Šilalės rajono savivaldybės garbės piliečio vardą pasiūlyta suteikti 3 asmenims:
Kalbininkei Albinai Auksoriūtei, humanitarinių mokslų daktarei, už kryptingą L. R. Ivinskio kultūrinio mokslinio palikimo terminologijos srityje tyrimą, istorinių vietovardžių, tarmių gyvasties išsaugojimą, Lietuvių kalbos globą ir Šilalės krašto garsinimą per mokslinę ir visuomeninę veiklą.
A. Auksoriūtė gimė Šilalės rajono Kvėdarnos apylinkės Sodalės kaime. Baigusi Kvėdarnos vidurinę mokyklą įstojo į Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto lietuvių kalbos ir literatūros specialybę. Ne mažą dalį dr. A. Auksoriūtės gyvenime užėmė visuomeninė veikla Šilalės kraštiečių draugijoje, Vilniaus Žemaičių kultūros draugijoje, prisidedant pagal kompetenciją prie leidinių Šilalės kraštui, Žemaitijai leidimo, prie regioninės kultūros žemaičių tarmės (šnektų), vietovardžių globos ir sklaidos. Pretendentė parašė per 50 mokslo straipsnių, kurie išspausdinti Lietuvos ir užsienio mokslo leidiniuose. Dalyvavo per 50 mokslinių konferencijų ir seminarų, vykusių Vilniuje, Kaune, Rygoje, Taline, Sombathėjuje, Kopenhagoje ir kitur. Recenzavo per 30 įvairių sričių terminų žodynų ir daug terminų standartų. Kaip kalbininkė terminologė prisidėjo rengiant apie 10 terminų žodynų, o be darbų Lietuvai ir Lietuvos kalbos mokslui reprezentuoti ir atstovauti šaliai užsienyje pretendentė daug profesinių kalbotyros ir pilietinių darbų skyrė gimtajam Šilalės kraštui ir Žemaitijai, didumą jų – iškilaus žemaičio Lauryno Roko Ivinskio, gimusio Šilalės rajone, veikalų tyrimams (paskelbė 20 L. R. Ivinskiui skirtų mokslo straipsnių). A. Auksoriūtės darbai akademinėje, mokslinėje veikloje ir dalinantis naujais atradimais apie žemaičių kultūrą, jos atstovus Vilniuje ir Žemaitijoje yra akivaizdžiai matomi.
Albina Auksoriūtė yra pelniusi ne vieną svarbų apdovanojimą: 2010 m. apdovanota L. R. Ivinskio 200 metų atminimo medaliu, 2011 m. Šilalės rajono savivaldybės „Padėkos lašu“, Šilalės kraštiečių draugijos 20-mečio medaliu, 2025 m. Vilniaus rotušėje apdovanota pirmojo laipsnio medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.
Aurelijui Pukeliui, sportininkui, už nuoseklų darbą, sportinius laimėjimus, pasiekimus tarptautinėje arenoje, už Šilalės krašto garsinimą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų, nepriekaištingą profesinę veiklą, visuomeninį pavyzdį bei įkvėpimą jaunajai kartai.
A. Pukelis gimė 1994 m. Šilalėje, mokėsi Šilalės r. Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijoje, studijavo Klaipėdos socialinių mokslų kolegijoje, šiuo metu studijas tęsia Vytauto Didžiojo universitete. A. Pukelio sportinis kelias prasidėjo gimtajame krašte, sporto klube „Šilalės lūšis“ (2013–2015 m.), vėliau savo karjerą tęsė ir atstovavo Šilutės komandai „Šilutė“, Šakių „Vyčiui“, Marijampolės „Sūduvai–Mantingai“, sportininkas ne kartą pripažintas reguliaraus sezono metų vidurio puolėju. Nuo 2018 m. Aurelijus profesionaliai žaidžia 3×3 krepšinį, daugelį metų yra Lietuvos 3×3 vyrų rinktinės narys, atstovavo Lietuvai čempionatuose, 2024 m. dalyvavo Olimpinėse žaidynėse, kurių metu su Lietuvos vyrų rinktine iškovojo bronzos medalį. Nuo 2019 m. A. Pukelis atstovauja profesionaliai ir vienai stipriausių pasaulyje 3×3 komandai ir turi svarbių tarptautinių pergalių: 2019 m. „Monreal Masters“ (Kanada), 2022 m. „World Tour“ Honkongas (Kinija), 2023 m. „World Tour“ Debrecenas (Vengrija), 2025 m. „Chengdu Masters“ (Kinija). Aurelijus Lietuvoje yra TOP 1 3×3 krepšininkas.
