Beveik du metus rengta Tauragės regiono 2023-2029 m. funkcinės zonos strategija sausio pabaigoje bus teikiama Jurbarko, Tauragės, Šilalės rajonų ir Pagėgių savivaldybių taryboms tvirtinti. Tokiu būdu bus pratęstas Tauragė+ plėtros strategijos įgyvendinimas kartu sprendžiant naujai išryškėjusias bendras problemines sritis ir užtikrinant bendrus savivaldybių gyventojų poreikius. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis į regioną ateinančių septynių metų laikotarpiu bus investuoti beveik 24 milijonai eurų.
Funkcinės zonos strategijas turi parengti visi dešimt regionų Lietuvoje. Tai yra viena iš sąlygų pritraukti struktūrinių fondų lėšas pagal 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programą. Žinia, kad Tauragės regiono savivaldybių tarybos dar 2020 m. pavasarį patvirtino Funkcinės zonos Tauragė+ plėtros strategiją. Šios strategijos veiksmai pradėti įgyvendinti gavus 2014-2020 metų finansavimo laikotarpio Europos Sąjungos struktūrinių fondų finansavimą projektui ,,Funkcinės zonos Tauragė+ plėtros strategijos pirmaeilių veiksmų įgyvendinimas“. Iki šiol, tai – pirmoji ir vienintelė realiai veikianti funkcinės zonos strategija Lietuvoje.
Funkcinės zonos paskirtis – identifikavus bendras kelioms savivaldybėms aktualias problemas, jas spręsti kartu: bendradarbiaujant, suvienijant savivaldybių pastangas, kuriant bendrą infrastruktūrą. Tokiu principu veikdamos savivaldybių administracijos taupo ir racionaliai išnaudoja ribotus finansinius bei žmogiškuosius išteklius, viešąją infrastruktūrą.
Į Tauragės regiono Tauragė+ 2023-2029 metų funkcinės zonos strategijos rengimą aktyviai įsitraukė gyventojai, socialiniai ir ekonominiai partneriai, seniūnai, savivaldybių administracijų, įstaigų ir įmonių darbuotojai. Strategijos veiksmus teikė regiono savivaldybių administracijos specialistai bendradarbiaudami ir atsižvelgdami į Tauragės regiono plėtros tarybos ekspertų atliktą išsamią regiono situacijos analizę. Kad Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis būtų remiami tik bendri savivaldybių veiksmai, kurie prisidės prie viešųjų paslaugų prieinamumo užtikrinimo ir palankių sąlygų privačioms investicijoms pritraukti bei darbo vietoms kurti, užtikrino Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertai.
Po ilgų ir įtemptų diskusijų bei derybų regiono savivaldybių vadovai sutarė dėmesį sutelkti ir investicijas nukreipti penkiems regionui bendriems poreikiams spręsti: viešojo regioninio transporto prieinamumo didinimui, sąlygų sudarymui investicijoms pritraukti ir darbo vietoms kurti, turizmo objektų pritaikymui lankyti, nuotekų dumblo bendram tvarkymui ir visuomenės sveikatos paslaugų plėtrai.
Reaguodamos į vis didėjantį susidariusį nuotekų dumblo kiekį bei augantį dėmesį Žaliajam kursui ir Darniems vystymosi tikslams, Regiono savivaldybės nusprendė bendrai vystyti nuotekų dumblo apdorojimo infrastruktūrą ir kompleksiškai organizuoti dumblo tvarkymo paslaugą. UAB „Tauragės vandenys“ įmonės teritorijoje bus įrengti nauji nuotekų dumblo valymo įrenginiai, kurių padidinti pajėgumai sudarys sąlygas tvarkyti nuotekų dumblą atvežtą iš visų keturių regiono savivaldybių. Šilalės rajono savivaldybės įmonė UAB „Šilalės vandenys“ papildomai įsigys nuotekų dumblo sausinimo ir džiovinimo įrenginius bei savivartį automobilį su priekaba.
Įgyvendinant Tauragė+ 2023-2029 metų funkcinės zonos strategijos veiksmus, Šilalės rajono savivaldybėje taip pat planuojama pritaikyti lankymui net tris ypatingai turistų pamėgtus objektus. Naujai pastatyto kabančio tilto per Jūros upę Pajūrio zonoje dėka turistai patogiau galės pasiekti Pakisio piliakalnį bei Aukuro akmenį, o į Padievaičio piliakalnį Kvėdarnos seniūnijoje ves kelias su asfalto danga. Pritaikyti lankyti bus ir Paršežerio ežeras su Kulgrinda – ketinama įrengti net 3,5 km ilgio pažintinį taką. Siekiant plėtoti viešojo transporto stotelių tinklą, pagal bendrą viso regiono standartą bus pastatytos arba sutvarkytos arti pusšimčio autobusų stotelių bei stoginių visame rajone.
„Ši strategija svarbi tiek mūsų kraštui, tiek krašto gyventojams. Įgyvendindami numatytus tikslus, tikimės į mūsų rajoną pritraukti daugiau lankytojų, kurie galėtų džiaugtis išpuoselėtais kultūriniais gamtos objektais, populiarintų Šilalės kraštą. Taip pat prisidėti prie klimato taršos mažinimo ir miesto bei rajono infrastruktūros gerinimo “ – sako Šilalės rajono savivaldybės meras Algirdas Meiženis.
