Kvėdarnos seniūnija

Pareigos, nuostatai Vardas Pavardė Telefonas, faksas, el. paštas Darbo laikas
Vyriausioji specialistė Rasa Lukošienė (0 449) 55 288
+370 618 10 210
rasa.lukosiene@silale.lt
8.00 – 17.00
penktadienį: 8.00–15.45
Pietų pertrauka: 12.00–12.45
Žemės ūkio specialistas Remigijus Nasvytis (0 449) 55 296
+370 610 60 690
remigijus.nasvytis@silale.lt
8.00 – 17.00
penktadienį: 8.00–15.45
Pietų pertrauka: 12.00–12.45
Socialinė darbuotoja Daiva Betingienė (0 449) 55 330
+370 672 94 053
daiva.betingiene@silale.lt
8.00-17.00
penktadienį: 8.00-15.45
Pietų pertrauka: 12.00-12.45
Trečiadieniais ir ketvirtadie-niais 14.30-17.00 darbas šeimose
Valytoja Rima Norbutienė 16.00-20.00
Ūkvedys Albinas Rimkus +370 672 94 029 8.00-17.00
Pietų pertrauka 12.00–12.45
Aplinkos tvarkytojas Vladas Šiaudvytis 8.00-17.00
Aplinkos tvarkytojas Rolandas Kasnauskis
8.00-17.00
Pajūralio kapinių prižiūrėtoja Rasa Kelpšienė   8.00-17.00
Kvėdarnos kapinių prižiūrėtoja Gražina Gumuliauskienė +370 673 25 720 8.00-17.00
Kvėdarnos laisv. salės valytoja Birutė Andrijauskienė    

Seniūnijos aprašymas

Kvėdarnos herbas

Kvėdarnos miesteliui savivaldos arba laisvojo miesto teisės buvo suteiktos 1792 m. kovo 20 d. Jas suteikė Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas. Miestui buvo suteiktas Lietuvos valstybės globėjo šv. Kazimiero atvaizdas. Herbe šv. Kazimieras klūpo prieš Šventąjį Raštą ir kankinio šakelę, o ant grindų numesta kunigaikščio kepurė rodo, kad Kazimieras atsisako jo rangui skirtos žemiškosios garbės ir titulų.

Po 200 metų Kvėdarnos istorinis herbas, remiantis vieninteliu išlikusiu originaliu piešiniu, buvo atkurtas ir 2000 m. kovo 23 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu Nr.824 patvirtintas.

Šilalės rajono savivaldybės administracijos Kvėdarnos seniūnija

Kodas 188614159
S.Dariaus ir S.Girėno g. 24, Kvėdarnos mstl., 75348 Šilalės r. sav.
Tel./faks. (0 449) 55 288
tel. (0 449) 55 244
el.paštas – kvedarna@silale.lt

Kvėdarnos seniūnija yra Šilalės rajono savivaldybės administracijos filialas.
Seniūnijos centras – Kvėdarna
Teritorijos plotas – 14410 ha
Gyvena apie 3214 gyventojų

Seniūnijai priklauso 36 kaimai ir 1 miestelis:

Ąžuolija, Budriai, Buišiai, Capiškiai, Degimai, Degutgiris, Gagačiai, Geniotas, Grąžjūris, Grimzdai, Gvaldai,Kadagynai, Kalnyčiai, Kekiškės, Kerbedžiai,Kukštinė, Kvėdarnos mstl.,Kvėdarnos k.Lembas, Maskolija, Nasvytaliai, Padievaitis, Pajūralis, Pampliškė, Papynaujis, Paragaudis, Pūslaukis, Radvietis, Rudlaukis, Sauslaukis, Skerdynai, Sodalė, Stigrėnai, Stirbiškė, Šakėnai, Šerlaukis, Uršulynas.

Seniūnijos darbo laikas

Pirmadieniais – Ketvirtadieniais Penktadieniais Pietų pertrauka Nedarbo dienos
8-17 val. 8-15.45 val. 12-12.45 val. šeštadienis, sekmadienis

Lankytinos vietos

Švč. Mergelės Marijos nekaltojo prasidėjimo bažnyčia – tai šeštoji Kvėdarnos bažnyčia. Penktoji sudegė 1915 –aisiais, karo metu. Daugiausiai bažnyčios statyba rūpinosi kunigas Jonas Latvis. 1941 m. birželį bažnyčia pašventinta, tačiau karo pradžioje ji vėl sudegė, liko tiktai sienos. Nors ir nepalankiais okupacijų metais šventovė palaipsniui atstatyta ir įrengta.

