Pajūrio seniūnija

Pareigos Vardas Pavardė Telefonas, faksas, El. paštas Darbo laikas
Vyriausioji specialistė Aldona Jankauskienė (8 449) 58 166
8 620 52 148
aldona.jankauskiene@silale.lt
Socialinė darbuotoja Vida Zeveckienė (8 449) 58 101
8 645 29088
vida.zeveckiene@silale.lt
Žemės ūkio specialistė Jolanta Budvytienė (8 449) 58 147
8 614 85 699
jolanta.budvytiene@silale.lt
Kapinių prižiūrėtojas Mamertas Ežerinskas
Ūkvedys Ričardas Jakas
Aplinkos tvarkytojas Kęstutis Juška 8.00-12.00
Vairuotojas Darius Petryla    
Valytoja Ramyna Erniulienė   7.30-10.30
17.00-20.00
Jomantų laisvalaikio salės valytoja Jūratė Kasnauskienė   8.00-12.00

Seniūnijos aprašymas

2009 m. birželio 12 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-1891 patvirtintas Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio miestelio herbas.

Pajūrio miestelis, Šilalės rajono savivaldybės seniūnijos centras, įsikūręs prie jūros upės. Vietovės pavadinimas neabejotinai atsirado nuo Jūros upės. Nors Pajūrio pavadinimas pirmą kartą minimas 1498m., žmonių čia gyventa nuo seno. Kadaise jie priklausė Karšuvos žemei.

Ant legendomis apipintų palei upę esančių piliakalnių buvo įrengta vientisa pilių ir pilaičių grandinė, sudariusi kovose su Vokiečių ordinu svarbią Jūros gynybinę sistemą.

Vietovės raida glaudžiai susijusi su Pajūrio valsčiumi. Jis su valdovo dvaru (dar XVI a. atiduotu į privačias rankas) minimi nuo XVI a. pradžios. XVI– XVII a. Jo tijūnais buvo Šemetų, Vainų, Valavičių ir kitų žymių giminių atstovai.

1919 m., kai iš naujo buvo kuriamas jaunos Lietuvos Respublikos administracinis padalijimas, Pajūris prarado kelis šimtus metų turėtas administracinio centro funkcijas ir tapo pavaldus Šilalės valsčiaus administracijai.

Herbui panaudotos dvi senosios Lietuvos heraldikos spalvos. Raudona reiškia drąsą, narsą, kovose už laisvę pralietą kraują, o sidabras (balta) rodo ne tik vandenį (Jūros upę), bet ir dorą, turtą.

Herbo etaloną sukūrė dailininkas Arvydas Každailis.

2009 m. kovo 23 d. Lietuvos respublikos Prezidento dekretu Nr. 1K-1751 patvirtintas Šilalės rajono Pajūrio seniūnijos Žvingių miestelio herbas.

Pirmą karta istorijos šaltiniuose Žvingių miestelio pavadinimas paminėtas 1537 m.

Kadaise šis miestelis vaidino svarbų vaidmenį. Buvo Žemaitijos valsčiaus ir didelio dvaro centras, pro jį ėjo pasienio prekybos keliai.

Žvingiai garsėjo savo smuklėmis, midumi, ir alumi. 1744 m. Zigmantas Vaza valdovo dekretu leido ketvirtadieniais rengti turgus.

O 1792 m. gegužės 15 d. šalies valdovas Stanislovas Augustas Žvingiams suteikė Liustracijos privilegiją. Joje rašoma: „Kad tas miestas tiek teismo, tiek miesto valdymo reikaluose, tvirtindamas išrašus ir kitus raštus, patirtų tikrą garbę ir didžiuotųsi atskiru nuo kitų miestu herbu, jam suteikiame tokį herbą, kaip čia yra nupieštas, tai yra lauro vainiku apjuostus kalaviją, ietį ir kardą.“

Neilgai žvingiškiai didžiavosi savo karingu herbu. Po Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos padalijimo jis buvo pamirštas. Tik 1912 m. istorikas Janas Obstas, tyrinėdamas Lietuvos metriką aptiko Žvingių herbo piešinį.

Istorijos vingiai Žvingių miesteliui buvo negailestingi. Jį naikino karai ir keli gaisrai, Jūros upės potvyniai. 1841 m. miestelyje gyveno 350 gyventojų, dabar telikę apie 200.

