VALSTYBĖS GARANTUOJAMA TEISINĖ PAGALBA
ŠILALĖS RAJONO SAVIVALDYBĖJE

Valstybės garantuojama teisinė pagalba – Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo  nustatyta tvarka teikiama pirminė teisinė pagalba, antrinė teisinė pagalba ir valstybės užtikrinama neteisminė mediacija.

Pirminę teisinę pagalbą Šilalės rajono gyventojams nemokamai teikia Savivaldybės administracijos vyr. specialistė Inga Briedienė kiekvieną darbo dieną Šilalės rajono savivaldybėje, J.Basanavičiaus g. 2, pirmame aukšte, 109 kabinete, pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 8.00 val. iki 17.00 val.; penktadieniais nuo 8.00 val. iki 15.45 val. Pietų pertrauka – 12.00 val.-12.45 val., tel.  +370 674 93 270, (0-449) 45331, elektroninis paštas inga.briediene@silale.lt

Pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – pirminė teisinė pagalba) –– Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų rengimas. Pirminė teisinė pagalba apima Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nurodytų procesinių dokumentų parengimą, taip pat patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą, bet neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo.

Pirminė teisinė pagalba Jums bus suteikta, jei:

  • esate Lietuvos Respublikos pilietis;
  • esate Europos Sąjungos valstybės narės pilietis;
  • teisėtai gyvenate Lietuvoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje;
  • turite teisę gauti pagalbą pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.

Pirminės teisinės pagalbos teikimo sąlygos:

  • Pirminė teisinė pagalba suteikiama iš karto, kai asmuo kreipiasi į pirminę teisinę pagalbą teikiantį specialistą. Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, asmeniui pranešamas kitas priėmimo laikas, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos.
  • Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda.
  • Pirminės teisinės pagalbos trukmė gali būti pratęsta Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.
  • Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą.

Pirminė teisinė pagalba gali būti neteikiama, jeigu:

  • Jūsų reikalavimai bus akivaizdžiai nepagrįsti;
  • tuo pačiu klausimu Jums jau buvo suteikta konsultacija;
  • akivaizdu, kad advokato konsultaciją galite gauti nesinaudodami valstybės garantuojama teisine pagalba;
  • kreipiatės ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus;
  • piktnaudžiaujate valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis.

Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba (toliau – antrinė teisinė pagalba) – dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Norintys gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikia nustatytos formos prašymą ir kitus dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Jeigu, teikiant pirminę teisinę pagalbą, paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo pareiškėjui padeda surašyti ar surašo tarnybai prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Antrinę teisinę pagalbą gali gauti piliečiai, kurių (šeimos) turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto asmens (šeimos) turto ir asmens pajamų lygio.

Asmens pajamų lygis

Asmens pajamų lygiui nustatyti vertinamos asmens pajamos ir turimų išlaikytinių skaičius. Asmens pajamos per metus neturi viršyti 38 VRP (VRP – valstybės remiamos pajamos, kurios šiuo metu yra 176 Eur, dydžio), t.y. 6 688,00 Eur metinių pajamų. Už kiekvieną išlaikytinį pridedama po 14,20 VRP per metus (2 499,20 Eur).

Pavyzdžiui, asmuo turi 1 išlaikomą asmenį, tokiu atveju asmens pajamų lygis būtų 38*176+14,20*1*176= 9 187,20 Eur. Asmens, turinčio 2 išlaikytinius pirmasis pajamų lygis būtų 38*176+14,20*2*176= 11 686,40 Eur ir t.t. Jeigu asmens pajamos per paskutinius 12 mėnesių neviršijo 9 187,20 Eur turint 1 išlaikomą asmenį arba turint 2 išlaikytinius – 11 686,40 Eur ir t.t., tai tokiam asmeniui būtų paskirtas 100 procentų valstybės finansuojamas advokatas.

Taigi, asmens pajamų lygis nustatomas pagal formulę:
38 * 176 Eur + 14,20 * x (x – asmens išlaikomų asmenų skaičius) * 176 Eur.

Asmens (šeimos) turto lygis

Asmens (šeimos) turto lygis turi neviršyti turto vertės normatyvo, numatyto bendrai gyvenantiems asmenims (vieniems gyvenantiems asmenims pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 16 straipsnį dydį. Į asmens (šeimos) turtą įskaitomas ir jo šeimos turimas turtas. Jei asmens ir jo šeimos interesai byloje, kurioje siekiama gauti antrinę teisinę pagalbą, yra priešingi, į turtą įskaitomas tik asmens turtas.
Jei turtas ir pajamos neviršija nustatytojo asmens (šeimos) turto ir asmens pajamų lygio, bus teikiama 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba.

Asmenys, turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas

Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į nustatytą turto ir pajamų lygį, turi:

1) asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį;

2) nukentėjusieji nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat kai nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;

3) kiti, negu nurodyta šio straipsnio 2 punkte, nukentėjusieji dėl nusikalstamų veikų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;

4) asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;

5) asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose;

6) asmenys, kuriems nustatytas sunkaus neįgalumo lygis arba 0–25 procentų dalyvumo lygis, arba sukakę Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas 15 procentų dalyvumo lygis, taip pat šiame punkte nurodytų asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;

7) asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo (šeimos) turtu ir lėšomis ir dėl to jų asmens (šeimos) turtas ir asmens metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija nustatyto turto ir pajamų lygio;

8) asmenys, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą, taip pat asmenys, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą, ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;

9) nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą;

10) nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo arba yra traukiami administracinėn atsakomybėn, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais);

11) nepilnamečiai vaikai nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas, ir nepilnamečiai vaikai, galimai nukentėję nuo šiame punkte nurodytų nusikalstamų veikų, kai pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos nepilnamečiams teikimo pateikia valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija;

12) asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažinti asmenys bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų globėjai bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;

13) asmenys, siekiantys pateikti teismui prašymą taikyti procedūrą dėl nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio, kuriuo siekiama pakenkti asmens vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti nuo šios veiklos;

14) asmenys bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija);

15) vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti iš jų vaiką;

16) įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kompetentingai valstybės institucijai pateikęs prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) ir turintis šios institucijos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu (įtėviais) ar vaiko globėju (rūpintoju), arba įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kurio prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėja teismas;

17) asmenys, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pripažinti pranešėjais, ar jų šeimos nariai bylose, susijusiose su šių asmenų interesų apsauga pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą;

18) asmenys, veikiantys kaip viešieji subjektai Reglamento (EB) Nr. 4/2009 64 straipsnyje nurodytais tikslais ir aplinkybėmis;

19) kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

Daugiau informacijos rasite paspaudę čia. 

Valstybės užtikrinama neteisminė mediacija (toliau – mediacija) – pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą atliekama civilinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą.

Mediacija – tai būdas, pasiekti susitarimą su kita ginčo šalimi, nesikreipiant į teismą.Pavykus susitarti, parengiama taikos sutartis, kurios privalo laikytis abu susitarę asmenys.

Kaip pasinaudoti mediacijos paslauga?

Dėl mediacijos paslaugos prašome kreiptis į Savivaldybės administracijos vyr. specialistė Inga Briedienė kiekvieną darbo dieną Šilalės rajono savivaldybėje, J.Basanavičiaus g. 2, pirmame aukšte, 109 kabinete, pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 8.00 val. iki 17.00 val.; penktadieniais nuo 8.00 val. iki 15.45 val. Pietų pertrauka – 12.00 val.-12.45 val., tel.  +370 674 93 270, (0-449) 45331, elektroninis paštas inga.briediene@silale.lt

Kokiais atvejais galima mediacija?

Mediacija galima šeimos bylose (pavyzdžiui: norite nutraukti santuoką; priteisti išlaikymą vaikams; nustatyti vaikų gyvenamąją vietą bei bendravimo tvarką) bei sprendžiant ir kitus civilinius ginčus dėl kurių gali būti sudaryta taikos sutartis (pavyzdžiui: kitas asmuo negrąžina skolos ar daikto; siekiate padarytos žalos atlyginimo; nesutariate su bendrasavininku dėl naudojimosi bendromis patalpomis ar turtu bei kitais atvejais).

Kokiais atvejais reikalinga pasinaudoti privalomąja mediacija?

Nuo 2020 m. sausio 1 d. sprendžiant šeimos ginčus (pavyzdžiui: norite nutraukti santuoką; priteisti išlaikymą vaikams; nustatyti vaikų gyvenamąją vietą bei bendravimo tvarką) yra būtina pasinaudoti privalomąja mediacija. Šalis (šalys), nepasinaudojusi (nepasinaudojusios) privalomąja mediacija, negali šeimos ginčo spręsti teisme, kadangi teismas nepriims pateiktų procesinių dokumentų, konstatuodamas, kad nepasinaudota privaloma išankstine ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

Kas turi inicijuoti privalomosios mediacijos procedūrą?

Privalomąją mediaciją gali inicijuoti ginčo šalys bendru sutarimu arba viena iš ginčo šalių, pateikiant prašymą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai.

Kokius duomenis reikia pateikti?

Tais atvejais, kai dėl privalomosios mediacijos vykdymo kreipiasi viena šalis, ji turi pateikti prašymą vykdyti privalomąją mediaciją bei savo asmens dokumento kopiją. Prašyme turi būti nurodyta besikreipiančios šalies vardas, pavardė, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresas. Taip pat, besikreipianti ginčo šalis privalomai turi nurodyti kitos (-ų) ginčo šalies (-ių) vardą, pavardę, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresą (pavyzdžiui: elektroninio pašto adresą, žinomos paskutinės gyvenamosios vietos adresą, darbovietės adresą ir pan.). Šie duomenys yra būtini, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba galėtų išsiųsti kitai ginčo šaliai (-ims) pranešimą dėl jos (jų) sutikimo ar nesutikimo spręsti šeimos ginčą mediacijos būdu.