Bažnyčią projektavęs Romanas Steikūnas rėmėsi romaninės viduramžių architektūros tradicijomis, todėl pastatas atrodo masyvus, rūstokas. Jis išmūrytas iš akmenų. Didžiausia vidaus interjero puošmena – trys 1942 m. iš Plungės atgabenti altoriai. Didysis – švč. Mergelės Marijos – profesionalaus darbo, panašaus į XVIII a. pab. kurtus vėlyvojo baroko altorius. Kuklesni šoniniai altoriai turi klasicizmo elementų, sprendžiant pagal išvaizdą, galėtų būti sukurti XIX a. Bažnyčioje įrengtas nedidelis istorijos ir meno muziejėlis.

Gvaldų koplyčia (Drungeliškės) – 500 m. Judrėnų link, ir nuo vieškelio dešinėn atsišakoja lauko keliukas. Jei kiek sausiau, nuvingiavus juo ketvertą kilometrų, pasiekiama koplyčia. Rodos, čia būta Drungilo žemės, iš šios pavardės – vietovės ir koplyčios pavadinimas. Pasakojama, kad ten kur dabar koplyčia, devynioliktame šimtmetyje ant akmens apsireiškė Kristus, vienas žmogus čia rado Jėzaus Nazariečio statulėlę. Ją nunešė į Kvėdarnos bažnyčią, bet po kurio laiko žiūri – vėl ji ant akmens. Kai trečią kartą tai pasikartojo, žmogus ten pastatė koplytėlę ir įdėjo į ją apsireiškusią statulą. Manoma, kad senoji koplytėlė pastatyta apie 1840 m. O 1937 m. kitas žmogus virš mažosios koplytėlės surentė dar vieną didesnę. Žmonės šią vietą laiko stebuklinga, čia esą galima išgyti nuo įvairiausių negalavimų.

Kazimiero Jauniaus klėtelė – muziejus – apie 5,5 km atstumu nuo Kvėdarnos miestelio, prie vieškelio Kvėdarna-Rietavas yra Lembo kaimas. Lembo sodžiaus gale, netoli Aitros upės, ant kalvelės stovėjo Jaunių sodyba. Sodyba turėjo apie 1,5 ha žemės plotą, kuriame tilpo sodas, daržai, kiemai, kūdra ir pastatai. Sodyboje buvo gyvenamasis namas, klėtis, dveji tvartai, kiaulininkas, daržinė ir jauja.

1849 m. gegužės 6 d. Juozapo Jauniaus ir Veronikos Grigaliūtės-Jaunienės šeimoje gimė Kazimieras, būsimasis kunigas, kalbininkas, profesorius, garsus lingvistas, padėjęs mokslinius pagrindus lietuvių kalbos tyrinėjimams.

Mažai kas beišliko, kas primintų K.Jauniaus gimtinę. Teliko tik klevai ir tvartas. 1972 metais buvusios klėtelės pamatų vietoje iš ąžuolo rastų buvo suręsta klėtelės kampas, ant kurio pritvirtinta metalinė lentelė su užrašu „Kalbininko K.Jauniaus gimtinė”. Taip pat buvo atkurtas vienas šulinys su svirtimi. 1991 metais buvo atstatyta klėtelė, sodyba buvo aptverta žiogrių bei pjautine tvora. 1992 metais kovo mėnesį buvo atidarytas kraštotyros muziejus, ekspozicijoje bandyta atkurti Jaunių gyvenimą ir buitį. 2012 m. renovuota daržinė. Čia yra nemažai dokumentais bei foto medžiagos apie kraštiečio Kazimiero Jauniaus gyvenimą.

1908 metais kalbininkas profesorius Kazimieras Jaunius mirė toli nuo tėvynės-Peterburge, vienišas ir dideliame skurde. Tik tuomet išsipildė jo svajonė grįžti į gimtąją Lietuvą. Atgulė jis Kaune.

Paminklas Vytautui Didžiajam – priešais Kvėdarnos bažnyčią, kitapus gatvės. Tai aukštas trikampis obeliskas, taip pat dedikuotas Vilniaus miesto 600 – osioms ir Nepriklausomybės 10 – osioms metinėms. Kvėdarnos šaulių būrio iniciatyva paminklas pastatytas 1930 m. minint 500 – ąsias didžiojo kunigaikščio mirties metines. Obelisko autorius – skulptorius Aleksandras Klimaskis.

