Liepos 14 d. 18 val. lakūno Stasio Girėno gimtinėje – muziejuje Vytogaloje (Upynos sen., Šilalės raj.) atidaroma keliaujanti paroda „LITUANICA: svajoti ir nugalėti“, skirta Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio per Atlanto vandenyną 90-mečiui. Parodoje, panaudojus naujoviškas eksponavimo formas ir šiuolaikines interaktyvias priemones, pasakojama apie vieną svarbiausių XX a. lietuvių gyvenimo įvykių – lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį lėktuvu „Lituanica“ per Atlantą 1933 m. ir kino juostą „Skrydis per Atlantą“, 1983 m. sukurtą režisieriaus Raimondo Vabalo. Tarp unikalių eksponatų – skrydžio rėmėjų knyga, atsišaukimai „Į lietuvių tautą“ su S. Dariaus ir S. Girėno parašais, archyviniai filmo „Skrydis per Atlantą“ kūrimo vaizdo įrašai ir dar niekur neeksponuoti dailininko Algimanto Švažo (1933–2003) neįgyvendinti paruošiamieji filmo eskizai.

Prieš 90 metų, 1933 m. liepos 15 d. 16 val. 24 min., nedideliu lėktuvu, pavadintu „Lituanica“, Steponas Darius ir Stasys Girėnas, pasiryžę įveikti Atlantą ir be nusileidimo atskristi iki Kauno, pakilo iš Niujorko Floydo Bennetto aerodromo. Deja, 1933 m. liepos 17 d. 0 val. 36 min. dabartinės Lenkijos žemėje, Myslibužo (Myślibórz, buvęs Soldinas) apylinkėse, Pščelniko (Pszczelnik) kaimo miške, lėktuvas sudužo. Iki skrydžio pabaigos – Kauno oro uosto – tebuvo likę apie 650 kilometrų, t. y. maždaug trys valandos kelio. Garsieji „Lituanicos“ pilotai, niekur nenutūpę, tąsyk skrido 37 val. 11 minučių ir įveikė 6 411 kilometrų. Tai buvo antras tuo metu skrydžio be nusileidimo rezultatas aviacijos pasaulyje, įėjęs į transatlantinių skrydžių istoriją. Toks pasiaukojimas dėl Tėvynės vardo išgarsinimo lėmė didžiulį ir neblėstantį dėmesį Lietuvoje šiam legendiniam skrydžiui bei lakūnams.

                 „Skrydis per Atlantą“ – didžiausio populiarumo sulaukęs lietuviškas vaidybinis filmas Lietuvos kino istorijoje: 9-ame dešimtmetyje jį pamatė daugiau nei 647 000 žiūrovų, t. y. maždaug kas penktas to meto Lietuvos gyventojas. Filmas ne tik atkuria Stepono Dariaus ir Stasio Girėno žygdarbį, ilgą pasirengimą skrydžiui per vandenyną, bet, kaip rašė kinotyrininkas Saulius Macaitis, atskleidžia „dviejų legendinių Lietuvos žmonių siekį ir nelengvus jo realizavimo kelius“. Filme puikiai perteiktos XX a. 4 deš. nuotaikos, atmosfera, skrupulingai atkurti kostiumai ir pagrindinių veikėjų gyvenimo akimirkos. 1982 m. specialiai šiam filmui aviakonstruktorius Vladas Kensgaila per devynis mėnesius sukūrė skraidančią legendinio lėktuvo kopiją. „Filmo ‚Skrydis per Atlantą‘ kūrimo procese dalyvavau su dideliu noru. Neskaičiavau nei darbo valandų, nei jėgų, nelaukiau atlyginimo – svarbu buvo kuo nors prisidėti prie šio kilnaus darbo“, – pasakojo Vytautas Kensgaila.

Parodoje eksponuojamos archyvinės nuotraukos ir vaizdo įrašai, unikalūs dokumentai ir eksponatai iš Lietuvos atminties institucijų, Lietuvos kino centro. Skambės Dariaus ir Girėno skrydžiui dedikuotos, skirtingais laikotarpiais sukurtos dainos, bus rodomi dokumentiniai filmai „,Lituanicos‘ sparnai“ (režisierius Robertas Verba, 1983 m.), „Berlincheno trikampis“ (režisieriai Vitolis Laumakys, Algirdas Raila, 1983 m.), „,Lituanica‘. Paslaptis“ (scenarijaus autoriai Remigijus Sabulis ir Sigitas Siudika, režisierius Remigijus Sabulis, 2014 m.). Vyks ekskursijos, bus parengtos specialios edukacinės ir renginių programos – susitikimai su istorikais, kinotyrininkais ir kt., taip pat planuojami muzikiniai koncertai, filmų peržiūros.

„,Lituanica‘: svajoti ir nugalėti“ – tai Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus keliaujančių parodų programos dalis. Šiais metais muziejus kviečia susitikti ir aplankyti parodas net 18-oje Lietuvos miestų ir miestelių.

Paroda Stasio Girėno gimtinėje – muziejuje Vytogaloje (Upynos sen., Šilalės raj.) veiks iki rugpjūčio 31 d., vėliau keliaus į Gargždų krašto muziejų ir Punsko (Lenkija) lietuvių kultūros namus.

NUOTRAUKOS:

  1. Lakūnai Steponas Darius ir Stasys Girėnas prieš skrydį Niujorke, Floydo Bennetto oro uoste.

Pirmas iš dešinės S. Girėnas, antras – S. Darius. JAV, Niujorkas, 1933 m. liepos 15 d.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuosavybė

  1. Atsišaukimas „Į lietuvių tautą“ su S. Dariaus ir S. Girėno parašais. JAV, Čikaga, XX a. 4 deš.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuosavybė

  1. Atsišaukimas „Mes skrisime į Lietuvą!“. JAV, Čikaga, XX a. 4 deš.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuosavybė

  1. 4. Lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio lėktuvu „Lituanica“ per Atlanto vandenyną schema. Kaunas, XX a. 4 deš.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuosavybė

  1. Režisierius Raimondas Vabalas Krymo kalnuose filmuojant meninį filmą „Skrydis per Atlantą“. 1983 m.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuosavybė

  1. Režisierius Raimondas Vabalas ir grupė kinematografininkų prie atkurto lėktuvo „Lituanica“ Prienų lėktuvų gamykloje. 1984 m.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuosavybė

  1. Paruošiamasis eskizas (neįgyvendintas): „Lituanica“ (dail. Algimantas Švažas).

Vaidybinis filmas „Skrydis per Atlantą“ (rež. Raimondas Vabalas, Lietuvos kino studija, 1983 m.).

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuosavybė

  1. Paruošiamasis eskizas (neįgyvendintas): JAV vėliava (dail. Algimantas Švažas).

Vaidybinis filmas „Skrydis per Atlantą“ (rež. Raimondas Vabalas, Lietuvos kino studija, 1983 m.).

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuosavybė

  1. Paruošiamasis eskizas (neįgyvendintas): lėktuvo „Lituanica“ skrydis (dail. Algimantas Švažas).

Vaidybinis filmas „Skrydis per Atlantą“ (rež. Raimondas Vabalas, Lietuvos kino studija, 1983 m.).

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuosavybė

  1. Paruošiamasis eskizas (neįgyvendintas): lėktuvo „Lituanica“ katastrofa (dail. Algimantas Švažas).

Vaidybinis filmas „Skrydis per Atlantą“ (rež. Raimondas Vabalas, Lietuvos kino studija, 1983 m.).

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuosavybė