Visi suprantame, jeigu gerai veikia melioracijos sistema, galime dviem ar net trimis  savaitėmis ankščiau pradėti sėją ir gauti didesnį derlių. Metai iš metų sovietmečiu įrengtos drenažo sistemos, magistraliniai grioviai, pralaidos, žiotys ir kiti melioracijos statiniai sensta, kai kurių statinių nusidėvėjimas siekia nuo 40 iki 100 procentų. Trūkstant lėšų, valstybė nepajėgi atnaujinti visus melioracijos statinius. Jau 2004 metais, pakeitus Melioracijos įstatymą, atiduota didžioji dalis melioracijos statinių prižiūrėti žemės savininkams, naudotojams. Gaila, kad žemės savininkams rūpi tik žemė, kurioje auga pasėliai. Į melioracijos statinius žiūrima labai aplaidžiai, o ypač į magistralinius griovius. Magistralinis griovys – arterija,  kuri drenažas surenka vandenį iš žemės naudotojų žemių. Jeigu galvojate, kad melioracijos griovys yra valstybės ir galima su juo elgtis kaip patinka, apsirinkate, tai atgyvenęs sovietinis mąstymas. Savivaldybės melioracijos specialistai kasmet vykdo melioruotos žemės ir melioracijos statinių būklės vertinimą. Pastebima ir nustatoma atvejų, kai melioracijos statiniai yra gadinami, naudojami ne pagal paskirtį.

Magistralinius griovius niokoja ganomi gyvuliai. Grioviai neatitverti nuo ganyklų.

Magistraliniai grioviai pritveriami  girdyti karves.

Nereikalingi šieno rulonai sukraunami griovio apsauginėje juostoje arba nustumiami į griovio vagos dugną.

Magistralinių griovių 1 metro apsauginę juostą galime išarti tik atnaujinant žolės įsėjimą. Prieš išariant  būtina suderinti (pranešti) su savivaldybės melioracijos specialistais. Arimas turi būti verčiamas ne į griovio vagos pusę, o atariama nuo griovio. Neteisingai ariant, išariami vandens nuvedimo latakai.

Miškų vežėjai medžius krauna į magistralinius griovius.

Bebrai gadina melioracijos statinius. Savivaldybė primena, kad bebrus medžioti leidžiama nuo rugpjūčio 1 d. iki balandžio 15 d. Rajono ūkininkai, kurių laukuose bebrai sugadino melioracijos statinius arba savo užtvankomis padarė kitokios žalos, turi kreiptis į savo teritorijos medžioklės plotų naudotojus arba  informuoti seniūnus. Žemės naudotojams leidžiama ištisus metus ardyti bebrų pastatytas užtvankas. Bebrų daroma žala žmogaus ūkinės veiklos objektams, tarp jų ir melioracijos statiniams, atlyginama Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka.

Atsižvelgdami į visus pažeidimus savivaldybės Kaimo reikalų ir aplinkosaugos specialistai (melioracijos specialistai) informuoja, kad siekiant užtikrinti ilgalaikį melioracijos sistemų ir statinių veikimą melioruotoje žemėje draudžiama:

1. gadinti paviršinio vandens nuleistuvus ir drenažo kontrolinius šulinius, užversti akmenimis, medžių liekanomis, šakomis ir kitais daiktais;

2. sandėliuoti griovio apsauginėje juostoje iš griovio pašalintas sąnašas, medieną ir kitas medžiagas;

3. važiuoti transporto priemonėmis per griovius ne specialiai tam įrengtose vietose;

4. girdyti gyvulius grioviuose ne specialiai tam įrengtose vietose;

5. versti į griovius akmenis, medžių šakas, šiaudus, polietileno maišus, padangas ir kitokius daiktus;

6. melioruotoje žemėje kasimas (kūdros, karjerai ir kita), užsodinimas mišku, įvairių statinių statymas (namai, fermos, kapitalinės tvoros, keliai ir t.t), inžinerinių tinklų (elektros, vandentiekio, šviesolaidžio ir kita)  tiesimas.

Šiais metais bus skiriamas didesnis dėmesys magistralinių griovių tikrinimui, ar nenaudojama gyvulių girdymui ir ganymui, apsauginės 1 metro  juostos išarimui,  ar nėra sandėliuojama mediena, rulonai, akmenys ir kita. Sankcijoms taikyti bus kviečiami  VĮ Valstybės fondo inspektoriai, seniūnai. Surašius pažeidimo aktus, pagal galiojančius įkainius, bus apskaičiuojama atstatymo vertė. Taip  pat  pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 348 straipsnį gali būti taikomos baudos (348 straipsnis. Melioracijos sistemų ir statinių naikinimas arba gadinimas melioruotoje žemėje. Melioracijos sistemų ir statinių naikinimas arba gadinimas melioruotoje žemėje užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.)

Kaimo reikalų ir aplinkosaugos skyriaus
vyriausiasis specialistas Stasys Tubutis