Kapinių centre, ties dviejų pagrindinių takų sankirta yra devynių 1941 m. sovietinės kariuomenės nužudytų žmonių kapas. Siautėję Lietuvoje ir anksčiau, prasidėjus karui su Vokietija sovietų kariškiai pasijuto visai nekontroliuojami. Vien už tai, kad klausėsi radijo, 1941 m. birželio 24 d. netoli Kvėdarnos esančiame Drobūkščių (Uosynės) kaime sadistiškiausiais būdais jie nužudė tris brolius Puleikius – Juozą, Jurgį ir Stanislovą. Juozui nukirto rankas, paskui subadė durtuvais. Stanislovui nurėžė nugaros odą, vėliau sušaudė. Po egzekucijos privertė kankinių tėvą kelti žudikams vaišes.

Tame pačiame kaime, įsiveržę į ką tik vedusių Liudviko ir Sofijos Stasyčių sodybą, kareiviai papjovė jų telyčią. Skerdienai apdoroti panaudojo šeimininkų paklodes. S. Stasytienė jas išplovė ir padžiovė. Dalinio politrukas nusprendė, kad taip ji duoda ženklą vokiečiams. Baisiausiai sumušęs, nukirtęs ranką galiausiai moterį nušovė. Panašiomis aplinkybėmis buvo nužudyti dar penki Kvėdarnos parapijos žmonės – Petras Bertulis, Tomas Jasas, Antanas Sinkevičius, Kazimieras Zaramba, Vladislovas Zaramba. Dar karo metais prie kankinių kapo buvo pastatytas aukštas, gana meniškas paminklas. Enciklopedininko Broniaus Kviklio žiniomis, jį suprojektavo inžinierius Liatukas.

Akmuo „Velnio sostas“ – pietrytinėje Padievaičio piliakalnio papėdėje, kairiajame Druskinio upelio krante, guli apytikriai 1,6 x 1,8 m. dydžio ir 0,7 m. aukščio akmuo. 1971 m. jo aplinką ištyrė archeologai, vadovaujami Vytauto Urbanavičiaus. Išaiškėjo, kad prie akmens buvo pagoniška šventvietė. Velnio Sostą nuo upelio pusės juosė didelių riedulių puslankis, kurio centre aptikta 1,5 m gylio ugniavietė su aukojimo pėdsakais.

Padievaičio piliakalnis – stačiašlaitis tarp Jūros ir jos intakėlio Druskinio. Kadangi daugelį metų jį ardo upė, todėl iki šių dienų teliko 55 x 10 m aikštelės kraštas, dalis 7 m aukščio pylimo ir 2 m gylio gynybinio griovio. Prie piliakalnio šliejasi kitu gynybiniu pylimu ir grioviu nuo aukštumos atskirtas beveik hektaro ploto papilys. Žmonės šioje vietovėje apsigyveno ne vėliau kaip III amžiuje. Tai liudija 1986 m. papilyje rasta III a. Romos moneta.

Pajūralio šv. Joakimo bažnyčia – jos medinė pirmtakė sudegė 1893-aisiais. Šventovė iš naujo pastatyta 1906-1908 m., Pajūralio dvaro savininko grafo Vladislovo Pliaterio lėšomis. Darbais rūpinosi tuometinis Pajūralio kunigas Kazimieras Žagrakalys. Bažnyčia – raudonų plytų mūro, vienabokštė, eklektiška, turi neoromaninės architektūros ir neogotikos bruožų. Gausi išraiškingų detalių. Svarbiausias akcentas – dekoratyvus šv. Joakimo didysis altorius.

Kryžių deginimo vieta. Čia 1954-05 iš 28 į 29 naktį Paragaudžio kaime buvo deginami kryžiai.

Kvėdarnos kapinių koplytėlė – pietvakarinėje miestelio dalyje. Laipteliais kylantis takas tuoj atves prie koplyčios. Tai labai grakštus liaudiškos architektūros pastatas, tikėtina suręstas dar XIX a. Aplinkui koplyčią telkiasi menotyriniu bei kalbiniu požiūriu vertingiausi antkapiniai paminklai ir kryžiai.

