EKSPEDICIJOS „IŠSAUGOKIME BALTIJĄ“ BAIGIAMAJAME RENGINYJE DALYVAUS Į LIETUVĄ ATVYKSTANTIS HELCOM ATSAKINGASIS SEKRETORIUS

Ekspedicija pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją“ grįžo į Lietuvą ir gruodžio 6 d. kviečia visus į baigiamąjį renginį Parodų ir kongresų centre Litexpo.

Renginys simboliniu pavadinimu „Sugrįžome. O kas toliau?“ suburs įvairių institucijų atstovus ir neabejingus savo aplinkai, gamtai ir jūrai žmones ir kvies kartu pagalvoti, ką dar galime padaryti, kad Baltijos jūros būklė pagerėtų.

Specialiai ekspedicijos baigiamajam renginiui iš Helsinkio atvyksta vieno svarbiausių ekspedicijos partnerių – tarpvyriausybinės organizacijos HELCOM atsakingasis sekretorius Rüdiger Strempel. HELCOM – tai Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisija, įkurta 1974 m. Helsinkyje Baltijos jūros apsaugos konvencijai įgyvendinti. Jos pirmininkavimo vairą šiemet dvejiems metams perėmė Lietuva. HELCOM pirmininku tapo LR Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos politikos grupės vadovas Vitalijus Auglys, kuris dalyvaus ekspedicijos baigiamojo renginio diskusijoje kartu su Gamtos mokslų daktaru ir Klaipėdos universiteto Jūrinių tyrimų instituto mokslo darbuotoju Arūnu Balčiūnu, NVO „Baltijos aplinkos forumas“ vadovu Žymantu Morkvėnu, bendrovės „Vilniaus vandenys“ kokybės ir inovacijų tarnybos direktore Brigita Gudone bei ekspedicijos vadovu Giedriumi Buču.

Prieš diskusiją ekspedicijos vadovas Giedrius Bučas pristatys ekspedicijos iššūkius, patirtis ir rezultatus. Nuo 13.30 numatyta spaudos konferencija, į kurią kviečiami žiniasklaidos atstovai. Spaudos konferencijoje dalyvaus ekspedicijos žygeiviai, Helcom atsakingasis sekretorius Rüdiger Strempel ir bendrovės „Ignitis Renewables“ komunikacijos partneris Paulius Kalmantas.

Renginio pabaigoje nuo 17 val. skambės gospel choro „Gloria“ atliekami kūriniai. Bus ir vaišių, nes ekspedicijos partneriai ruošia visiems lankytojams skanių staigmenų.

Renginys nemokamas ir atviras visiems.

„Kviečiame visus atvykti į ekspedicijos pabaigtuves. Ir tuos, kurie domisi tvarumo dalykais, kuriems rūpi Baltijos jūra, ir tuos, kurie nori tiesiog pasmalsauti, sužinoti ko nors naujo ir įdomaus. Bus daug veiksmo: tvarių produktų mugė, kalėdinių dekoracijų mainytuvės, vyks edukacijos, gamtos mokslų laboratorijos, kūrybinės dirbtuvės. Laukiame svečių ir iš užsienio. Dalyvaus mūsų instituciniai ir verslo partneriai. Apžvelgsime ekspedicijos rezultatus, pasiekimus, papasakosime, kaip mums sekėsi. O svarbiausia – bandysime atsakyti į klausimą „O kas toliau?“. Mes sugrįžome, ekspedicija baigėsi, bet juk kiekviena pabaiga yra kažko naujo pradžia. Jūrą išsaugoti prasmė yra, nes ji vienija mus – Baltijos jūros gyventojus. Padarykime tai kartu! Ateikite, susitikime, pabendraukime ir tiesiog gerai praleiskime laiką” – kviečia Giedrius Bučas su ekspedicijos komanda.

Detalią baigiamojo ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ renginio programą galite rasti socialinio tinklo Facebook paskyroje: https://fb.me/e/2EgoBMAxn ir ekspedicijos internetinėje svetainėje: https://savebaltic.eu/news/#events

Primename, kad dar 2024 m. kovo 11 d. išžygiavusi ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją“ komanda visą šį laiką per 8 šalis nešė žinią apie kritinę Baltijos jūros ekosistemų būklę ir siekė supažindinti žmones su būdais, kaip po truputį keičiant savo kasdienius įpročius, galima pristabdyti jūros taršą ir bioįvairovės nykimą.

