Mokytojas Jonas Lencius gimė 1945 metų spalio 30 dieną Kelmės rajono Vaiguvos apylinkės Klapatauskių kaime. 1968–1972 metais Šiaulių pedagoginio instituto fizikos-matematikos fakultete įgijo fizikos mokytojo specialybę. Savo pedagoginį kelią, trukusį 42 metus, Mokytojas pradėjo Šilalės vidurinėje mokykloje. Tuomet drauge su keturiais jaunais mokytojais, ką tik baigusiais pedagogines studijas, įsiliejo į mokytojų kolektyvą. Draugiškus santykius jaunystės draugai išlaikė ir pasibaigus profesinei karjerai. Kolegė Zita Balčaitytė-Budrienė, matematikos mokytoja, prisimena Joną Lencių kaip sąžiningą, savo darbui atsidavusį pedagogą, nenutraukusį draugystės saitų ilgus metus. Tuomet jaunų mokytojų laukė nemaži išbandymai – didžiulės mokinių klasės, vyresniųjų klasių auklėjimas nuo pirmųjų darbo metų, griežti patikrinimai. Visa tai išugdė atsakomybę prieš mokinį, atsidavimą savo profesijai.
Gimnazijos šimtmečiui skirtoje knygoje išliko nemažas pluoštas Jono Lenciaus mokinių, auklėtinių, kolegų prisiminimų. Savito charakterio, subtilaus humoro, besidomintis mokslu, palikęs ryškų pėdsaką daugelio mokinių, bendradarbių, draugų gyvenimuose. Ryškus Mokytojo įspaudas gimnazijos gamtamoksliniame ugdyme. Mokiniai mena tikrą pedagogą, pasižymintį griežtais reikalavimais, kuriuos jie įsisavindavo nuo pirmos pamokos, radiotechnikos būrelio užsiėmimo. Be atsakingo darbo mokykloje, Mokytojui buvo labai svarbus ir turiningas laisvalaikis, dalyvavimas turistų būrelio, saviveiklos renginiuose. Visose šiose veiklose Jonas Lencius buvo nuoseklus ir patikimas, gerbiamas kolegų, nes nesistengė užgožti bendradarbių, nesiekė kopti karjeros laiptais per kitų galvas. Kolegė Ramutė Bendorienė prisimena: „Patikimas ir draugiškas, bet jau ką pasakys – kaip kirviu nukirs. Geriau nesiginčyk.“ Po ramia ir nuosaikia Mokytojo išore slypėjo daugiabriaunis charakteris, kuriame principingumas, teisingumo jausmas turėjo ypatingą svarbą.
Tokį savo kolegą prisimename, ypač pasigendame jo orumo kupino buvimo drauge, jo vienintelio taiklaus ir viską paaiškinančio žodžio ar sakinio, kai aplanko netikrumas.
Atsisveikindami su kolega Jonu Lenciumi, apmąstome su juo susijusias savo gyvenimo akimirkas. Mintyse skamba Mokytojo frazės, ištartos kolegoms, mokiniams, ne vienam padėjusios susimąstyti apie pedagoginės kasdienybės grožį ir gyvenimo jėgą.
Reiškiame nuoširdžią užuojautą dukrai Ingridai bei artimiesiems. Liūdime kartu su Jumis.
Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazijos bendruomenė