Žydų kapinės – jose teišlikę keliasdešimt senų paminklų su žydiškais rašmenimis. 1662 m. pirmą kartą paminėti žydai XIX a. ir XX a. pr. sudarė pusę miestelio gyventojų. Kapinės mena žydų holokausto pradžią – čia sušaudyta ir palaidota 14 senukų ir invalidų. Likusieji žudyti Tūbinių miške.

Kvėdarnos seniūnijoje Padievaičio kaime pamiklinis akmuo generolui Pranui Liatukui

Pranas Liatukas (gimė 1876 m. sausio 29 d. Padievaityje, Kvėdarnos valsčiuje, Tauragės apskrityje – mirė 1945 m. rugsėjo 9 d. Vilniuje) – Lietuvos visuomenės ir karinis veikėjas, generolas leitenantas.

Biografija – Mokėsi Palangos progimnazijoje ir Rygos gimnazijoje. Dalyvavo slaptuose moksleivių būreliuose, kovojo už pamokslus lietuvių kalba lietuviams moksleiviams. 1902 m. Rusijos imperijos kariuomenės savanoris. 1905 m. baigė Vilniaus karo mokyklą. Paskirtas į Naugardo guberniją. 1908 m. perkeltas į Vendeno pulką Liepojon, dalyvavo vietos lietuvių kultūriniame gyvenime. 1909 m. gavo poručiko laipsnį ir perkeltas į Penzą. Kuopos vadu dalyvavo Pirmajame pasauliniam kare prie Krokuvos, pakeltas kapitonu. 1915 m. sunkiai sužeistas, gydėsi Kijevo sanatorijoje, pasveikęs vėl pasiprašė į frontą. 1915 m. papulkininkis. 1916 m. vėl sužeistas, išvežtas į Rostovą prie Dono, vėliau į Kislovodską. 1917 m. grįžo į savo pulką, suteikus pulkininko laipsnį perkeltas į kitą pulką, tačiau netrukus vėl sužeistas, gydėsi Maskvos bajorų ligoninėje.

1918 m. rugpjūčio pradžioje bolševikai jį evakavo į Lietuvą, grįžęs į Padievaičius išrinktas parapijos komiteto pirmininku. Nuo 1918 m. gruodžio mėn. Lietuvos kariuomenės savanoris. 1918 m. gruodžio 24 d. – 1919 m. kovo 4 d. Apsaugos Ministerijos Štabo viršininkas. 1919 m. kovo 4 d. paskirtas Antrojo pėstininkų pulko vadu, gegužės 4 d. Trečiojo pėstininkų pulko vadu, vėliau – 1-osios brigados vadu. Kovojo fronte su bolševikais ir su bermontininkais Kuršėnuose. 1919 m. generolas leitenantas. 1919 m. spalio 7 d. – 1920 m. vasario 23 d. Vyriausiasis kariuomenės vadas. Be to, 1919 m. spalio 10 d. – 1920 m. vasario 23 d. – Krašto apsaugos ministerijos valdytojas.

Per 1920 m. vasario mėn. Kauno įgulos maištą nuvyko į svarbiausią maištininkų rajoną – Panemunę atkurti tvarką ir buvo suimtas. Išlaisvintas atsistatydino iš pareigų. 1920–1924 m. dirbo Valstybės ižde, Lietuvos banke. 1924–1926 m. Šakių apskrities viršininkas.

1945 m. sausio 30 d. NKVD apkaltintas priklausymu Lietuvos laisvės armijai ir suimtas. Neatlaikęs kankinimų mirė Lukiškių kalėjimo ligoninėje. Palaikų užkasimo vieta nežinoma.

Kvėdarnos kapanių fundatoriaus Ludwik Gobiattu kapas Kvėdarnos miestelio kapinėse

Vienintelio Lietuvoje aklo knygnešio Petro Kavaliausko kapas Kvėdarnos miestelio kapinėse

Knygnešys Petras Kavaliauskas gimė dar prieš uždraudžiant lietuvišką spaudą – 1847 metais. Jis apako po sunkios ligos, būdamas vos 16 metų, tačiau gimtą žodį mylėjo taip, kad neabejodamas užsiėmė jo platinimu. Jo negąsdino grėsmė būti suimtam ir ištremtam. Petrui knygas gabenti padėjo Jonas Siurplys, kuris vėliau taip pat pasekė jo pėdomis ir tapo knygnešiu. P. Kavaliausko žmona tapo Ona Siurplytė (pagalbininko Jono Siurplio sesuo). Su ja knygnešys P. Kavaliauskas susilaukė vieno sūnaus – Prano Kavaliausko.