Istorinį Žvingių miestelio herbą atkūrė dailininkas Arvydas Každailis. Raudoname lauke išdėstyti auksinė ietis ir įžambiu kryžiumi – sidabrinis kardas ir kalavijas. Ginklai apjuosti žaliu lauru vainiku su auksinėmis uogomis.

Šilalės rajono savivaldybės administracijos Pajūrio seniūnija

Kodas – 188614878
Dariaus ir Girėno g. 33, Pajūrio mstl., 75289 Šilalės r.sav.
Tel.: (8 449) 58 166, mob. 8 678 12 930
Pajūrio seniūnija yra Šilalės rajono savivaldybės administracijos filialas.
Seniūnijos centras – Pajūris, teritorijos plotas 11152,00 ha.
Gyventojų seniūnijoje ~ 1945.

Seniūnijai priklauso 45 kaimas:

Ąžuolija, Bačiškė, Barboravas, Dapkiškė, Džiaugėnai, Griaužai, Gulbiškiai, Jomantai, Jonaičiai, Juodšakiai, Kalniškiai I, Kamščiai, Keberkščiai, Kirnės I, Kirnės II, Kukariškė, Kunigiškiai, Kusiai, Libartai, Lileikėnai, Loma, Medeliškė, Nedojės, Paežeris, Pailgotis, Pajūris, Pajūriškiai, Pakalniškiai I, Pakisys, Palaivis, Paskarbiškiai, Pažvėris, Rauškas, Reistrai, Spingiai, Spraudaičiai, Stegvilai, Stigraliai, Tūbučiai, Užjūris, Užlaidinė, Vidutiškė, Vilkų Laukas, Visdžiaugai, Žvingiai.

Seniūnijos darbo laikas

Pirmadieniais – Ketvirtadieniais Penktadieniais Pietų pertrauka Nedarbo dienos
8-17 val. 8-15.45 val. 12-12.45 val. šeštadienis, sekmadienis

Lankytinos vietos

Valstybės saugomi gamtos paveldo objektai

  1. Didysis Keberkščių akmuo (Keberkščių k.)
  2. Ilgočio akmenys (2) (Pailgočio k.)
  3. Kunigiškių akmuo (Kunigiškių k.)
  4. Lileikėnų akmuo (Lileikėnų K.)

Šilalės rajono savivaldybės saugomi gamtos paveldo objektai

  1. Bačiškės liepos (6 vnt.) (Bačiškės k.)
  2. Džiaugėnų liepa (Džiaugėnų k.)
  3. Pajūrio ąžuolas (Pajūrio parkas)
  4. Pajūrio tuopa (Pajūrio parkas)
  5. Pajūrio tuopa (Pajūrio miestelis)
  6. Paskarbiškių liepos (5 vnt.) (Paskarbiškių k.)
  7. Žvingių liepa (Žvingių mstl.)

Jūros botaninis draustinis (Žvingių miestelis)

Lileikėnų piliakalnis yra Jūros upės dešiniajame krante, ties Pajūrio miesteliu. Iš pietryčių ir šiaurės vakarų jį juosia gilios, šaltiniuotos daubos, iš pietvakarių – Jūra. Netoli šio piliakalnio buvo rastas nedidelis m.e.pirmųjų amžių Romos monetų lobis. O piliakalnio aikštelėje – geležinis kirvis ir žalvarinis pastorinta priešakine dalimi žiedas.

Pakisio piliakalnis yra taip pat dešiniajame Jūros upės krante, ties Kisės upelio žiotimis, priešais Pajūrio miestelį, nutolęs nuo Lileikėnų piliakalnio apie 1 km. Piliakalnį juosia Jūros ir Kisės kloniai, o gamtos kliūtimis neapsaugotą jo pusę gynė gilus griovys ir puslankio formos 11 m aukščio pylimas. Už pylimo yra ovali aikštelė. Šalia šio piliakalnio, kairiajame Kisės krante, yra dubenuotas akmuo, vadinamas Aukuro akmeniu. Apie Pakisio piliakalnį užrašyta daug padavimų.

Dapkiškės piliakalnis yra prie Pajūriškių kaimo ribos, Jūros upės dešiniajame krante. Pietrytinis jo šlaitas leidžiasi į Jūrą, o šiaurinis ir šiaurės rytų – į šaltiniuotą daubą, kuris sustiprintas pylimu.

Vilkų Lauko piliakalnis, vadinamas Veringa, yra Spraudaičių ir Vilkų Lauko kaimų sandūroje, kairiajame Jūros krante, ties Jūros ir Bario santaka. Šlaitai statūs, apie 10-15 m aukščio.

