Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pateikė atsakymus į Savivaldybės užduotus klausimus, aktualius rajono ūkininkams.

  1. Žemės ūkio duomenų centro Ūkinių gyvūnų registro sistemoje sukurtoje programoje, registruojant veršelių atvedimą, kai kurių karvių veršingasis laikotarpis yra ženkliai didesnis nei skaičiuojamas 280 dienų su uždėtomis paklaidomis. Registruojamam veršeliui nebepriskiriama „Tėvo“ informacija, įregistravus veršelį, veršelio kraujo laipsnis yra žymiai mažesnis, todėl ir išmoka už mėsinį gyvulį yra mažesnė. Ar neplanuojama inicijuoti teisės aktų pakeitimus prailginant 280 dienų vidutinį karvės veršingumo laikotarpį?

Vidutiniškai veršingumas trunka 280–285 dienas. Atsižvelgus į tai, VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenų bazėje nustatytos loginės duomenų įvedimo ribos 270–295 dienos. Nėra moksliškai, statistiškai pagrįstų duomenų, kad veršingumo laikotarpis būtų pailgėjęs, tai labiau išimtiniai atvejai. Veršingumui trukus ilgiau nei 295 dienos, pakanka kreiptis į VĮ Žemės ūkio duomenų centrą ir duomenys yra įvedami / pakoreguojami.

Atkreiptinas dėmesys, kad mėsinėje galvijininkystėje vyrauja natūralus kergimas, ne dirbtinis apvaisinimas. Kergimo atveju į duomenų bazę yra įvedamas visas buliaus buvimo bandoje laikotarpis (kergimo laikotarpis), todėl net esant ilgesniam veršingumo laikotarpiui, kergimo duomenis įvesti galima, bet ne vėliau kaip iki atvesto veršelio registravimo. Todėl labai svarbu, kad duomenys būtų įvedami laiku. Priešingu atveju, net išplėstos duomenų bazės loginės ribos problemos neišspręs.

  1. Ar neplanuojama didinti išmokų voko už mėsinius galvijus: mėsinius grynaveislius ir mėsinius mišrūnus? Ar neplanuojama sugrįžti prie išmokos skyrimo už pieninius bulius?

Dėl išmokų voko už mėsinius galvijus. Vadovaujantis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiu planu, patvirtintu 2022 m. lapkričio 21 d. Komisijos įgyvendinimo  sprendimu Nr. C(2022)8272 (toliau – Strateginis planas), priemonei Susietoji pajamų parama už mėsinius galvijus, avis ir ožkas įgyvendinti 2023–2027 m. yra nustatytas 93 986 178,86 Eur biudžetas. Biudžeto pokyčiai neplanuojami.

Dėl išmokos skyrimo už pieninius bulius.

2015–2022 m. laikotarpiu susietosios paramos dydžiui už pieninių veislių bulius didėjant, pieninių veislių bulių bei jų laikytojų skaičius stabiliai mažėjo, o apsirūpinimas jautiena didėjo, nepaisant mažėjančio pieninių veislių bulių skaičiaus. 2023–2027 m. laikotarpiu nutarta už pieninių veislių bulius skiriamą lėšų dalį, kuri buvo mokama 2015–2022 m., perkelti pieninių (melžiamų) karvių augintojams, taip labiau specializuojant kryptį ir ūkinę veiklą. Pienininkystės ūkiams, siekiantiems gerinti savo bandas, didesnę naudą teikia kryptingas veislininkystės darbas, seksuotos bulių spermos dozių naudojimas, nei pieninių veislių bulių, kurių auginimo sąnaudos tokios pat, kaip mėsinių veislių galvijų, auginimas. Tačiau iš pieninių veislių bulių gauta mėsos produkcija kiekybe ir kokybe nusileidžia mėsinių veislių galvijų mėsos produkcijai, o tai lemia mažesnes ūkio pajamas. Atsižvelgiant į tai, šiuo laikotarpiu prie paramos pieninių veislių buliams grįžti neketinama.

  1. Rajone nėra veislininkystės konsultanto, ūkininkai negali gauti konsultacijų minėtu klausimu. Taip pat nuo šių metų vasario 16 d. reorganizuojama VMVT (Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba). Kaip planuojama teikti konsultavimo paslaugą gyvulių veislininkystės klausimais šią funkcijų perdavus Žemės ūkio agentūrai, kaip bus aptarnaujami mūsų rajono ūkininkai reorganizavus VMVT?

