Vyriausiasis specialistas

Mindaugas Mikutavičius

320 kabinetas

(8 449) 46 852, 8 605 75 270

Civilinės saugos sistemos pajėgos

  1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė);
  2. Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija;
  3. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau –Vidaus reikalų ministerija);
  4. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos ir jam pavaldžios įstaigos (toliau – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir jam pavaldžios įstaigos);
  5. ministerijos ir kitos valstybės institucijos ir įstaigos;
  6. savivaldybių ekstremalių situacijų komisijos;
  7. savivaldybių institucijos ir įstaigos;
  8. ūkio subjektai, kitos įstaigos;
  9. operacijų centrai;
  10. civilinės saugos sistemos pajėgos.
  1. užtikrinti prevencinių priemonių ekstremaliosioms situacijoms išvengti arba susidarymo galimybėms sumažinti vykdymą ir įgyvendinimą;
  2. padėti gyventojams, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms ir ūkio subjektams, gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms, išvengti ar patirti kuo mažiau žalos, išlaikyti rimtį, išsaugoti gyventojų gyvybę, sveikatą, turtą ir apsaugoti aplinką;
  3. užtikrinti optimalų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų materialinių išteklių panaudojimą gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms;
  4. rengti visuomenę praktiniams veiksmams, gresiant ar susidarius ekstremaliosioms situacijoms, skatinti jos iniciatyvą civilinės saugos srityje ir stiprinti pasitikėjimą civilinės saugos sistemos veikla.
  1. organizuoti ir palaikyti civilinės saugos sistemos pajėgų parengtį ir reikiamą materialinį ir techninį aprūpinimą;
  2. perspėti ir informuoti gyventojus, valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, kitas įstaigas ir ūkio subjektus apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją, galimus padarinius, jų šalinimo priemones ir apsisaugojimo nuo ekstremaliosios situacijos būdus;
  3. organizuoti ir vykdyti įvykių, ekstremaliųjų įvykių ir ekstremaliųjų situacijų likvidavimo ir jų padarinių šalinimo darbus, atlikti gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus;
  4. susidarius įvykiams, ekstremaliesiems įvykiams ir ekstremaliosioms situacijoms, organizuoti ir vykdyti priemones, kuriomis siekiama atkurti valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir gyventojams būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas.
  1. ekstremaliųjų situacijų prevencijos – visi civilinės saugos sistemos subjektai vykdo ekstremaliųjų situacijų prevenciją pagal teisės aktais jiems priskirtą kompetenciją;
  2. saugumo ir paramos – civilinės saugos sistemos subjektai, likviduodami įvykius, ekstremaliuosius įvykius ir ekstremaliąsias situacijas ir atkurdami būtiniausias gyvenimo (veiklos) sąlygas, teikia pagalbą visuomenei, užtikrina minimalią gyvenimo kokybę;
  3. teritoriniu – civilinė sauga organizuojama visoje valstybėje pagal jos teritorijos administracinį suskirstymą ir apima visus gyventojus;
  4. informavimo, perspėjimo ir pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms – gyventojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos ir ūkio subjektai turi būti informuojami apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją;
  5. veiklos diferencijavimo – civilinės saugos priemonės taikomos ir pasirengimas atlikti gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduoti įvykius, ekstremaliuosius įvykius ir ekstremaliąsias situacijas ir šalinti jų padarinius atskiruose teritorijos administraciniuose vienetuose vykdomas atsižvelgiant į tų vienetų teritorijose prognozuojamų ekstremaliųjų situacijų pavojingumą ir galimą poveikį;
  6. nuolatinės parengties – pagal ekstremaliosios situacijos lygį kiekvienas civilinės saugos sistemos subjektas užtikrina jo vadovaujamų civilinės saugos sistemos pajėgų parengtį, materialinių išteklių panaudojimą likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį ir ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, ekstremaliosios situacijos metu pagal kompetenciją dalyvauja atliekant ekstremaliosios situacijos likvidavimo ir jos padarinių šalinimo darbus;
  7. viešumo – civilinės saugos sistemos subjektų veikla civilinės saugos srityje yra atvira visuomenei;
  8. visuotinio privalomumo – civilinės saugos priemonės yra privalomos valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, kitoms įstaigoms, ūkio subjektams ir gyventojams;
  9. sąveikos – gresiant ar susidarius ekstremaliajai situacijai veiksmų efektyvumas užtikrinamas koordinuojant visų civilinės saugos sistemos subjektų, karinių vienetų sąveikos planų įgyvendinimą;
  10. racionalumo ir efektyvumo – racionalaus ir veiksmingo civilinės saugos sistemos pajėgų ir materialinių išteklių paskirstymo ir naudojimo.