Vilkų Lauko piliakalnis, vadinamas Kuple, yra taip pat Jūros kairiajame krante, apie 0,5 km į pietus nuo Veringos. Jo vakarinis aukštas šlaitas remiasi į Jūrą. Aikštelės galuose yra pylimai.

Paežerio alkakalnis yra šiaurinėje Kupsčio ežero pusėje, prie Alkos upelio žiočių. Greta yra dvi kalvelės, kurias vietos gyventojai vadina Alkos kalneliais.

1863 m. sukilėlių kapai, pažymėti memoraliniu paminklu, yra Lileikėnų miško pamiškėje ant Jūros upės dešiniojo kranto Kirnių I kaime. Memorialinė vieta yra aptverta. Aptvertos teritorijos viduje po medžiais yra akmuo – lauko riedulys bei atstatytas medinis kryžius.

Akmeninis koplytstulpis Reistrų kaime

Pakisio piliakalnis

Aukuro akmuo prie Ilgočio upelio

Aukuro akmuo prie Kisės upelio

Pajūrio versmė

Pailgocio liepa

Pajūrio valsčiaus, miestelio raida

  • Pajūris – senovinis miestelis kairiajame Jūros upės krante, toje vietoje įteka į ją Nemylas. Nuo to ir vietovardis kilęs.
  • Pajūrio valsčius sudarytas kaip LDK administracinis vienetas. Tai sena gyvenvietė, pro kurią ėję kryžiuočių keliai į Medininkų kraštą.
  • Pajūrio vietovė šaltiniuose minima anksčiau negu valsčius – Lietuvos metrikoje skelbiamas 1498 m. dokumentas „Ziemica w Poiurzu“ (Žemė Pajūryje).
  • Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais Pajūris buvo dvaras ir valsčius, priklausęs didžiajam kunigaikščiui.
  • Unijininės Lietuvos laikais čia buvo karališkasis dvaras.
  • 1530 m. Žygimantas Augustas dvarą padovanojo Mikalojui Volodkevičiui. XVIII a. pab. Pajūrį įsigijo grafai Valavičiai
  • 1780 m. grafas Valavičius pastatė bažnyčią, kurią 1849 m. atnaujino parapijiečiai, o 1919 m. Žemaičių vyskupas Prl. Karevičius konsekravo Švč.Trejybės titulu.
  • Svarbia Pajūrio gyvenvietės struktūrine dalimi buvo dvaras, minimas jau XVI a. pradžioje. Prie dvaro buvo malūnas, spirito varykla.
  • 1754 m. iš Valavičių Pajūrį įsigijo Kauno gubernijos maršalka Adolfas Čapskis, o iš jo netrukus nupirko Valstybės komiteto narys Jonas Povstanskis, kuris, vedęs žydę iš Smolensko, gavo nemažą kraitį. Povstanskiai ant Jūros kranto pastatė spirito varyklą ir malūną su lentpjūve, iš kurių turėjo nemažą pelną. Po tėvo mirties dvaras atiteko vienam iš devynių sūnų – Mauricui, kuris nesugebėjo jo valdyti, spirito varyklą ir malūną su lentpjūve
  • 1922 m. pardavė iš Amerikos sugrįžusiam Kazimierui Nausėdai. Jis „bravoro“ vietoje įrengė lentpjūvę, malūną, vilnų karšyklą.
  • Mirus žmonai, 1935 m. savo nuosavybę padovanojo Kretingos pranciškonų vienuolynui.
  • 1940 m. sovietų valdžia vienuolyną nusavino ir dvare įkūrė žemės ūkio mokyklą. Šioje mokykloje veikė žemės ūkio skyrius vaikinams ir namų ūkio skyrius merginoms.
  • Vokiečių okupacijos metais mokykla savo veiklos nebuvo nutraukusi.
  • Pokario metais Pajūryje veikė vienmetė žemės ūkio mokykla. 1955 m. ši mokykla pertvarkyta į žemės ūkio technikumą ir pradėti ruošti agronomai.
  • 1980 m. Pajūrio tarybinis ūkis-technikumas reorganizuotas į profesinę kaimo mokyklą, o pastaroji 1989 m. – į Pajūrio žemės ūkio mokyklą.
  • Per Jūros upę prie Pajūrio miestelio įrengti du kabantys tiltai.
  • Pajūrio miestelio bendruomenė išreiškė norą, kaip kultūrinio savitumo ženklą, sukurti Pajūrio miestelio herbą ir vėliavą. Surinkta istorinė medžiaga herbo simbolikai pagrįsti. Herbo ir vėliavos meniniam atlikimui pasitelktas dailininkas profesionalas.

