Šilalės rajono savivaldybėje spalio 20 d. vyko Melioracijos fondo steigimo ir naudojimo principų ir perspektyvų pristatymas. Plačiau šį projektą pristatė nuotoliniu būdu susitikime dalyvavęs žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis. Pristatyme taip pat dalyvavo Seimo nariai Romualdas Vaitkus ir Jonas Gudauskas, Šilalės rajono savivaldybės meras Algirdas Meiženis, Administracijos direktorius Gedeminas Sungaila, jo pavaduotojas Virginijus Kvederys, Savivaldybės tarybos nariai, Kaimo reikalų ir aplinkosaugos skyriaus specialistai, rajono ūkininkai ir kiti. Šio pristatymo tikslas – įvertinti galimybes steigti melioracijos fondą.
Pristatymo metu pirmiausia apžvelgta melioracijos situacija. Kaip teigė viceministras, nemelioruotose žemės plotuose žemės ūkio naudmenų derlingumas mažesnis 15–30 proc. Valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos inžinerinių statinių (toliau – MIS) nusidėvėjimas yra 74,4 proc. ir šis skaičius kasmet tik didėja, o iš 2,5 mln. ha nusausintų žemių ūkio naudmenų 2,0 mln. ha drenažo yra kritinės būklės. Valstybei priklausantiems melioracijos inžineriniams statiniams rekonstruoti ir prižiūrėti siūloma steigti Melioracijos fondą. Fondas būtų steigiamas pagal atskirą įstatymą ištekliams kaupti ir naudoti bei būtų laikomas atskiru viešojo sektoriaus subjektu. Svarstomame pasiūlyme numatoma, jog melioracijos fondą būtų galima steigti tik užtikrinant pajamų, kurios nėra gautos iš valstybės biudžeto, surinkimą – įvedant fiksuotas įmokas.
Kaip šio fondo privalumai išskirta tai, jog einamaisiais metais nepanaudotos lėšos perkeliamos į kitus metus, spartesnis MIS rekonstravimo darbų atlikimas dėl galimybės gauti paskolas, fondo lėšos galėtų būti operatyviai naudojamos MIS avariniams gedimams likviduoti ir kt. Kaip trūkumai išskirta tai, jog atsirastų didesnė finansinė našta žemės ūkių savininkams, administravimo išlaidos siektų iki 1 proc. fondui skiriamos vidutinės metinės sumos.
Apžvelgtos ir keturios melioracijos fondo formavimo (finansavimo) alternatyvos. Žemės ūkio ministerijos siūloma alternatyva būtų tokia, kad fondo pajamos diferencijuojamos kas 5 metus, atsižvelgiant į infliaciją bei rangovų pajėgumą atlikti MIS rekonstravimo ir priežiūros darbus:
– Per pirmus 5 metus (2024–2028 m.) fondo pajamos galėtų sudaryti po (arba iki) 50 mln. Eur per metus, iš jų: valstybės biudžeto lėšų dalis (45 proc.) – (iki) 22,5 mln. Eur/m.; žemės savininkų ir kitų naudotojų įmokos (55 proc.) MIS rekonstravimui ir priežiūrai – (iki) 27,5 mln. Eur/m., t. y. (iki) 11 Eur/ha per metus.
– Valstybės biudžeto dalis ir žemės savininkų bei kitų naudotojų įmokos indeksuojamos kas penkerius metus ir 2024–2045 m. (22 metai) laikotarpiu sudarytų 2 048 mln. Eur.
– Detalus Fondo lėšų surinkimo ir paskirstymo modelis, parenkant kriterijus tiek dėl surinkimo dydžio pagal melioruotos žemės naudotojus, tiek dėl skiriamų lėšų dydžio ir jų paskirstymo tarp savivaldybių nustatymui MIS rekonstravimo ir priežiūros darbams yra tolimesnių diskusijų objektas.
Po pristatymo vyko diskusija. Savivaldybės vadovai ir kiti susitikimo dalyviai išsakė savo poziciją, jog jei toks mokestis atsirastų, būtų tikslinga, kad jį surinkus, mokestis liktų savivaldybei. Taip pat siūlyta lėšas, kurios būtų mokamos į šį fondą, neapmokestinti pelno mokesčiu, o nuo mokesčio atleisti metams tuos ūkininkus, kurie iš savo lėšų atlieka melioracijos įrenginių remontą.
Su žemės ūkio viceministro Donato Dudučio pranešimu galite susipažinti paspaudę čia.
Šilalės rajono savivaldybės administracijos
Veiklos administravimo skyrius