Nuo šių metų vasario 16 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) vykdytos ūkinių gyvūnų veislininkystės priežiūros funkcijos bus perduotos Žemės ūkio agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪA). VMVT šią funkciją vykdę specialistai kviečiami pereiti ir tęsti veiklą ŽŪA. Taip pat numatoma, kad ŽŪA išplės nuotolinių paslaugų teikimą, gerins konsultacijų prieinamumą.

Atkreipiame dėmesį, kad ūkinių gyvūnų verslininkystę vykdo atsakingos grynaveislių veislinių gyvūnų veisimo organizacijos (asociacijos), kurių šiuo metu yra 19. Dauguma gyvūnų laikytojų yra šių organizacijos nariais, su savo gyvūnais dalyvauja veisimo programose. Ministerija ragina asociacijas daugiau dėmesio skirti gyvūnų laikytojų konsultavimui, mokymui, informavimui, bendradarbiavimo skatinimui, o gyvūnų laikytojus skatina aktyviau dalyvauti jų veikloje.

  1. Ar nebūtų galima suteikti savivaldybės žemės ūkio specialistams duomenų peržiūros bei duomenų įvedimo teisę Ūkinių gyvūnų registro skyriuje, priemonėse „Ganymas“ ir „Ekstensyvus ganymas“?

Ministerija, siekdama išspręsti klausimą dėl informacijos apie galvijų ganymą pateikimą pareiškėjams, dalyvaujantiems ekoschemose „Gyvūnų gerovė“ ir „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ (veiklose „Ekstensyvus daugiamečių pievų tvarkymas ganant gyvulius“ ir „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“) ir (ar) ekologinėje sistemoje „Ekstensyvus šlapynių tvarkymas“, priėmė sprendimą Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (toliau – PPIS) paskelbti el. žurnalus, kuriuose ne tik ūkininkai, bet ir savivaldybių ar seniūnijų darbuotojai galės pagelbėti ūkininkams suvesti duomenis apie pareiškėjo galvijų bandos išgynimo pradžią, nurodydami konkrečių galvijų tapatybės nustatymo numerius ir kt. informaciją. Todėl šiuo metu yra keičiamos Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklės (toliau – TI taisyklės) ir Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklos „Parama už galimybę pieniniams galvijams išeiti į ganyklas, įtraukiant jų ganymą laukuose šiltuoju metų laiku“ ir veiklos „Parama už galimybę galvijams laisvai išeiti į atvirą erdvę, ganyklas“ įgyvendinimo taisyklės (toliau – GG taisyklės).

Taigi, siekiant supaprastinti informacijos pateikimą dėl galvijų ganymo, abiejose taisyklėse bus atsisakyta reikalavimo Ūkinių gyvūnų registre pildyti Bandų ganymo žurnalą, tačiau PPIS el. žurnaluose (TI taisyklėse – Atliktų ūkio darbų žurnalas, GG taisyklėse – Galvijų ganymo žurnalas) pareiškėjas pats arba padedant savivaldybės (seniūnijos) darbuotojui turės tai atlikti.

  1. Kokie numatomi teisės aktų pakeitimai dėl ekologinių ūkių plėtros skatinimo? Ar neplanuojama atsisakyti griežtų reikalavimų galvijų laikytojams, laikantiems virš 50 SG, ar nebus keičiamas (mažinamas) SG skaičius daugiametėms žolėms ekologiniuose ūkiuose?

Dėl nacionalinių teisės aktų planuojami šie darbai:

  1. Nuo šių metų jau gali būti pildomi ekologinės gamybos žurnalai elektroniniu būdu. Tačiau, atsižvelgiant į socialinių partnerių išsakytas pastabas, šiais metais planuojama skirti lėšų šių žurnalų elektroniniu būdu pildymo tobulinimui.
  2. Šiais metais pradės veikti FIBL duomenų bazės, todėl bus galima pateikti duomenis apie ekologišką ir perėjimo prie ekologinės gamybos augalų dauginamąją medžiagą, ekologinės gamybos būdu užaugintus gyvūnų jauniklius ir akvakultūros gyvūnų jauniklius.
  3. Diskutuojama dėl Ekologinės gamybos taisyklių pakeitimo, suteikiant galimybę veiklos vykdytojams atsėliuoti antrais metais tam tikrą procentą augalų nuo viso bendro ekologinės gamybos būdu dirbamo žemės ploto.
  4. Įvairiais būdais bus viešinama ekologinė gamyba, jos privalumai, taip pat viešinami nacionaliniai ekologiško viešojo maitinimo ženklai, rengiamas „Geriausio ekologiško ūkio“ konkursas.
  5. Diskutuojama dėl įvairių iniciatyvų, kaip paskatinti vaikus maitinti ekologišku maistu ir kt.