Tais atvejais, kai prašymą pateikia abi ginčo šalys bendru sutarimu, prašyme turi būti nurodyti visų besikreipiančių šalių vardai, pavardės, ginčo dalykas, gyvenamosios vietos ar kitos dokumentų įteikimo vietos adresai ir prašymas turi būti patvirtintas visų ginčo šalių parašais. Taip pat, jeigu ginčo šalys bendrai susitaria, gali noryti pageidaujamą mediatorių mediacijai vykdyti.

Kodėl turiu tartis su kita ginčo šalimi?

Asmenys, kurie naudojasi mediacijos procedūra, išvengia ilgo bylinėjimosi proceso, kuris susijęs ne tik su patiriamomis finansinėmis išlaidomis teisme, bet ir neigiama emocine patirtimi.

Kuo tai geriau nei bylinėtis teisme?

  • Greitesnis procesas;
  • Patiriama mažiau išlaidų;
  • Neviešas ir konfidencialus procesas;
  • Savanoriškas procesas iš kurio bet kuriuo metu galima pasitraukti;
  • Gali vykti ginčo šalims patogioje vietoje ir sutartu laiku;
  • Mediacijos procese siekiama bendradarbiavimo, dialogo ir bendro sutarimo.
  • Nepavykus susitarti mediacijos metu, tai neužkerta kelio kreiptis į teismą.

Ar mediacija yra mokama?

  • Sprendžiant šeimos ginčus, valstybės lėšomis apmokama mediacija gali vykti iki 4 valandų.
  • Sprendžiant kitus civilinius ginčus, valstybės lėšomis apmokama mediacija gali vykti iki 4 valandų bei gali būti pratęsta dar iki 4 valandų.

Ar pasibaigus mediacijai skirtam laikui ji gali būti tęsiama?

Pasibaigus valstybės lėšomis apmokamam mediacijai vykdyti skirtam laikui, tačiau esant poreikiui dėl mediacijos tęsimo, mediacija toliau gali būti vykdoma ginčo šalių lėšomis, bendrai susitarus ginčo šalims ir mediatoriui.

Kur vyksta mediacija?

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba skiria patalpas mediacijai vykdyti Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje ir Klaipėdoje. Ginčo šalių ir mediatoriaus susitarimu, mediacija gali būti vykdoma ir kitose patalpose bei nuotoliniu būdu.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) siekia paskatinti gyventojus pasinaudoti valstybės užtikrinama neteismine mediacija, kad civiliniai ginčai pirmiausia būtų sprendžiami taikiu, derybų ir abipusių kompromisų būdu ir tik tuomet jeigu nepavyksta susitarti, kreiptis į teismą.

Nuo 2020 m. sausio l d. Lietuvoje pradėta taikyti privalomoji mediacija šeimos bylose ir šio proceso poveikis turi reikšmę mediacijos plėtojimui sprendžiant ir kitus civilinius ginčus, nesusijusius su šeimos santykiais. Ginčo šalims pasiekus jas tenkinantį susitarimą yra parengiama taikos sutartis. Pažymėtina, kad taikant mediaciją, ginčai dažnai išsprendžiami kur kas operatyviau nei teisme, šalys patiria mažiau su ginčo sprendimu susijusių išlaidų. Taip pat, bet kuri ginčo šalis gali pasitraukti iš mediacijos, nenurodydama pasitraukimo priežasčių. Nepavykus susitarti mediacijos metu, neužkertamas kelias vėliau  kreiptis į teismą.

Kokiais atvejais galima neteisminė mediacija?

Valstybės užtikrinama neteismine mediacija galima dėl tokio ginčo, dėl kurio pagal įstatymus leidžiama sudaryti taikos sutartį, pavyzdžiui: sprendžiant nesutarimus su bendrasavininkiu dėl naudojimosi bendromis patalpomis ar turtu; kitas asmuo negrąžina skolos ar daikto, siekiama padarytos žalos atlyginimo; sprendžiant ginčus su kaimynu dėl žemės sklypo ribų ir pan. Šiais ir kitais atvejais, kai yra kilęs civilinis ginčas ir jis dar nėra nagrinėjamas teisme, rekomenduotina, kad pirminę teisinę pagalbą teikiantys specialistai suteiktų gyventojams informaciją apie galimybę spręsti kilusius ginčus pasinaudojant valstybės užtikrinama neteismine mediacija bei supažindintų su šios procedūros privalumais

Kokie yra neteisminės mediacijos privalumai?

Taikant mediaciją, ginčai dažnai išsprendžiami greičiau nei bylinėjantis teisme bei patiriama mažiau išlaidų. Mediacijos procesas taip pat yra neviešas, konfidencialus bei savanoriškas procesas, iš kurio bet kuriuo metu galima pasitraukti. Mediacija gali vykti ginčo šalims patogioje vietoje ir sutartu laiku. Nepavykus susitarti mediacijos metu, tai neužkerta kelio kreiptis į teismą. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad pradėjus civilinių ginčų mediaciją yra sustabdomi ieškinio senaties terminai. Dėl šios priežasties, net ir nepavykus taikiai išspręsti ginčo mediacijos būdu, šalys išsaugo savo teisę kreiptis dėl pažeistų teisių gynimo į teismą.