Susitaikyk iki teismo – mažiau nervų ir išlaidų!

VALSTYBĖS GARANTUOJAMA TEISINĖ PAGALBA
ŠILALĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE

Valstybės garantuojama teisinė pagalba – Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka teikiama pirminė teisinė pagalba ir antrinė teisinė pagalba.

Pirminė teisinė pagalba – tai įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Be to, ši teisinė pagalba apima patarimus dėl ginčo išsprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą. Pirminė teisinė pagalba neapima teikiamų turto ir pajamų deklaracijų pildymo dėl antrinės teisinės pagalbos gavimo.

Pirminę teisinę pagalbą nemokamai turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvoje bei kitose ES valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos tarptautinėse sutartyse nurodyti asmenys. Norint gauti pirminę teisinę pagalbą, su savo asmens dokumentu tereikia kreiptis į savivaldybės administraciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją vietą arba, jei asmuo neturi gyvenamosios vietos, į savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, administraciją (deklaruoti savo turto ir pajamų neprivaloma). Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto po kreipimosi. Jei nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, asmeniui pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 dienos nuo kreipimosi dienos. Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip 1 valanda. Teisinės pagalbos trukmė gali būti pratęsta kompetentingo asmens sprendimu. Dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu galima kreiptis tik vieną kartą. Pirminė teisinė pagalba neteikiama, kai pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti arba jei tuo pačiu klausimu jau buvo suteikta išsami advokato konsultacija ar yra akivaizdu, kad tokią konsultaciją galima gauti ir nesinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba. Pagalbos negaus ir tie, kurie kreipsis ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus.

Pirminę teisinę pagalbą Šilalės rajono gyventojams nemokamai teikia Savivaldybės administracijos vyr. specialistė Inga Briedienė kiekvieną darbo dieną Šilalės rajono savivaldybėje, J.Basanavičiaus g. 2, pirmame aukšte, 109 kabinete, antradieniais – ketvirtadieniais nuo 8.00 val. iki 17.00 val.; penktadieniais nuo 8.00 val. iki 16.00 val. Pietų pertrauka – 12.00 val.-12.45 val., tel. (8-449) 45331, elektroninis paštas inga.briediene@silale.lt

Antrinė teisinė pagalba – procesinių dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Antrinės teisinės pagalbos teikimą Šilalės rajone organizuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius, esantis Vilties g. 10, LT-92231 Klaipėda, tel. 8 700 00 191, faksas 8 700 35 007, el. p. klaipedosskyrius@vgtpt.lt

Įstatyme yra nustatyti asmenys, kuriems antrinė teisinė pagalba teikiama, neatsižvelgiant į jų turtą ir pajamas. Tai reiškia, kad šiems asmenims kreipiantis į Klaipėdos VGTPT (kituose rajonuose – į kitas VGTPT) dėl antrinės teisinės pagalbos gavimo nereikia deklaruoti savo pajamų bei turto.

Jei Jūs priklausote vienai iš toliau išvardintų grupių, kurioms antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į asmens turtą ir pajamas, be prašymo ir asmens dokumento Jums papildomai reikės pateikti:

Asmenys Turi pateikti papildomus dokumentus 
Nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimą ar teismo nutartį, kuriais asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, ir (ar) teismo nuosprendis.
Asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa Asmens deklaruotos gyvenamosios vietos savivaldybės vykdomosios institucijos arba, kai asmuo neturi gyvenamosios vietos, savivaldybės, kurioje asmuo gyvena, vykdomosios institucijos išduota pažyma, patvirtinanti, kad asmeniui yra paskirta socialinė pašalpa.
Asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose Stacionarios globos įstaigos vadovo arba jo įgalioto asmens išduotą pažymą, patvirtinančią, kad šis asmuo yra valstybės išlaikomas stacionarioje globos įstaigoje.
Asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis (pripažinti nedarbingais) arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ginti Neįgaliojo pažymėjimas, patvirtinantis nustatytą asmens neįgalumo lygį, darbingumo lygį arba specialiųjų poreikių lygį, o nurodytų asmenų globėjams – ir dokumentas, patvirtinantis, kad jie yra paskirti globėjais.
Asmenys, kurie dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis Turto arešto aktą ir (ar) kitus dokumentus, patvirtinančius objektyvias priežastis, dėl kurių asmuo negali disponuoti savo turtu ir lėšomis, ir deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti.
Asmenys, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimoir gydymo,priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, taip pat asmenys, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti Sveikatos priežiūros įstaigos pažyma, patvirtinanti, kad asmeniui taikomas priverstinis hospitalizavimas ir gydymas ar kad asmeniui taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, arba sveikatos priežiūros įstaigos pranešimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.
Skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena Dokumentai, patvirtinantys varžytynių, kuriose parduodamas skolininko paskutinis gyvenamasis būstas, paskelbimą.
Nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai (atstovai pagal įstatymą) Dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl šeimos, kurioje auga nepilnamečiai vaikai, iškeldinimo.
Nepilnamečiai vaikai, kai savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių gynimo Dokumentai, patvirtinantys šių asmenų amžių.
Nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo priimti sprendimai.
Asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais pripažinti asmenys bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu Dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje ir jo globos, dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo, dėl neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, arba Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nurodytas teismo pranešimas.
Asmenys bylose dėl gimimo registravimo Civilinės metrikacijos įstaigos išvadą dėl atsisakymo registruoti gimimą ar atkurti gimimo įrašą.
Asmenys bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų Dokumentą, patvirtinantį, kad prašymas dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją yra priimtas centrinėje institucijoje ir neteisėtai išvežtas ar laikomas vaikas nebuvo grąžintas, taip pat šio prašymo kopija.
Vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas (įsigalioja nuo 2018-01-01) Dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl tėvų valdžios apribojimo ar jo panaikinimo, arba  valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo22 straipsnio 3 dalyje nurodytas teismo pranešimas
Įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kompetentingai valstybės institucijai pateikęs prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) ir turintis šios institucijos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu (įtėviais) ar vaiko globėju (rūpintoju), arba įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kurio prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėja teismas (įsigalioja nuo 2018-01-01) Kompetentingos valstybės institucijos patvirtinimas dėl tinkamumo įvaikinti ar būti nuolatiniu globėju (rūpintoju), teismo, nagrinėjančio bylą dėl įvaikinimo ar bylą dėl vaiko nuolatinės globos (rūpybos), pranešimas apie pradėtą bylos procesą ir (ar) kiti dokumentai, patvirtinantys pradėtą procesą dėl vaiko įvaikinimo ar vaiko nuolatinės globos (rūpybos)
Kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais. Dokumentai, nurodyti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse.

* Pastaba. Pripažinęs asmenį kaltu teismas, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo priteisti ir išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidas.

Valstybė garantuoja ir finansuoja 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kai asmeniui nustatomas pirmasis turto ir pajamų lygis. Pirmasis pajamų lygis nustatomas įvertinant asmens turtą (būsto, žemės ir kilnojamo turto dydžius (pinigines lėšas ir kt.), asmens pajamos bei turimų išlaikytinių skaičius.

Valstybė apmoka 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, o likusius 50 proc. – asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, kai nustatomas antrasis turto ir pajamų lygis. Antrojo pajamų lygio normatyvui nustatyti vertinamas asmens turtas (būsto, žemės ir kilnojamo turto dydžiai (piniginės lėšos ir kt.), pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius.

Išlaikytiniais laikomi:

  1. bendrai su pareiškėju gyvenantys ir jo išlaikomi vaikai (įvaikiai) iki 18 metų;
  2. nedirbantys nesusituokę ir su kitu asmeniu bendrai negyvenantys vaikai (įvaikiai) nuo 18 iki 24 metų: besimokantys dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose ir kitų formaliojo švietimo įstaigų dieniniuose skyriuose, taip pat asmenys nuo dieninių bendrojo lavinimo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos;
  3. bendrai su pareiškėju gyvenantys ir jo išlaikomi kiti asmenys.

Norintys gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriui pateikia nustatytos formos prašymą ir kitus dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Daugiau informacijos galite gauti apsilankę interneto svetainėje https://vgtpt.lrv.lt/

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas finansuojamas iš valstybės biudžeto.

Administracijos direktorius Gedeminas Sungaila

Teisingumo ministerijoje vykusiame konkurse atrinkus 19 mediatorių žalia šviesa degama neteisminiam taikinamajam tarpininkavimui (mediacijai). Tikimasi, kad šis būdas populiarės ir civilinį ginčą žmonės stengsis išspręsti be teismo, pasinaudoję mediatoriaus pagalba.

„Ginčams spręsti yra daug būdų, teismas – vienas iš visiems labiausia žinomų. Tačiau civiliniams ginčams spręsti labai efektyvus gali būti neteisminis taikinamasis tarpininkavimas (mediacija).

Dar 2008 metais Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatymą. Iki šiol jis aktyviau buvo taikomas teisminėje mediacijoje. Tikimės, kad dabar atsiras vis daugiau neteisminės mediacijos atvejų“, – sako Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) direktorė dr. Anželika Banevičienė.