Kvėdarnos miestelyje, vadinamojoje „Mogylos“ dalyje, pastatytas kryžius žymintis vietą, kurioje 1944 – 1953 m. buvo užkasami Kvėdarnos apylinkėse žuvę partizanai ir Kvėdarnos valsčiaus NKVD – MGB poskyrio pastate nužudyti suimti vietos gyventojai. Kryžius metalinis, puoštas ornamentais.

Kryžiaus pastatymo iniciatorius J. Steigvilas iš Tenenių. Čia buvo nukankintas ir užkastas jo brolis. J. Steigvilas kryžių pastatė savo lėšomis. Aplink kryžių imituota kapavietė. Užrašas skelbia „Žuvusiems už Tėvynę“.

Kryžiaus autorius J. Steigvilas. Pašventintas 1991 m. lapkričio 10 d.

1989 m.. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininko Kęstučio Balčiūno iniciatyva vietoje buvusio 1940 – 1941 m. ir 1944 – 1953 m. Kvėdarnos valsčiaus NKVD – MGB poskyrio pastato pastatytas stogastulpis skirtas „Žuvusiems už Lietuvą tremtyje ir Tėvynėje 1940 – 1953 m.“. Šiame pastate buvo kalinami, tardomi, kankinami žmonės. Taip pat prie šio pastato buvo išniekinami Kvėdarnos apylinkėse žuvę partizanai.

Ąžuolinis stogastulpis drožtas iš vientiso medžio. Paminklo autorius tautodailininkas Andrius Martinaitis, kalvis Stasys Sliusoraitis.

Paminklas atidengtas 1989 m. spalio 23 d. Jį pašventino Kvėdarnos parapijos klebonas Alfonsas Klimavičius.

Netoli Kvėdarnos esančiame Buišių kaime, buvusioje Petro Nogiaus sodyboje, 1991 m. spalio 6 dieną atidengtas kryžius skirtas įamžinti čia, 1959 m. gegužės 4 d. kautynėse žuvusių paskutiniųjų Šilalės krašto Žemaičių apygardos partizanų Petro Oželio – Jaunučio ir Felikso Urbono – Algirdo atminimui.

Kryžiaus pastatymo iniciatorius gydytojas Mečislovas Šiaudinis.

1989 m.. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pirmininko Kęstučio Balčiūno iniciatyva vietoje buvusio 1940 – 1941 m. ir 1944 – 1953 m. Kvėdarnos valsčiaus NKVD – MGB poskyrio pastato pastatytas stogastulpis skirtas „Žuvusiems už Lietuvą tremtyje ir Tėvynėje 1940 – 1953 m.“. Šiame pastate buvo kalinami, tardomi, kankinami žmonės. Taip pat prie šio pastato buvo išniekinami Kvėdarnos apylinkėse žuvę partizanai.

Ąžuolinis stogastulpis drožtas iš vientiso medžio. Paminklo autorius tautodailininkas Andrius Martinaitis, kalvis Stasys Sliusoraitis.

Paminklas atidengtas 1989 m. spalio 23 d. Jį pašventino Kvėdarnos parapijos klebonas Alfonsas Klimavičius.

A.Kavaliausko etnografinis muziejus yra įkurtas antrą šimtmetį skaičiuojančioje žemaitiškoje troboje, kuri randasi ant Jūros upės kranto vaizdingoje, apaugusioje šimtamečiais medžiais, vietoje Jame eksponuojami kaimo buities rakandai, baldai, kaimo meistrų įrankiai ir dirbiniai, ūkio padargai, nuotraukos, dokumentai ir meno kūriniai. Jame skirta vietos žymiam Žemaitijos knygnešiui Petrui Kavaliauskui. Muziejus atviras lankytojams nuo 2014 metų, Lankomas vasaros mėnesiais iš anksto susitarus Albinas Kavaliauskas tel. 8 620 74 294.

Paminklinis akmuo aklam knygnešiui Petrui Kavaliauskui Gvaldų kaime 1860 -1933 m.