Dėl reikalavimų galvijų laikytojams. Reglamento 2018/848 II priedo II dalies 1.7.5 papunktyje yra nurodytas draudimas „rišti arba izoliuoti ūkinius gyvūnus, išskyrus atvejus, kai dėl pagrįstų veterinarinių priežasčių atskirus gyvūnus reikia pririšti arba izoliuoti ribotą laikotarpį. Izoliuoti ūkinius gyvūnus gali būti leidžiama tik ribotą laikotarpį ir tik tuo atveju, jei kyla pavojus darbuotojų saugai ar dėl priežasčių, susijusių su gyvūnų gerove. Kompetentingos institucijos gali leisti rišti ūkiuose, kuriuose yra ne daugiau kaip 50 gyvūnų (išskyrus jauniklius), auginamus galvijus, jei neįmanoma galvijų laikyti grupėmis, atitinkančiomis jų elgesio reikalavimus, tačiau su sąlyga, kad ganymo laikotarpiu jie galėtų patekti į ganyklas ir, kai ganymas neįmanomas, būtų išgenami į diendaržius bent dukart per savaitę. Šiuo atveju turi būti skaičiuojamas ne SG, bet suaugę galvijai.

Remdamasi ES reglamentu ir laikydamasi jame nurodytų sąlygų, Ministerija Ekologinės gamybos taisyklių 35 punktu yra suteikusi leidimą rišti ūkiuose, kuriuose yra ne daugiau kaip 50 gyvūnų (išskyrus jauniklius), auginamus galvijus. Rišti galvijų tvartiniu laikotarpiu ekologinės gamybos ūkiuose, kuriuose yra daugiau kaip 50 suaugusių galvijų, deja, ES reglamentas neleidžia.

Nuo 2022 m. sausio 1 d. pradėjus galioti 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007, Ministerija buvo nustačiusi pereinamąjį laikotarpį (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. kovo 14 d. įsakymo Nr. 3D-177 ,,Dėl žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymo Nr. 375 „Dėl Ekologinio žemės ūkio taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 86 punktas), kad ūkininkai galėtų pateikti neatitikties pašalinimo planą ir pašalinti iki 2023 m. spalio 1 d. neatitiktį užtikrindami, kad ūkininko valdomame ūkyje tvartiniu laikotarpiu nebus rišamų galvijų arba laikomų suaugusių galvijų skaičius bus ne didesnis kaip 50. Atsižvelgiant į ES teisės aktų reikalavimus, išimtis negali būti pratęsta.

  1. Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir melioracijos sistemų avarinių gedimų šalinimo prioritetų nustatymo tvarkos nuo 2024-01-01? Ar bus priimtas teisės aktas, kuriame numatytas avarinių gedimų įvertinimas balais?

Informuojame, kad Ministerija, siekdama užtikrinti, kad savivaldybėse sprendimai dėl patikėjimo teise valdomų ir naudojamų valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių avarinių gedimų šalinimo remonto darbų atlikimo būtų priimami skaidriai, racionaliai ir vieningai, taikant centralizuotus kriterijus, vienodą praktiką ir teisinį reguliavimą, užtikrinantį, kad valstybės biudžeto lėšos būtų paskirstytos skaidriai ir racionaliai, parengė Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir melioracijos sistemų avarinių gedimų šalinimo prioritetų nustatymo tvarkos aprašo projektą (toliau – Įsakymo projektas), kuris 2023 m. lapkričio 28 d. buvo paskelbtas Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės aktų informacinėje sistemoje (Įsakymo projekto registracijos Nr. 23-16593) (toliau – TAIS) pastaboms bei pasiūlymams gauti iš suinteresuotų institucijų. Kompleksiškai įvertinus bei atsižvelgus į suinteresuotų institucijų teiktas pastabas ir pasiūlymus Įsakymo projektas yra tobulinamas ir bus pakartotinai skelbiamas TAIS pastaboms bei pasiūlymams gauti.

Reikėtų pažymėti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgiant į tai, jog valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai atlikti – valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise (toliau – Tęstinė priežiūros priemonė) lėšų poreikis yra paskaičiuojamas Melioracijos ir hidrotechnikos statinių eksploatavimo valstybinei (valstybės perduotai savivaldybėms) funkcijai atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo metodikoje nustatyta tvarka[1]. Atkreipiame dėmesį į tai, kad 2024 m. skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų Ministerijai priskirtoms valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti paskirstymo tarp savivaldybių sąrašas jau yra patvirtintas. Savivaldybių rajonų administracijos specialistai planuoja ir tvirtinasi melioracijos darbus, taip pat raštu informuoja ŽŪA apie avarinių valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių gedimų remonto darbus 2024 m.[2], todėl, Ministerijos nuomone, Įsakymo projektas įsigaliotų ne anksčiau kaip 2025 m. sausio 1 d.

  1. Pareiškėjas, pretenduodamas į paramą įsipareigojo įveisti riešutyną bei jį išlaikyti 5 metus. Šiuo metu atsirado prievolė atkurti daugiametę pievą. Kaip pareiškėjui įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus?

Pareiškėjas, gavęs informacinį Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NMA) pranešimą dėl daugiamečių pievų atkūrimo, vadovaudamasis Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 3D-40 ,,Dėl Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 8.1 papunkčiu, iki kitų metų paraiškos pateikimo datos privalo atkurti daugiametės pievos plotą toje pačioje vietoje arba atkurti suartą daugiametę pievą kitame plote, kuriame pagal KŽS_DR5LT žemės ūkio naudmenų sluoksnį nėra nustatyta daugiametė pieva ar ganykla, arba atkurti suartą daugiametę pievą kitame plote, kuris pagal 2023 metų paraiškų teikimo duomenis buvo nedeklaruotas ir kuriame pagal KŽS_DR5LT žemės ūkio naudmenų sluoksnį yra nustatyta daugiametė pieva. Jei pareiškėjas įveisė riešutyną ir prisiėmė įsipareigojimą jį išlaikyti 5 metus, daugiametę pievą turi atkurti kitame plote.

Ministerija yra parengusi Daugiamečių ganyklų arba pievų atkūrimo tvarkos aprašo pakeitimo projektą (TAIS Nr. 24-471), kuriuo siūlo leisti daugiametę pievą taip pat atkurti ir tuose plotuose, kurie pastaruosius penkerius metus iš eilės buvo deklaruojami kodu GPŽ.

  1. EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymo teritorijose negalima išarti ir atsėti pievos. Medžiojamieji gyvūnai (šernai) padarė žalą. Kaip sutvarkyti minėtą lauką, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų?

Pareiškėjui, dalyvaujančiam klimatui, aplinkai ir gyvūnų gerovei naudingos sistemos „Kompleksinė pievų ir šlapynių priežiūros schema“ veikloje „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ 2 metų įsipareigojimų laikotarpiu nustatytas draudimas arti daugiamečių pievų plotus, su kuriais dalyvaujama šioje veikloje. Medžiojamiems gyvūnams padarius žalą minėtuose plotuose, turėtų būti vadovaujamasi Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 20 d. įsakymu Nr. 3D-92 „Dėl Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei ūkinius gyvūnus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“, 114 punktu, kuriame nustatyta kokių veiksmų turėtų imtis pareiškėjas nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių (nenugalimos jėgos (force majeure) ar išimtinių aplinkybių) atvejais, t. y. per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai pareiškėjas sužino apie nuo jo valios nepriklausančias aplinkybes, jis praneša raštu NMA apie minėtas aplinkybes, kartu pateikdamas įrodymo dokumentus, ir plotus, kuriuose buvo padaryta žala, sutvarko (t. y. išdirba ir išlygina žemę, išskyrus arimą) ir juos atsėja nesuariant.

  1. 2023 m. buvo svarstytas klausimas dėl kompensacijos už laukinių paukščių (žąsų, gervių ar gulbių) daromą žalą žemės ūkio pasėliams. Ar naujoje Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikoje bus numatytas kompensavimo mechanizmas už laukinių paukščių (žąsų, gervių ar gulbių) padarytą žalą žemės ūkio pasėliams?

Ministerija yra parengusi aplinkos ir žemės ūkio ministrų įsakymu tvirtinamos Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams, miškui ir hidrotechnikos įrenginiams apskaičiavimo metodikos projektą (toliau – metodikos projektas), kuris buvo pristatytas viešai (TAIS Nr. 23-16750). Šiuo metu metodikos projektas, atsižvelgus į pastabas, yra perduotas Medžioklės konsultacinei tarybai vertinti. Metodikos projekte nėra žalos nustatymo tvarkos dėl laukinių paukščių (žąsų, gervių ar gulbių) padarytos žalos.