1792 m. Žvingių miestelio herbas

ŽVINGIŲ ŠVENTO KRYŽIAUS IŠAUKŠTINIMO BAŽNYČIA

  • Žvingių miestelis yra tarp Vainuto ir Pajūrio kairiajame Jūros upės krante, kur į ją įteka Bikavos upelis. Minėtas jau XIV a. kryžiuočių žvalgų pranešimuose.
  • Stanislovo Augusto 1791m. privilegijos rašte sakoma, kad Žvingių miestelis yra gerai išstatytas ir turi daug gyventojų.
  • Miestelio teises Žvingiai buvo gavę anksčiau, Stanislovas Augustas jas tik patvirtino, suteikė naujų privilegijų ir leido vartoti herbą, vaizduojantį sukryžiuotą kardą, kalaviją bei vėliavą perpintus laurų vainiku.
  • Naujomis privilegijomis ir herbu Žvingiai neilgai naudojosi, nes Lietuva pateko rusų valdžion, jos buvo atimtos.
  • Pirmoji bažnyčia ar koplyčia Žvingiuose buvo pastatyta Žygimanto I pavedimu paseniūnio Strunskio apie 1530 metus. Tas pats karalius pakeitė Žvingių kaimo į Žvingių miestelio pavadinimą. Pastatyta už Jūros upės Bikavėnų kaimo bažnyčia buvo nepatogi parapijiečiams.
  • Karalius Vladislovas padovanojo nemažą sklypą pačiame Žvingių miestelyje, kuriame apie 1646 m. tijūnas K.Kirchšenšteinas pastatė naują didelę bažnyčią. Ši bažnyčia po 60 metų buvo sugriauta užėjus nepaprastai vėtrai. Po 1715 metų buvo pastatyta nauja bažnyčia.
  • Nauja bažnyčia 1774 m. kilus miestelyje gaisrui – sudegė.
  • Nauja, iki šios dienos esanti Šv.Kryžiaus išaukštinimo bažnyčia, klebono kun. Palkauskio pastangomis ir parapijiečių lėšomis buvo pastatyta 1778m. Bažnyčia viduje ir iš lauko gerai sutvarkyta, didysis altorius puikiai išraižytas gero raižytojo Pogaiskio.

PAJŪRIO Švč.TREJYBĖS BAŽNYČIA

Pajūrio valsčiaus tijūnai Valavičiai 1750m. įsteigė Pajūryje pirmą bažnytėlę, kuri buvo medinė. 1830 m. Valavičiai pastatė dabar esančią mūrinę bažnyčią, kurią 1849m. atnaujino parapijiečiai. 1919 m. bažnyčia buvo konsekruota Švenčiausiosios Trejybės titulu.

Fasado priekį puošia šešių kolonų portikas, virš kurio – aukštas trikampis frontonas, leidžia priskirti statinį klasicizmo stiliui. Bažnyčios šventoriuje stovi Atgimimo metais perkeltas šv.Pranciškaus paminklas, stovėjęs prie buvusio vienuolyno.

PASKARBIŠKIŲ ŠVENTO IGNOTO BAŽNYČIA

Paskarbiškių Šv.Ignoto bažnytėlę 1787m. pastatė Paskarbiškių dvarininkas Ignotas Silvestravičius. Bažnytėlė buvo medinė ir neremontuota per daugelį metų sunyko. Parapijiečių lėšomis 2004 metais atstatyta.

Pajūrio seniūnijos veiklos nuostatai

Priimtas Dokumentas Katalogas Tipas Dokumento numeris
2021-08-30 Įsakymas Administracijos įsakymai Įsakymas DĮV-942
2021-08-30 Nuostatai Administracijos įsakymai Nuostatai