Kvėdarnos seniūnijoje yra 9 kapinynai ir pilkapynai

Kvėdarnos seniūnijos nuostatai

Seniūnijos veiklos planas

PERŽIŪRĖTI

Seniūnaičiai

Seniūnaitija Seniūnaitis Kontaktai
Gedimino (Kvėdarnos mstl. Taikos g., Šilalės g., Gedimino g., D. Poškos g., Gen. P. Liatuko g.) Milda  Galdikaitė – Mikašauskienė +370 616 83066
Genioto (Ąžuolijos k., Capiškių k., Genioto k., Gražjūrio k., Kalnyčių k., Kukštinės k., Kvėdarnos k., Padievaičio k., Papynaujo k., Pūslaukio k.) Ligita Gedgaudienė +370 687 84314
Grimzdų (Grimzdų k., Lembo k., Paragaudžio k.) Vidas Vitkus +370 656 72 913
Jūros (Kvėdarnos mstl. Žalioji g., K. Jauniaus g. (tik daugiabučiai) Asta Pocevičienė +370 687 52372
Pajūralio Kadagynų (Ąžuolų g., Budrių k., Gvaldų k., Kadagynų k., Pajūralio kaimo Jūros g., Bažnyčios g., Sauslaukio g.) Laima Žvirblienė +370 656 52762
Pajūralio Upynės (Gagačių k., Kekiškės k., Pajūralio kaimo Upynės g., Ašvos g., Liubarto g., Pampliškės k., Radviečio k., Sodalės k., Uršulyno k.) Inga Jokubaitienė +370 656 59102
Piliakalnio (Kvėdarnos mstl. Dariaus ir Girėno g., P. Cvirkos g., Jūros g., Žemaitės g., Piliakalnio g., P. Kavaliausko g.)  Irma Skarulskienė +370 654 51420
Saulėtekio (Kvėdarnos mstl. K. Jauniaus g., Saulėtekio g., Liepų g., Pagojo g.) Rima Petrošienė +370 688 91493
Sauslaukio (Buišių k., Degimų k., Degutgirio k., Kerbedžių k., Nasvytalių k., Rudlaukio k., Sauslaukio k., Skerdynų k., Stigrėnų k., Stirbiškės k., Šakėnų k., Šerlaukio k.) Rita Eitmonienė +370 612 10264

Seniūnijos teritorijoje veikiančios įmonės, įstaigos, nevyriausybinės organizacijos

ŠVIETIMAS

ŠILALĖS R. KVĖDARNOS KAZIMIERO JAUNIAUS GIMNAZIJA
Šilalės g. 37, Kvėdarna, 75348 Šilalės r.
Tel: (0 449) 55415

KVĖDARNOS KAZIMIERO JAUNIAUS GIMNAZIJOS PAJŪRALIO SKYRIUS
Liubarto g. 2, Pajūralio k., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75321
Tel: (0 449) 42887

ŠILALĖS R. KVĖDARNOS DARŽELIS „SAULUTĖ“
Žalioji g. 8, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75346
Tel: (0 449) 55188

KVĖDARNOS BIBLIOTEKA
Žalioji g. 7, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75347
Tel: (0 449) 74297

ŠILALĖS RAJONO SAVIVALDYBĖS VIEŠOJI BIBLIOTEKA, PAJŪRALIO FILIALAS
Pajūralis, 75322 Šilalės r.
Tel: +370 614 09234

SVEIKATA

KVĖDARNOS AMBULATORIJA, VŠĮ
K. Jauniaus g. 2B
Tel: (0 449) 55252

PAJŪRALIO MEDICINOS PUNKTAS, KVĖDARNOS AMBULATORIJA
Pajūralio k.
Tel: (0 449) 42710

GRIMZDŲ MEDICINOS PUNKTAS, KVĖDARNOS AMBULATORIJA
Grimzdų k.
Tel: (0 449) 55831

GINTO NAVARDAUSKO VETERINARINĖ VAISTINĖ
Taikos g. 4, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75342
Tel: +370 686 96735

VAISTINĖS

CAMELIA, UAB NEMUNO VAISTINĖ VAISTINĖ
Žalioji g. 7, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75346
Tel: (0 449) 57395

KULTŪRA

PAJŪRALIO LAISVALAIKIO SALĖ
Liubarto g. 2, Pajūralio k., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75321

SPORTAS

ŠILALĖS RAJONO DVIRAČIŲ SPORTO KLUBAS „KVĖDARNA“
Kvėdarnos k., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav.
Tel. +370 686 78457

PASLAUGOS

KVĖDARNOS PARAPIJOS SENELIŲ GLOBOS NAMAI
Piliakalnio g. 4, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75348
Tel: +370 670 74511

