogiai į dirvožemį, ar vandens telkinius.

Net jei namų ūkių nuotekos atkeliauja į nuotekų valymo sistemas, šios ne visada pajėgios efektyviai išvalyti visą jas pasiekiančią taršą. Be to, egzistuoja gedimų ir avarijų pavojus – tą ryškiai parodė Liepojoje (Latvija) neseniai įvykusi ekologinė nelaimė, kuomet sugriuvus nuotekų valymo įrenginio sienai į jūrą pateko virš tūkstančio kubinių metrų nevalytų nuotekų. Taigi, taršos problemą svarbu spręsti nuo pat jos ištakų.

Nematomas plastikas jūroje ir organizmuose

Fosforo ir azoto perteklius – ne vienintelė Baltijos jūrą upėmis iš miestų ir miestelių pasiekianti tarša. Tyrimai rodo, kad Baltijos jūra yra itin užteršta mikroplastiku – plika akimi beveik neįžiūrimomis, mažesnėmis nei 5 milimetrų dydžio plastiko dalelėmis. Dalis jų susidaro yrant vandenyje atsidūrusioms plastiko šiukšlėms. Tačiau didžioji dalis Baltijos jūroje esančio mikroplastiko atkeliauja iš nuotekų.

Vienas pagrindinių mikroplastiko šaltinių – tekstilėje naudojamas sintetinis pluoštas. Skalbiant sintetinio pluošto drabužius, nuo jų atsiskiria smulkios mikroplaušų dalelės, kurios tampa skalbinių nuotekų dalimi. Mikroplastiko dalelės taip pat neretai naudojamos kosmetikos ir higienos priemonių sudėtyje – pavyzdžiui, į kai kurių dantų pastų bei kūno šveitiklių sudėtį dedami smulkūs mikroplastiko žirneliai, atliekantys šveitimo funkciją.

Dėl savo mažo dydžio, pasiekusios nuotekų valymo sistemas, šios dalelės nėra pilnai pašalinamos iš vandens ir taip galiausiai atsiduria Baltijos jūroje. Prarytos jūros gyvūnų, mikroskopinės plastiko dalelės keliauja mitybos grandine, savo kelyje paveikdamos nuo mažiausių zooplanktono organizmų iki didelių ruonių – neaplenkdamos ir žmogaus. Nors apie jų poveikį organizmams dar žinoma nedaug, tyrimai rodo, kad šios sintetinės dalelės bei prie jų lengvai prikimbančios toksinės medžiagos gali turėti uždegiminį poveikį.

Pokyčiai Baltijos jūros labui – kiekvieno mūsų galioje

Kartu su namų ūkių nuotekomis atkeliaujanti tarša, visa, kas pasiekia dirvožemį ir nusėda į jo sluoksnius (trąšos, pesticidai), kas numetama pakelėse (nuorūkos), išverčiama pamiškėse (statybinės atliekos, elektronika), pakrantėse (pakuotės, maišeliai), ar paleidžiama į orą (balionai, žibintai), turi didelę tikimybę su lietaus vandenimis ir vėjo šuorais patekti į ežerus ir upes, o per upes galiausiai pasiekti jūrą.

Ekspedicijos pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją!“ komanda pabrėžia, kad būtent visuomenė turi galią imtis veiksmų čia ir dabar. „Paprasti kasdieniai veiksmai, tokie kaip gamtai palankesnės sudėties skalbiklių ir ploviklių naudojimas (be fosforo, fosfatų, gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių) daržovių pirkimas iš ekologinių ūkių, paprasčiausias drabužių skalbimas žemesnėje temperatūroje – visa tai jau yra judesys link pokyčio“, – sako ekspedicijos vadovas Giedrius Bučas.

Ekspedicijos tikslas – švietimas

Nesvarbu, gyvename pajūryje ar šimtus kilometrų nuo jo – kiekvienas mūsų naudojamės jūros teikiamomis dovanomis galbūt apie tai nė nesusimąstydamas. Lygiai taip pat, savo kasdieniais veiksmais galime pasirinkti, ar prisidėsime prie mūsų jūrą slegiančių problemų, ar prie jų sprendimo. Tad visuomenės švietimas apie vandens ekosistemų būklę, žmogaus veiklos įtaką jūrai, kiekvienam prieinamus būdus sumažinti savo indėlį į jūros bioįvairovės nykimą ir taršą yra itin svarbus. Prisidedant prie bendro tikslo išsaugoti Baltijos jūrą, Šilalės rajono savivaldybė tampa ekspedicijos partnere. Norėdami sužinoti daugiau apie ekspediciją kviečiame sekti Savebaltic.eu, Delfi.lt ir vrsa.lt

Daugiau informacijos rasite paspaudę čia.