Žemės ūkio subjektas, kuris patyrė žalą (žemės ūkio augalų žūtį) dėl ekstremaliosios situacijos (stichinio, katastrofinio meteorologinio ar hidrologinio reiškinio) turi teisę kreiptis į Savivaldybės merą su rašytiniu prašymu suteikti valstybės paramą už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, ne vėliau kaip per trejus metus nuo žalos atsiradimo.

Prašyme turi būti nurodyta:

  1. vardas, pavardė, asmens kodas, gyvenamosios vietos adresas (pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinės adresas);
  2. žalos atsiradimo data, žalos dydis ir pobūdis;
  3. aplinkybės, kuriomis padaryta žala, ir žalos atsiradimo priežastinis ryšys su ekstremaliosios situacijos poveikiu;
  4. priežastys, dėl kurių turtas, už kurį prašoma suteikti valstybės paramą, žalos atsiradimo metu nebuvo apdraustas, o jei buvo apdraustas – informaciją apie draudimo išmoką.

Prie prašymo turi būti pridedami: dokumentai, kuriais patvirtinama ūkio subjekto nuosavybės teisė į turtą, kurio jis neteko arba kuris buvo sugadintas; 2. dokumentai, kuriais pagrindžiamas (įrodomas) patirtos žalos dydis ir (arba) ūkio subjekto turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Atkreipiame dėmesį, kad žemės ūkio subjektui rekomenduojama rinkti įrodymus, kurie pagrįstų įvykusį įvykį, sukėlusį žemės ūkio augalų žūtį, nes teikiant prašymą dėl valstybės paramos už žalą, patirtą dėl ekstremaliosios situacijos, suteikimo ypač svarbu pateikti atitinkamus dokumentus, įrodančius patirtą žalą ir jos dydį, arba dokumentus, kuriuose žalos dydis pagrįstas nepriklausomų turto vertintojų, žalų ekspertų, ar duomenimis, tvarkomais valstybės registruose ar informacinėse sistemose.

Daugiau informacijos šioje nuorodoje Rekomendacijos dėl veiksmų paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl stichinio, katastrofinio meteorologinio ar hidrologinio reiškinio, sukėlusio žemės ūkio augalų žūtį

Savivaldybės administracijos Kaimo reikalų ir aplinkosaugos skyriaus
vedėja Virginija Bukauskienė