Kiekvienoje šalyje buvo organizuojamos edukacinės ir piliečių mokslo veiklos, dirbtuvės-gyvosios laboratorijos, susitikimai su vietos bendruomenėmis, vykdomi paplūdimių valymai ir tyrimai, lankytasi įvairiose organizacijose bei kalbinti pakeliui sutikti žmonės. Ekspedicija susilaukė dėmesio ir iš kiekvienos šalies žiniasklaidos priemonių.

„Aš dar pats negaliu patikėti, kad mes tai padarėme – apėjome Baltijos jūrą per 9 mėnesius, nužygiavome virš 6000 kilometrų. Aš asmeniškai savo kojomis nuėjau apie 4500 km. Nešėme žinią visų Baltijos šalių gyventojams, kvietėme bendrystei ir pokyčiams, kad išsaugotume jūrą ateities kartoms. Ar mums pavyko? TAIP, pavyko – mes pasiekėme daug žmonių, o kai kurių net ir širdis palietėme. Turbūt reikės dar šiek tiek laiko suvokti kas įvyko. Grįžtu į Lietuvą su daug įspūdžių ir, be abejo, su skolomis, bet tai, kas įvyko, buvo verta to. Kita vertus tai ne pabaiga, žygiavimas baigėsi, tačiau misija tęsis.” – sako vos prieš kelias dienas Lietuvos sieną su bendraminčiais peržengęs ekspedicijos vadovas ir visuomenininkas Giedrius Bučas.

Ekspedicija baigėsi, tačiau jos misija tęsiasi. Giedriaus Bučo iniciatyva įkurtas labdaros ir paramos fondas „Išsaugokime Baltiją“ – ekspedicijos tęsinys, kurio tikslas finansuoti iniciatyvas, skirtas Baltijos jūros būklės gerinimui.

JŪRA PRASIDEDA ČIA!

MANO ŠIRDYJE IR MINTYSE,

KIEKVIENO IŠ MŪSŲ NAMUOSE IR MIESTE,

IŠ TEKANČIO UPELIO IR UPĖS PRIE KURIOS GYVENAME.

 

Nuotraukų galima rasti čia https://photos.app.goo.gl/bCgL…

 

*********************

2024 m. rugsėjo 8 d. organizuojama pakrančių švarinimo akcija.

2024 m. kovo 11 d. iš Lietuvos pajūrio pajudėjusi ekspedicijos pėsčiomis aplink Baltijos jūrą komanda kviečia visų Baltijos jūros šalių žmones bendram susitikimui rugsėjo 8 d. 12 val. vietos laiku. 

Keletas tvarių patarimų:

  • Atsineškite maišus šiukšlėms, daugkartines pirštines, surinktas šiukšles išrūšiuokite ir atsakingai utilizuokite.
  • Planuokite kelionę į paplūdimį  viešuoju transportu, dviračiu ar nuomojama transporto priemone. O jeigu vykstate automobiliu, padarykite tai su draugų grupe ar pakvieskite pakeleivius.
  • Iškylos metu nenaudokite jokių vienkartinių indų – lėkščių, puodelių, įrankių, šiaudelių ir kt.
  • Išvykdami namo gerai pasižiūrėkite, ar nepalikote savo inventoriaus ar asmeninių daiktų.

Daugiau informacijos apie akciją galite rasti čia.

 

**************************

 

Baltijos jūra patenka į labiausiai užterštų pasaulio jūrų penketuką, o jos negyvųjų zonų plotas – vienas didžiausių pasaulyje. Į šią situaciją reaguodami, ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją!“ nariai pavasarį leisis į beprecedentę kelionę pėsčiomis aplink Baltijos jūrą.

