Ūkio subjektai, kurie dėl ekstremaliosios situacijos patyrė žalą, turi teisę kreiptis į savivaldybės merą su rašytiniais prašymais suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, ne vėliau kaip per trejus metus nuo žalos atsiradimo.

Prašyme turi būti nurodyta:

  1. vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas (pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinės adresas);
  2. žalos atsiradimo data, žalos dydis ir pobūdis;
  3. aplinkybės, kuriomis padaryta žala, ir žalos atsiradimo priežastinis ryšys su ekstremaliosios situacijos poveikiu;
  4. priežastys, dėl kurių turtas, už kurį prašoma suteikti valstybės paramą, žalos atsiradimo metu nebuvo apdraustas, o jei buvo apdraustas – informaciją apie draudimo išmoką.

Prie prašymo turi būti pridedami:

  1. dokumentai, kuriais patvirtinama ūkio subjekto nuosavybės teisė į turtą, kurio jis neteko arba kuris buvo sugadintas;
  2. dokumentai, kuriais pagrindžiamas (įrodomas) patirtos žalos dydis ir (arba) ūkio subjekto turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai)

Rekomenduojame žemės ūkio subjektui rinkti įrodymus, kurie pagrįstų įvykusį įvykį, sukėlusį žemės ūkio augalų žūtį, nes teikiant prašymus dėl valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, suteikimo ypač svarbu pateikti atitinkamus dokumentus, įrodančius patirtą žalą ir jos dydį, arba dokumentus, kuriuose žalos dydis pagrįstas nepriklausomų turto vertintojų, žalų ekspertų, ar duomenimis, tvarkomais valstybės registruose ar informacinėse sistemose.

Jei Europos Komisija priims sprendimą skirti Lietuvai lėšų iš ES žemės ūkio rezervo, tuomet ministerija atitinkamai parengs kompensavimo taisykles, pagal kurias bus skiriama parama žemės ūkio subjektams.

Savivaldybės suvestinius duomenis apie bendrą žemės ūkio subjektų patirtą žalą (nurodant žemės ūkio kultūrą, nukentėjusį plotą, patirtų nuostolių procentinę išraišką ir kt.) periodiškai (ne rečiau kaip kartą per mėnesį) turi pateikti Žemės ūkio ministerijai.

Daugiau informacijos rasite paspaudę čia.