Seniūnaičiai

Seniūnaitija Seniūnaitis Adresas, tel., el. paštas
Jomantų (Ąžuolijos k., Jomantų k., Kirnių II k., Kunigiškių k., Kusių k., Lileikėnų k., Paežerio k., Pakisio k., Pažvėrio k., Reistrų k., Stegvilų k., Stigralių k., Vidutiškės k.) Giedrius Stanišauskis 8 685 84 359
Pajūrio (Bačiškės k., Barboravo k., Dapkiškės k., Džiaugėnų k., Griaužų k., Kalniškių I k., Keberkščių k., Kirnių I k., Medeliškės k., Nedojų k., Pailgočio k., Pajūrio mstl., Pakalniškių I k., Tūbučių k., Užjūrio k.) Kęstutis Žygaitis 8 687 19 115
Visdžiaugų (Jonaičių k., Kukariškės k., Libartų k., Lomos k., Maskolijos k., Palaivio k., Paskarbiškių k., Užlaidinės k., Visdžiaugų k.) Evaldas Misius 8 670 36 135
Žvingių (Gulbiškių k., Kamščių k., Spraudaičių k., Vilkų Lauko k., Žvingių mstl.) Jovita Girskienė 8 657 53 979

Seniūnijos teritorijoje veikiančios įmonės, įstaigos, nevyriausybinės organizacijos

Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio artilerijos batalionas
Dariaus ir Girėno g. 17, Pajūrio mstl.

UAB ,,Pajūrio saulės klinika”
Dariaus ir Girėno g. 31, Pajūrio mstl.
Tel. (8 449) 58 203

Camelia, vaistinė, UAB Nemuno vaistinė
Dariaus ir Girėno g. 51, Pajūrio mstl.

Šerpyčių kaimo turizmo sodyba
Jūros g. 8, Pajūrio mstl.
Tel. 8 657 91330
info@serpyciusodyba.lt

Antano Pociaus IĮ
Dariaus ir Girėno g. 1, Pajūrio mstl.
Tel. 8 682 35834

Alfonso Pociaus individuali veikla
Dariaus ir Girėno g. 27D, Pajūrio mstl.
Tel. 8 699 21941

Lino Mažučio baldai, individuali veikla
Sodų g. 4, Pajūrio mstl.
Tel. 8 610 37966

Šilalės rajono Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija
Direktorius Juozas Žymančius
Tel. (8 449) 74035

Šilalės rajono socialinių paslaugų namų Pajūrio paramos šeimai padalinys
Direktorė Raimundė Raudonienė
Tel. (8 449) 58 359

Pajūrio laisvalaikio salė Kultūrinės veiklos
vadybininkas Darius Vasiliauskas
Tel. 8 615 95 804

Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Jomantų kaimo filialas
Tel.: (8 622) 79746,
el. p. jomantai@silalesbiblioteka.lt
Bibliotekininkė Vilma Jokubaitė

Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Pajūrio kaimo filialas
Tel.: (8 618) 17924,
el. p. pajuris@silalesbiblioteka.lt
Bibliotekininkė Rasa Griškienė

Šilalės rajono savivaldybės viešosios bibliotekos
Žvingių kaimo filialas
Tel.: (8 633) 55064,
el. p. zvingiai@silalesbiblioteka.lt
Bibliotekininkė Zofija Šeputienė

Tauragės miškų urėdijos Pajūrio girininkija
Girininkas Ričardas Poška
Tel. (8 449) 58 234

Šilalės r. Pajūrio ugniagesių komanda
Tel. (8 449) 58 301

UAB „Šilalės mediena“
direktorius Virgilijus Žygaitis
Tel. (8 449) 58 335

Kęstučio Tarvydo IĮ
Tel. (8 686) 73475

Zigmo Sėrapino IĮ „Stalius“
Tel. (8 682) 35724

Birutės ir Kęstučio Tarvydų kaimo turizmo sodyba
Tel. 8 686 73 475, 8 615 17 457
El.paštas bktarvyduparkas@puslapiai.lt
www.bktarvyduparkas.puslapiai.lt

UAB „Pajūris-Jūra“
Vida Raudonienė
Tel. (8 449) 58223

Parduotuvė „Tėviškė“
Petro Daukšio IĮ
Tel. (8 449) 58296

Kavinė
Juozo Valaičio IĮ
Tel. (8 449) 58100

Pajūrio miestelio bendruomenė
Pirmininkė Ingrida Syminaitė-Paulauskienė
Tel. 8 630 23290, www.pajuriomb.lt

Jomantų kaimo bendruomenė
Pirmininkė Jurgita Kumžienė
Tel. 8 61035414

Visdžiaugų kaimo bendruomenė
Pirmininkė Laima Dulkienė
Tel. 8 616 11 326

Žvingių kaimo bendruomenė
Pirmininkė Irena Žymančienė
Tel. 8 639 89 880

Pajūrio sporto klubas „Jūra“
Pirmininkas Rimantas Bendžius,
Tel. (8 682) 3583

KONTAKTAI