Šiandien Šilalės žemė amžinojo poilsio priglaudžia iškilų savo sūnų Albiną Kentrą. Jo netektis palietė daugybę Šilalės ir Lietuvos žmonių, įvairiai pažinojusių šviesios atminties Albiną kaip didį Tėvynės mylėtoją ir gynėją – Lietuvos partizaną ir sovietinių gulagų kalinį, Laisvės kovų istorijos sergėtoją, kultūrinės atminties kūrėją, metraštininką ir Miško brolių rūmų statytoją, Vilniaus universiteto dėstytoją ir lietuviškos dvasios sergėtoją šiame Alma Mater, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių, Laisvės premijos laureatą, Šilalės garbės pilietį.
Žmogus su kamera, tikras taurus žmogus, visai kitoks, bet visuomet kartu, visą gyvenimą paskyręs Lietuvai ir jos laisvei, neeilinis… Šiuos ir panašius žodžius tariame ir mes – Šilalės rajono savivaldybės meras Tadas Bartkus su visa šilališkių bendruomene, guosdami ir užjausdami velionio artimuosius, bendražygius, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilalės filialo narius.
Šilalės garbės pilietis A. Kentra gimė 1929 m. kovo 29 d. Gūbrių kaime, tuomečiame Šilalės valsčiuje, gausioje Žemaitijos ūkininkų Juozapo ir Onos Kentrų šeimoje. 1936–1940 m. Albinas mokėsi Nevočių pradinėje mokykloje, 1941–1946 m. – Šilalės gimnazijoje. 11 metų sulaukęs šeimoje išgirdo skaudžią žinią, kad sovietai okupuoja Lietuvą. Tais dramatiškais Lietuvai metais Kentrų šeima susibūrė kovai už Lietuvos laisvę. Savo sodyboje, po gyvenamuoju namu, iškasė bunkerį, kurio dėl išmanios konstrukcijos NKVD būriams nepavyko surasti. Prasidėjus antrajai Sovietų Sąjungos okupacijai, 1945 m. visi šeimos nariai davė Lietuvos partizanų priesaiką, tapdami Vakarų Lietuvos partizanų apskrities Kęstučio apygardos Butigeidžio rinktinės partizanais: Jonas Kentra-Rutenis, Juozas Kentra-Tauras, Leonas Kentra-Sakalas, Albinas Kentra-Aušra, Ona Kentraitė-Rasa, Elena Kentraitė-Snaigė, Ona Kentrienė-Motinėlė. Kai Albinas Kentra tapo vyriausiojo brolio Jono Kentros-Rutenio būrio partizanu, jam buvo tik 16 metų. Partizanų būryje jis buvo ryšininkas su civiliais gyventojais, iš aplinkinių gyventojų rinko šaudmenis ir ginklus partizanams.
A. Kentros-Aušros partizano kelias buvo trumpiausias. 1946 m. liepos 16 d. Albinas buvo suimtas Šilalėje. Penkerius mėnesius tardytas Šilalėje ir Tauragėje, 1946 m. gruodžio 28 d. Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) karinio tribunolo nuteistas dešimčiai metų lagerio. Kalintas Vilniaus Lukiškių kalėjime, vėliau išvežtas į Kazachstano Spasko lagerį.
Į laisvę A. Kentra paleistas 1954 m. birželio 19 d. Dėl laimingo atsitiktinumo A. Kentrai išduodant sovietinį pasą įvyko klaida –išduotas pasas klaidinga Klentvos (rusų k. – Клянтва) pavarde. Dėl šios klaidos į Lietuvą grįžusiam A. Kentrai pavyko gauti brandos atestatą, įstoti į Vilniaus universitetą, po to baigti Leningrado universiteto aukštuosius dvimečius svetimų kalbų pedagoginius kursus ir įsidarbinti anglų kalbos dėstytoju Vilniaus universitete.
Vilniaus universitete A. Kentra įkūrė anglų kalbos audiovizualinį centrą. Ruošiantis Universitetui minėti įkūrimo 400 m. sukaktį, subūrė Lietuvos dailininkus Rimtautą Gibavičių, Vytautą Valių, Ramutę Jasudytę, Vitolį Trušį, Stanislovą Kuzmą, Petrą Repšį, Antaną Kmieliauską bei kitus ir jie Filologijos fakulteto bei rektorato patalpose sukūrė daug reikšmingų monumentaliosios dailės kūrinių lituanistine tematika. Nuo 1965 m. pradėjęs filmuoti svarbiausius Vilniaus universiteto įvykius, kameros iš rankų nepaleido iki sovietų kariuomenės išvedimo iš Lietuvos 1993 m. Atgimimo metais A. Kentra pagrįstai užsitarnavo naujausiųjų laikų Lietuvos istorijos metraštininko titulą. Į jo vaizdo kameros juostas sugulė svarbiausi Lietuvos kovos už laisvę įvykiai 1988–1993 m. A. Kentra rašė laiškus demokratinių pasaulio valstybių vadovams, tuose laiškuose jis ragino pripažinti Lietuvos nepriklausomybę ir priminė Lietuvos rezistencijos istoriją.
1989 m. kartu su Vytautu Milvydu Albinas Kentra įsteigė Miško brolių draugiją. Draugijos ir privačių rėmėjų lėšomis suremontavo istorinį pastatą Vilniaus centre. Draugijos veikla leido pradėti jo sukauptos archyvinės medžiagos skaitmeninimo darbus. Šie darbai tęsiasi iki šių dienų.
2023 m. spalio 26 d. Albino Kentros su bendražygiais įkurti Miško brolių rūmai buvo perduoti Vytauto Didžiojo karo muziejui. Kad juose būtų įrengtas Laisvės kovų pažinimo centras, dar spėjo pritarti ir Albinas su Draugija. Tikimasi, kad taip galiausiai išsipildys dešimtmečius puoselėtas didysis Albino tikslas tęsti kovą už Lietuvos laisvę įvairiais būdais ir formomis ir apie ją liudyti.
Vieną paskutinių savo laiškų Albinas Kentra š. m. lapkričio 10 d. parašė Šilalės muziejui, siūlydamas numatyti jo archyvui ekspozicinę erdvę Šilalėje, pabrėždamas, kad tokį pasiūlymą teikia „Lietuvos laisvės kovų atminimo vardan“. „Geriau nei kas kitas Albinas Kentra suprato, kad kova už laisvę niekada nesibaigia, ir kad gerų darbų vaisiai turi būti nuolat ginami ir saugojami. Mūsų visų pareiga – pradėtus garbingus darbus tęsti“, – užuojautos žodžiuose sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Šilalės rajono savivaldybė