Civilinės saugos sistemos subjektai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos Sąjungos teisės aktais, įstatymais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais, Vyriausybės nutarimais, Ministro Pirmininko potvarkiais, vidaus reikalų ministro įsakymais ir kitais teisės aktais.

Vykdant gelbėjimo, paieškos ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gali būti apribota asmens judėjimo laisvė.

Ūkio subjektų tikrinimas

Ekstremalių situacijų komisijos sudėtis, nuostatai, kontaktiniai duomenys

Eil. Nr. Pareigos komisijoje Vardas pavardė Darbovietė ir pareigos Telefonas El. pašto adresas
Darbo Mobilus
Pirmininkas Gedeminas Sungaila Šilalės rajono savivaldybės
administracijos direktorius
(8 449) 76114 860267239 gedeminas.sungaila@silale.lt
Narys Vaidotas Kėbla Klaipėdos PGV Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas (8 449) 70120 8 639 77882 vaidotas.kebla@vpgt.lt
Narys Audrius Lukošius Šilalės rajono policijos komisariato viršininkas (8 449) 76210 8 655 48334 audrius.lukosius@policija.lt
Narys Evaldas Lazdauskas Šilalės rajono savivaldybės priešgaisrinės tarnybos viršininkas (8 449) 74033 8 687 48230 savgaisrine@gmail.com
Narys Egidijus Jakštas VMVT Tauragės departamento Šilalės skyriaus vedėjas-valstybinis veterinarijos inspektorius (8 449) 74372 8 686 31430 egidijus.jakstas@vmvt.lt
Narys Antanas Leščauskas AAD Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono inspekcijos vyriausiasis specialistas (8 449) 74461 8 612 03104 antanas.lescauskas@aad.am.lt
Narys Elvyra Daubarienė NVSC prie SAM Tauragės departamento Šilalės skyriaus vedėja (8 449) 74685 8 616 07697 elvyra.daubariene@nvsc.lt
Narys Ernestas Aušra Uždarosios akcinės bendrovės „Šilalės šilumos tinklai“ direktorius (8 449) 74491 info@silalesst.lt
Narys Remigijus Vėlavičius Uždarosios akcinės bendrovės „Šilalės vandenys“ direktorius (8 449) 74205 8 699 59865 info@silalesvandenys.lt
Narys Linardas Balandis VSAT Pagėgių rinktinės Sienos kontrolės skyriaus vyresnysis specialistas (8 441) 57955 8 657 40325 linardas.balandis@vsat.vrm.lt
Narys Julius Kryževičius Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Civilinės saugos skyriaus viršininkas (8 46) 35 44 69 8 682 41 055 julius.kryzevicius@vpgt.lt
Narys Dalė Briedienė Šilalės rajono savivaldybės administracijos gydytoja 8449 76139 8615 79917 dale.briediene@silale.lt
Sekretorius Mindaugas Mikutavičius Šilalės rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas (8 449) 46852 8 605 75 270 mindaugas.mikutavicius@silale.lt
Eil. Nr. Pareigos komisijoje Vardas pavardė Darbovietė ir pareigos Telefonas El. pašto adresas
Darbo Mobilus
1. Koordinatorius Mindaugas Mikutavičius Administracijos vyriausiasis specialistas (8 449) 46852 8 605 75270
8 686 38805
mindaugas.mikutavicius@silale.lt
2. Operacinio vertinimo, ekstremaliųjų situacijų prevencijos grupė
2.1. Vadovas Martynas Remeikis Investicijų ir statybos skyriaus vedėjas (8 449) 76115 8 612 32103 martynas.remeikis@silale.lt
2.2. Narė Laima Kazlauskienė Klaipėdos PGV Šilalės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnioji inspektorė (8 449) 70120 8 650 34929 laima.kazlauskiene@vpgt.lt
2.3. Narys Rolandas Toleikis UAB „Šilalės šilumos tinklai“ meistras (8 449) 55201 8 682 12862 info@silalesst.lt
2.4. Narys Osvaldas Šarmavičius VšĮ Šilalės rajono ligoninės direktorius 8 671 07717 8 671 07717 osvaldas.sarmavicius@silalesligonine.lt
2.5. Narė Rasa Kuzminskaitė Administracijos Švietimo, kultūros ir sporto
skyriaus vedėja
(8 449) 76121 8 687 45040 rasa.kuzminskaite@silale.lt
2.6. Narys Valentas Strigūnas AB ESO komandos vadovas 8 614 53476 valentas.strigunas@eso.lt
2.7. Narys Algirdas Zaranka Šilalės rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojas (8 449) 74196 _________ algirdas.zaranka@vmvt.lt
2.8. Narė Aušra Etminienė Administracijos Kaimo reikalų ir aplinkosaugos skyriaus vyriausioji specialistė (8 449) 46855