Šiuo metu A. Pukelis dalyvauja rinktinės stovykloje ir ruošiasi 2025 m. Europos čempionato atrankai.
Mokslininkui Stasiui Skrodeniui, habil. humanitarinių mokslų daktarui, lietuvių folkloro, baltų ir Baltijos finų kultūrinių ryšių tyrinėtojui, kalbininkui, ilgamečiam Vilniaus pedagoginio universiteto Lietuvių literatūros katedros profesoriui už nuolatinį rūpinimąsi gimtuoju Šilalės kraštu, D. Poškos Baublių muziejaus populiarinimą Lietuvoje ir pasaulyje, už nuopelnus Lietuvos tautosakai.
S. Skrodenis gimė 1938 m. Šilalės rajono Padvarių kaime. 1945–1951 m. mokėsi Bijotų pradinėje ir septynmetėje mokykloje, 1951–1955 m. mokėsi Skaudvilės vidurinėje mokykloje, 1955–1960 m. studijavo Vilniaus universiteto Istorijos–filologijos fakultete. Dar būdamas mokykloje D. Poškos atminimui pagerbti skirtoje konferencijoje skaitė savo paties parengtą nedidelės apimties referatėlį, manoma, kad konferencija paskatino ir nulėmė tolimesnį domėjimąsi savo gimtojo krašto istorija. S. Skrodenis, kaip vienas pirmųjų unikalaus muziejaus populiarintojų, parengė pažintinę knygelę pavadinimu „Baubliai“ (kuri buvo išleista 3 kartus), išleido du lankstinukus „Dionizo Poškos istorinis-memorialinis muziejus“, puoselėjo savo gyvenimo kelio bendraminčių atminimą (Kazimiero Jauniaus), 1989 m. kartu su prof. Juozapu Girdzijausku ėmėsi organizuoti paminklo D. Poškai kūrimą, kuris 1991 m. Bijotuose buvo atidengtas. S. Skrodenio dėka 2008 m. Baublių muziejus sugrąžintas Šilalės rajono savivaldybei, o 2009 m. parengtas projektas kasmetinei literatūrinei D. Poškos premijai. S. Skrodenis taip pat aktyviai dalyvavo Vilniuje gyvenančių šilališkių 1990 m. įkurtos Šilalės kraštiečių draugijos veikloje, jo dėka visuomenė sužinojo apie jo gimtųjų Bijotų „Bijotaičių“ kapelą, kuri pirmą kartą pasirodė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos laidoje „Duokim garo“. Stasys Skrodenis išleido atminimų knygą „Baublio paunksmė“, kur atskleista jo gimtojo krašto istorija, D. Poškos ir Baublių poveikis jo gyvenimui, taip pat profesorius D. Poškos muziejui perdavė nemažą dalį per visą gyvenimą rinktos įvairios medžiagos, o 2024 m. padovanojo unikalią ir labai retą daug metų saugotą D. Poškai skirtą lenkų tyrinėtojų monografiją: Michal Brensztein, „Dionizy Paskiewicz – pisarz litewski na Zmudzi“ (1938 m.).
Maloniai kviečiame iki 2025 m. birželio 12 d. (ketvirtadienio) 17.00 val. pritarimą kandidatūroms ar kitą nuomonę teikti el. paštu info@silale.lt arba raštu Savivaldybės priimamajame (J. Basanavičiaus g. 2-1, I a., 108 kab.).
Šilalės rajono savivaldybės garbės piliečio vardo atrankos komisijos pirmininkas Tadas Bartkus