Su giliu liūdesiu atsisveikiname su Klemensu Lovčiku – kraštotyrininku, muziejininku, tautodailininku, Žemaitijos kultūros ir istorijos puoselėtoju, žmogumi, kurio gyvenimo darbai tapo neatsiejama Šilalės krašto kultūrinės atminties dalimi.
Klemensas Lovčikas gimė 1937 m. kovo 17 d. Vytogalos kaime. Nuo jaunystės jį lydėjo meilė meistrystei, gimtajam kraštui ir jo žmonių istorijoms. Į kraštotyros veiklą jis aktyviai įsitraukė 1969 metais, o ilgainiui krašto praeities išsaugojimas tapo vienu svarbiausių jo gyvenimo darbų.
Ypatingą vietą Klemenso Lovčiko veikloje užėmė Upyna. 1973 m. jo iniciatyva čia buvo įkurtas Upynos liaudies amatų muziejus, šiandien vadinamas Upynos etnografijos muziejumi. Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejaus duomenimis, jo rinkinyje šiandien saugoma daugiau kaip 3 700 etnografijos eksponatų, surinktų Upynoje ir aplinkinėse vietovėse.
Tai, kas galėjo būti prarasta keičiantis kaimams ir žmonių gyvenimo būdui, Klemenso Lovčiko dėka tapo išsaugota ateities kartoms – senieji darbo įrankiai, buities daiktai, amatininkystės liudijimai, kryžiai, koplytstulpiai, jų fragmentai ir kitos mūsų krašto istoriją pasakojančios vertybės.
Ne mažiau svarbus buvo jo kruopštus kraštotyrinis darbas. Jis rinko žmonių atsiminimus ir tautosaką, fiksavo vietovardžius, tyrinėjo senąsias kapinaites, mažąją religinę architektūrą, kryždirbystę, liaudies meną, partizaninio pasipriešinimo istoriją ir kitus Šilalės krašto praeities ženklus. Šilalės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje saugoma gausi jo rašytinė kraštotyrinė medžiaga – darbai apie Stasio Girėno gimtinę, Upynos ir aplinkinių kaimų kapinaites, dievdirbius, mažąją liaudies architektūrą, laisvės kovotojus, partizanus bei kitus krašto istorijos liudijimus.
Klemensas Lovčikas daug prisidėjo ir prie Stasio Girėno atminimo išsaugojimo Vytogaloje. 1989–2006 m. jis vadovavo Stasio Girėno gimtinės muziejui, kaupė medžiagą apie garsųjį lakūną ir jo gimtąjį kraštą. Kartu su Kazimieru Šetkumi parengė knygą „Vytogala“, kurioje įamžinta Stasio Girėno, jo gimtinės ir viso Vytogalos krašto istorija, žmonės, tautosaka bei vietovardžiai.
Klemenso Lovčiko gyvenimo darbų reikšmę liudija ir tai, kad Lietuvos nacionalinis muziejus 2022 m. išleido jam skirtą 352 puslapių leidinį „Kraštotyrininkas Klemensas Lovčikas“, kuriame pristatytas jo gyvenimas, kūryba, Upynos liaudies amatų muziejus, kraštotyriniai užrašai ir surinkta medžiaga.
Be to, K. Lovčiko nuopelnai buvo įvertinti valstybiniu lygiu – jis apdovanotas Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ medaliu kaip tautodailininkas, etnografas, kraštotyrininkas ir Visuomeninio liaudies amatų muziejaus Upynoje įkūrėjas.
Klemensas Lovčikas paliko kur kas daugiau nei muziejaus eksponatus, užrašytus prisiminimus ar sukurtus darbus. Jis paliko išsaugotą krašto atmintį.
Jo dėka daugybė paprastų žmonių istorijų, senųjų amatų, daiktų, papročių ir vietų nebuvo užmiršti. Tai, ką jis dešimtmečiais rinko, saugojo, užrašinėjo ir pasakojo kitiems, šiandien yra mūsų visų kultūros paveldas.
Šviesus Klemenso Lovčiko atminimas ir jo gyvenimo darbai išliks Šilalės krašto istorijoje.
Šilalės rajono savivaldybės vadovai reiškia nuoširdžią užuojautą Klemenso Lovčiko šeimai, artimiesiems, bičiuliams ir visai Šilalės krašto bendruomenei.
Nuotrauka iš knygos Etnografija 21–22. Metraštis 2011–2012, leido Lietuvos nacionalinis muziejus.