Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicijai daugiau nei 380 metų. Šios maldos ir giesmės, skirtos apmąstyti Kristaus kančią – Žemaitijos ir Mažosios Lietuvos regionuose paplitusi katalikiška liaudies pamaldumo praktika, pradžią gavusi Žemaičių Kalvarijos šventovėje ir paplitusi po visas Telšių vyskupijos parapijas. Kalnų giedojimas tebėra suvokiamas ir vertinamas ne tik kaip krikščioniškos kultūros paveldas bei religingumo raiškos būdas, bet ir kaip žemaitiško tapatumo ženklas. Ši tradicija skatina susitelkti ir išlaikyti bendruomeniškumą, be to , tikima, kad giedojimas suteikia dvasinės stiprybės ir apvalo sielą – tiek gyvą, tiek iškeliavusią. 2020 m. Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija įtraukta į Nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo sąvadą.
Jau daugiau nei dešimtmetį Šilalės krašto neįgaliųjų sąjungos nariai tradiciškai renkasi giedoti Žemaičių Kalvarijos kalnus. Įvairaus amžiaus giedotojai renkasi melstis Gavėnios, Advento laikotarpiais, prieš Motinos ir Tėvo dienas. Meldžiamasi tiek už mirusius , tiek už gyvuosius.
Lapkričio 17 dieną, pakviesti Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkės Jolantos Beresnevičienės, vykome į Kauno rajono Lapių Laisvalaikio salę pristatyti unikalios dvasinio paveldo programos – susirinkusiems pristatėme Žemaičių Kalvarijos Kalnų giedojimo tradiciją. Po Kalnų visus pavaišinome žemaitišku kastiniu ( karštas bulves ir morkų pyragą patiekė Lapių bendruomenės centras). Džiaugėmės pasidalinę savo saugoma tradicija. Sulaukėme šiltų padėkos ir susižavėjimo žodžių. Minėta išvyka finansuota iš Šilalės rajono etninės kultūros plėtros programos, įgyvendinant projektą „ Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimas – žemaitiško tapatumo ženklas“.
Šilalės krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė Violeta Kasnauskaitė