Kaip tarša atkeliauja į Baltijos jūrą net iš tolimiausių Lietuvos miestelių

Dėl menko susisiekimo su Atlanto vandenynu Baltijos jūra yra gana uždara, vandenys atsinaujina kas 25-30 metų, todėl visa jūroje atsidurianti tarša joje pasilieka ilgam, keldama pavojų tiek žuvų populiacijoms, tiek deguonies, kuriuo kvėpuojame, gamybai, tiek saugiam poilsiui gaivinantis bangose. Nors daugiau nei du trečdaliai Lietuvos gyventojų apsistoję toli nuo pakrantės ir prie jūros apsilanko nebent atostogų metu, prie taršos prisidėti ir taip pat ją mažinti gali kiekvienas – kadangi reikšminga jūrą pasiekiančių teršalų dalis atkeliauja upėmis iš namų ūkių.

Visuomenininkas, ekspedicijos pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją!“ vadovas Giedrius Bučas dalinasi tik neseniai supratęs, jog ir gyvendamas toli nuo jūros, gali daryti jai įtaką. „Niekada nemečiau į jūrą jokių šiukšlių, nepyliau chemikalų ir tuo didžiavausi. Pykau ant teršiančių laivų, pramonės, žvejų ir ūkininkų. Tada dar nenutuokiau, kad gyvendamas patogų gyvenimą, iš savo namų Kaune, prie teršiančiųjų prisidėjau ir aš pats. Nemaniau, jog viskas, kuo prausiuosi, plaunu namus, ką pilu į daržą, gėlynus, lysves, gali pasiekti upes bei galiausiai jūrą“, – sako ekspedicijos vadovas.

Eutrofikacija arba kai dumblių pasidaro per daug

Didžioji šiandienos Baltijos jūros problema – maistinių medžiagų arba azoto ir fosforo perteklius. Šios medžiagos daugeliui pažįstamos kaip trąšų sudedamoji dalis ir būtent dėl jų vandenyje ima itin sparčiai augti dumblių kiekis – prasideda procesas, vadinamas eutrofikacija.

Šio proceso metu, dėl itin padidėjusio dumblių kiekio vanduo praranda savo skaidrumą, o gilesniuose jo sluoksniuose ima trūkti deguonies. Ilgainiui jūroje vystosi negyvosios zonos – dideli, deguonies stokojantys plotai, kuriuose nelieka gyvybės: nei gyvūnų, nei augalų. Šiuo metu tokių zonų plotas Baltijos jūroje – didesnis nei visa Lietuvos teritorija.

Minėtosios trąšos, kurių perteklius iš netvaraus žemės ūkio per dirvožemį lengvai pasiekia upes bei jūrą – viena pagrindinių eutrofikacijos priežasčių. Tačiau reikšminga azoto ir fosforo junginių dalis atkeliauja ir iš namų ūkių: nepakankamai išvalytos nuotekos, pasiekusios vandens telkinius, per upes pasiekia Baltijos jūrą ir iš tolimų Lietuvos gyvenviečių.

Iš kur eutrofikaciją sukeliančios medžiagos atsiduria gyventojų namų ūkių nuotekose?

Įvairūs azoto ir fosforo junginiai randami ne tik trąšų sudėtyje. Fosfatai – dažna buitinių ploviklių, skalbiklių ir valiklių sudedamoji dalis. Su į kriauklę ar unitazą nutekančiu vandeniu miestuose šios medžiagos vamzdynais keliauja į nuotekų valymo sistemas. Kartais tokiomis medžiagomis užterštas vanduo gyventojų netinkamai išleidžiamas ir per lietaus nuotekų groteles ar tiesiogiai į dirvožemį, ar vandens telkinius.

Net jei namų ūkių nuotekos atkeliauja į nuotekų valymo sistemas, šios ne visada pajėgios efektyviai išvalyti visą jas pasiekiančią taršą. Be to, egzistuoja gedimų ir avarijų pavojus – tą ryškiai parodė Liepojoje (Latvija) neseniai įvykusi ekologinė nelaimė, kuomet sugriuvus nuotekų valymo įrenginio sienai į jūrą pateko virš tūkstančio kubinių metrų nevalytų nuotekų. Taigi, taršos problemą svarbu spręsti nuo pat jos ištakų.