ŠILUTĖS KREDITO UNIJOS KVĖDARNOS KASA
Dariaus ir Girėno g. 24, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75029

Tel: (0 449) 55208

BENDRIJOS

SODININKŲ BENDRIJA „KVĖDARNOS SODAI“
Žalioji g. 6 – 26, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75346
Tel: +370 682 63618

BENDRUOMENĖS

KVĖDARNOS MIESTELIO BENDRUOMENĖS CENTRAS
K. Jauniaus g. 13, Kvėdarnos mstl. Šilalės r. sav.
Tel: +370 631 21111

PAJŪRALIO BENDRUOMENĖS CENTRAS
Pajūralio k., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75321
Tel: +370 619 37 267

KAIMŲ BENDRUOMENĖ „SAULIETEKIS“
Saulėtekio g. 2, Grimzdų km., Šilalės r.
Tel: +370 656 24 094

GĖLĖS – mažmeninė prekyba

GITANOS GĖLIŲ NAMAI
Žalioji g., 2-17, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen.,
Tel: +370 614 36279

MEDIENOS ĮMONĖS

STASIO GAILEVIČIAUS ĮMONĖ
Dvaro g., Papynaujo k., 75342 Šilalės r.
Tel: +370 687 29023

PYNAUJA, AGROSERVISO KOPERATYVAS
Papynaujis, 75342 Šilalės r.
Tel:  (0 449)  55115

UAB „STATOMENAS“
Ašvos g. 6-4, Pajūralis, LT-75322 Šilalės r.
Tel: +370 681 11315

BALDŲ GAMYBA

DANRIMA, UAB
Dvaro g. 4, Papynaujo k., 75342 Šilalės r.
Tel:  (0 449)  55315

MEDIENOS GAMINIAI IR LAUKO BALDAI
Kvėdarna, 75342 Šilalės r.
Tel:  +370 616  59273

STATYBOS ĮMONĖS

RESTAPA, UAB
Papynaujis, 75001 Šilalės r.
Tel:  +370 449  55826

KVĖDARSTA, UAB
K. Jauniaus g. 13, Kvėdarna, 75347 Šilalės r.
Tel:  (0 449)  55260

RIČARDO RILSKIO ĮMONĖ
Tel: +370 657 43558

UAB „STATOMENAS“
Ašvos g. 6-4, Pajūralis, LT-75322 Šilalės r.
Tel: +370 681 11315

MAISTO PARDUOTUVĖS

KVĖDARNOS PREKYBA, UAB PARDUOTUVĖ
Šilalės g. 1, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75348

AIBĖ, UAB ALNIRUDA PARDUOTUVĖ (ALFONSO RUPŠLAUKIO ĮMONĖ)
Dariaus ir Girėno g. 14, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75348

ŪKINIŲ PREKIŲ PARDUOTUVĖ

PAPYNAUJIS, AGROSERVISO KOOPERATYVO PARDUOTUVĖ
Šilalės g. 1, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75348
Tel: (0 449) 55141

AGROLITA, UAB PARDUOTUVĖ
Taikos g. 6, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75342

UAB „PARA-1“
Piliakalnio g. 6, LT – 75348 Kvėdarna, Šilalės r.
Tel: (0 449) 55561

PRIEŠGAISRINĖ TARNYBA

KVĖDARNOS UGNIAGESIŲ KOMANDA
K. Jauniaus g. 13A, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75347

GROŽIO SALONAI

DIANOS KIRPYKLA
Žalioji g. 3, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75346
Tel: +370 699 76104

KARMEN, GROŽIO SALONAS
Taikos g. 6, Kvėdarna, 75342 Šilalės r.
Tel: +370 616 56825

KAVINĖ

LEVANDA
Šilalės g. 1, Kvėdarnos mstl., Kvėdarnos sen., Šilalės r. sav., LT-75348
Tel: +370 650 90973

AUTOMOBILIŲ REMONTAS

AUTOSERVISAS, DETALIŲ PARDUOTUVĖ, UAB „SERVITRA“
Jauniaus g. 15-20, Kvėdarna, 75347 Šilalės r.
Tel: +370 639 82069

KONTAKTAI

Seniūnas
Aivaras Dobilas
(0 449) 55 244, +370 698 55 148
aivaras.dobilas@silale.lt

Gyventojų priėmimo laikas

  • antradieniais ir ketvirtadieniais 10.00-12.00