Tačiau Ministerija sutinka su ūkininkų nuogąstavimais ir mano, kad tokia žala yra tikrai didelė našta ūkininkams ir planuoja iš naujo Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo Nr. VIII-2025 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir su juo susijusių Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 4, 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kuriuose būtų numatyta galimybė atlyginti laukinių paukščių (žąsų, gervių ar gulbių) padarytą žalą žemės ūkio pasėliams iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų.

  1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu buvo pakeistos kai kurios Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklės. Ar nėra pertekliniai administravimo taisyklių reikalavimai dėl rizikingų projektų?

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu pakeistomis Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano administravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 3D-102, nuostatomis siekiama užtikrinti Europos Sąjungos reglamentų ir nacionalinės teisės reikalavimų įgyvendinimą saugant Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos finansinius interesus. 2021 m. gruodžio 2 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2021/2116 dėl bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėsenos, kuriuo panaikinamas reglamentas (ES) Nr. 1306/2013, 59 straipsniu valstybės narės įpareigotos įgyvendindamos bendrąją žemės ūkio politiką priimti visus būtinus įstatymus ir kitus teisės aktus ir imtis visų kitų priemonių, būtinų veiksmingai Europos Sąjungos finansinių interesų apsaugai užtikrinti.

Ministerija, būdama už Strateginį planą atsakinga institucija, privalo užtikrinti ne tik paramos Lietuvos ūkininkams teikimą, bet ir šių procesų kontrolę. Paramos lėšos turi būti teikiamos tikslingai ir teisėtai, apsaugant ES ir valstybės lėšas nuo pažeidimų, sukčiavimo, dirbtinai sukurtų sąlygų siekiant pasinaudoti paramos teikiamais privalumais. Ši pareiga įtvirtinta Reglamento Nr. 2021/2116 59 straipsnyje. Taigi projektų rizikingumo vertinimas yra neatsiejama paramos teikimo sistemos dalis. Rizikos valdymo priemonės pasirenkamos ir gali būti papildomos vertinant pažeidimų ypatumus, reaguojant į naujai atsirandančius galimo sukčiavimo, pažeidimų atvejus, analizuojant paramos sistemos trūkumus. 2023-12-19 Administravimo taisyklių  keitimas, apie kurį, manytina, klausiama, suteikia NMA galimybę reikalauti, kad rizikingo projekto vykdytojas turėtų atskirą sąskaitą projekto finansinėms operacijoms, pateiktų susijusių asmenų sąskaitų išrašus, o grynuosius pinigus, gautus už produkciją ir (arba) paslaugas, įneštų į sąskaitą ne vėliau kaip kitą darbo dieną. Ministerijos vertinimu, šios priemonės yra būtinos, proporcingos ir efektyvios siekiant užtikrinti ES ir valstybės finansinių interesų apsaugą ir tinkamą paramos priemonių kontrolę.

  1. Nacionalinė mokėjimo agentūra tikrins paramos gavėjo (ir net susijusių asmenų) visų metų banko sąskaitų išrašus. Yra įpareigojimas paramos gavėjui, kad grynieji pinigai būtų įnešti į banko sąskaitą. Susidaro įspūdis, kad NMA suteikiami FNTT ar VMI lygio įgaliojimai.

NMA yra pagrindinė institucija, kuri yra atsakinga už Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinių priemonių administravimą, lėšų mokėjimą, išlaidų valdymą ir kontrolę. Taip pat NMA pagal kompetenciją vykdo sistemingą sukčiavimo ir kitų nesąžiningo veikimo atvejų, siekiant gauti paramą, kontrolę ir prevenciją. Ministerijos, kaip vadovaujančiosios institucijos, pareiga yra užtikrinti, kad NMA, prieš išmokėdama paramos lėšas, gautų visą reikiamą informaciją, kuri gali turėti įtakos paramos išmokėjimui.

[1] Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2006 m. birželio 12 d. įsakymas Nr. 3D-240 „Dėl valstybinėms (perduotoms savivaldybėms) žemės ūkio funkcijoms atlikti skirtų lėšų apskaičiavimo metodikų patvirtinimo“.

[2] Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. 211 „Dėl Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir melioracijos sistemų naudojimo ir priežiūros, būklės vertinimo, darbų apimčių nustatymo, melioracijos sistemų apsaugos, melioracijos darbų finansavimo ir melioracijos statinių nurašymo taisyklių patvirtinimo“.