Anot jos, mediacija  yra taikaus civilinių ginčų sprendimo būdas, vykdomas tarpininkaujant trečiajam nešališkam asmeniui – mediatoriui. Neteisminė mediacija taikoma iki tol, kol ginčas dar nėra nagrinėjamas teisme. Užsienio šalių praktika rodo, kad toks būdas, kuomet šalys ginčą išsprendžia taikiai iki teismo, yra labai populiarus ir naudingas visoms pusėms. Pirmiausia, itin sumažėja darbo teismams,  ginčai išsprendžiami žymiai greičiau negu teisme, patiriama mažiau išlaidų, be to, šalys paprastai ne tik objektyviau įvertina savo reikalavimus, sutaria dėl žalų atlyginimo, bet ir vykdo prisiimtus įsipareigojimus. Ir dar labai svarbu, kad žmonės nebelieka amžinais priešais. Tai ypač aktualu šeimos bylose.

„Kol kas neteisminiu tarpininkavimu galės pasinaudoti tie asmenys, kuriems teikiama antrinė teisinė pagalba. Vėliau šis procesas turėtų plėstis, mediacija galėtų būti taikoma neatsižvelgiant į asmens turtą ar pajamas“, – sako A. Banevičienė.

Praeitą penktadienį mediatorius neteisminei mediacijai atrinkusi komisija, kuriai vadovavo Aukščiausiojo Teismo teisėjas Andžej Maciejevski, buvo maloniai nustebinta konkurse dalyvavusių žmonių kvalifikacija ir profesionalumu. Daugelis pretendentų turi nemažą teisminės mediacijos patirtį, kai kurie – ir tarptautinę. Tarp pretendentų buvo įvairiausių profesijų žmonių – psichologų, teisininkų, vaikų teisių specialistų ir kt., jie – iš įvairių Lietuvos miestų. Pagal konkurso sąlygas, jeigu pretendentas nebuvo baigęs mediacijos studijų, turėjo būti išklausęs 40 valandų mediacijos kursus, taip pat turėjo turėti vienerių metų darbo patirtį.

Artimiausiu metu su mediatoriais bus pasirašytos sutartys ir jie galės teikti savo paslaugas.
„Kaip realiai vyks šis procesas? Kol kas mediatorių skyrimas vyks per advokatus – paskirtas antrinę teisinę pagalbą teikti advokatas įvertins, ar tos bylos atveju tikslinga kviesti į pagalbą mediatorių. Apie tokį savo sprendimą advokatas informuos tarnybą ir pateiks abiejų ginčo šalių sutikimą pasinaudoti mediacija. Tuomet paskirsime mediatorių, kuris toliau ir dirbs su ginčo šalimis. Jeigu mediacijos pagalba pavyks sudaryti taikos sutartį, ją supaprastinta tvarka patvirtins teismas. Jeigu mediacijos pagalba šalys neras taikos sprendimų, jos tuomet galės vėl bendrauti su advokatais ir ginčą spręsti teisme“, – proceso esmę nusakė A. Banevičienė.

Mediatoriui keliami dideli reikalavimai – asmuo, teikiantis mediacijos paslaugas, privalo būti nešališkas, kantrus, profesionalus, nepriklausomas, prisiimantis atsakomybę už savo veiksmus. Jis taip pat turi gebėti analizuoti ir bendrinti informaciją, pažinti žmogaus elgesį, neverbalinę komunikaciją, turėti psichologijos žinių. Visa tai padeda mediatoriui pasirinkti, koks tarpininkavimo metodas vienam ar kitam žmogui labiausiai tinka, kad jis nusiteiktų dialogui, kad konstruktyviai vertintų konfliktą bei susidariusią situaciją, kad norėtų ieškoti kiek įmanoma objektyvesnio taikaus  sprendimo būdo.

VGTPT direktorė A. Banevičienė pabrėžė, kad mediacijos esmė yra ta, jog ginčo sprendimo priėmimo prerogatyva priklauso pačioms šalims, mediatorius, kuris privalo būti priimtinas abiem besiginčijančioms pusėms, tik padeda joms sutarti, padeda įvertinti ginčo objektus, tačiau pats nepriima jokio sprendimo. Jį priima pačios ginčo šalys, jos taip pat susitaria dėl ginčo tolimesnio sprendimo būdo ir tvarkos.  Be to, Civilinių ginčų taikinamojo tarpininkavimo įstatyme yra įtvirtintas mediacijos konfidencialumo principas. Tai reiškia, kad ginčo šalys bei mediatoriai turi laikyti paslaptyje visą mediacijos ir su ja susijusią informaciją.

„Esame įsitikinę, kad mediacija paspartins ginčų sprendimą, žmonės norės ir išmoks patys ieškoti taikių  ginčo  sprendimo kelių. Norėtume, kad iki metų pabaigos procesas įsibėgėtų, tuomet matysime, ką jame reikėtų tobulinti ar keisti“, – sako A. Banevičienė.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (VGTPT) inf.