Nematomas plastikas jūroje ir organizmuose

Fosforo ir azoto perteklius – ne vienintelė Baltijos jūrą upėmis iš miestų ir miestelių pasiekianti tarša. Tyrimai rodo, kad Baltijos jūra yra itin užteršta mikroplastiku – plika akimi beveik neįžiūrimomis, mažesnėmis nei 5 milimetrų dydžio plastiko dalelėmis. Dalis jų susidaro yrant vandenyje atsidūrusioms plastiko šiukšlėms. Tačiau didžioji dalis Baltijos jūroje esančio mikroplastiko atkeliauja iš nuotekų.

Vienas pagrindinių mikroplastiko šaltinių – tekstilėje naudojamas sintetinis pluoštas. Skalbiant sintetinio pluošto drabužius, nuo jų atsiskiria smulkios mikroplaušų dalelės, kurios tampa skalbinių nuotekų dalimi. Mikroplastiko dalelės taip pat neretai naudojamos kosmetikos ir higienos priemonių sudėtyje – pavyzdžiui, į kai kurių dantų pastų bei kūno šveitiklių sudėtį dedami smulkūs mikroplastiko žirneliai, atliekantys šveitimo funkciją.

Dėl savo mažo dydžio, pasiekusios nuotekų valymo sistemas, šios dalelės nėra pilnai pašalinamos iš vandens ir taip galiausiai atsiduria Baltijos jūroje. Prarytos jūros gyvūnų, mikroskopinės plastiko dalelės keliauja mitybos grandine, savo kelyje paveikdamos nuo mažiausių zooplanktono organizmų iki didelių ruonių – neaplenkdamos ir žmogaus. Nors apie jų poveikį organizmams dar žinoma nedaug, tyrimai rodo, kad šios sintetinės dalelės bei prie jų lengvai prikimbančios toksinės medžiagos gali turėti uždegiminį poveikį.

Pokyčiai Baltijos jūros labui – kiekvieno mūsų galioje

Kartu su namų ūkių nuotekomis atkeliaujanti tarša, visa, kas pasiekia dirvožemį ir nusėda į jo sluoksnius (trąšos, pesticidai), kas numetama pakelėse (nuorūkos), išverčiama pamiškėse (statybinės atliekos, elektronika), pakrantėse (pakuotės, maišeliai), ar paleidžiama į orą (balionai, žibintai), turi didelę tikimybę su lietaus vandenimis ir vėjo šuorais patekti į ežerus ir upes, o per upes galiausiai pasiekti jūrą.

Ekspedicijos pėsčiomis aplink Baltijos jūrą „Išsaugokime Baltiją!“ komanda pabrėžia, kad būtent visuomenė turi galią imtis veiksmų čia ir dabar. „Paprasti kasdieniai veiksmai, tokie kaip gamtai palankesnės sudėties skalbiklių ir ploviklių naudojimas (be fosforo, fosfatų, gyvūninės kilmės sudedamųjų dalių) daržovių pirkimas iš ekologinių ūkių, paprasčiausias drabužių skalbimas žemesnėje temperatūroje – visa tai jau yra judesys link pokyčio“, – sako ekspedicijos vadovas Giedrius Bučas.

Ekspedicijos tikslas – švietimas

Nesvarbu, gyvename pajūryje ar šimtus kilometrų nuo jo – kiekvienas mūsų naudojamės jūros teikiamomis dovanomis galbūt apie tai nė nesusimąstydamas. Lygiai taip pat, savo kasdieniais veiksmais galime pasirinkti, ar prisidėsime prie mūsų jūrą slegiančių problemų, ar prie jų sprendimo. Tad visuomenės švietimas apie vandens ekosistemų būklę, žmogaus veiklos įtaką jūrai, kiekvienam prieinamus būdus sumažinti savo indėlį į jūros bioįvairovės nykimą ir taršą yra itin svarbus. Prisidedant prie bendro tikslo išsaugoti Baltijos jūrą, Šilalės rajono savivaldybė tampa ekspedicijos partnere. Norėdami sužinoti daugiau apie ekspediciją kviečiame sekti Savebaltic.eu, Delfi.lt ir vrsa.lt

Daugiau informacijos rasite paspaudę čia.