 

_________

 

ausra.etminienė@silale.lt
2.9. Narė Jolanta Petrokienė NVSC prie SAM Tauragės departamento Šilalės skyriaus vyriausioji specialistė (8 449) 74481 8 655 66281 jolanta.petrokiene@nvsc.lt
2.10. Narys Zigmantas Grabauskas Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininkas 8 700 64102 8 652 67021 zigmantas.grabauskas@policija.lt
2.11. Narė Loreta Petkuvienė Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorė (8 449) 46794 8 616 28899 sveikatos.biuras@gmail.com
2.12. Narys Gintaras Noreika Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės, Šilalės 308 kuopos pėstininkų kuopos vadas (8 449) 70020 868684053 gintaras.noreika@mil.lt
2.13. Narys Tomas Barcys UAB „Šilalės vandenys“ vandentiekio meistras ————— 8 620 25019 tomas.b@silalesvandenys.lt
3. Informacijos valdymo ir visuomenės informavimo grupė
3.1. Vadovė Rūta Budrė Veiklos administravimo skyriaus atstovė spaudai (8 449) 79139 8 695 52629 ruta.budre@silale.lt
3.2. Narė Silva Paulikienė Administracijos tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė (8 449) 45341 8 612 96908 silva.paulikiene@silale.lt
3.3. Narys Edgaras Laurinavičius Kaimo reiklų ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas (8 449) 51019 8 612 54400 edgaras.laurinavicius@silale.lt
3.4. Narys Vidas Toleikis Kaimo reiklų ir aplinkosaugos skyriaus vyriausiasis specialistas (8 449) 45339 8 614 00317 vidas.toleikis@silale.lt
3.5. Narė Aldona Špečkauskienė Administracijos kalbos tvarkytoja (8 449) 45340 ——- aldona.speckauskiene@silale.lt
3.6. Narė Lina Maslauskienė Administracijos vyriausioji specialistė (8 449) 45348 8 620 84081 lina.maslauskiene@silale.lt
4. Materialinio techninio aprūpinimo grupė
4.1. Vadovė Ona Bubelaitė Centralizuoto buhalterinės apskaitos skyriaus vedėja (8 449) 76134 8 618 72325 ona.bubelaite@silale.lt
4.2. Narys Gintas Navardauskas UAB „Kvėdarsta“ direktorius (8449) 55260 8 686 96735 kvedarsta@kvedarsta.lt
4.3. Narė Viktorija Venckuvienė Veiklos administravimo skyriaus ūkio administratorė (8 449) 76120 8 682 56260 viktorija.venckuviene@silale.lt
4.4. Narė Virginija Bukauskienė Administracijos Kaimo reikalų ir aplinkosaugos skyriaus vedėja (8 449) 74432 8 685 28837 virginija.bukauskiene@silale.lt
4.5. Narė Reimunda Kibelienė Administracijos Turto ir socialinės paramos skyriaus vedėja (8 449) 76129 8 612 32034 reimunda.kibeliene@silale.lt
4.6. Narė Eglė Straukienė Administracijos Šilalės miesto seniūnijos seniūnė (8 449) 45320 8 673 64415 egle.straukiene@silale.lt
4.7. Narys Aloyzas Vaičiulis Administracijos Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas (8 449) 45328 8 687 37449 aloyzas.vaiciulis@silale.lt
4.8. Narys Virgilijus Ačas Administracijos Laukuvos seniūnijos seniūnas (8 449) 56362 8 687 15000 virgilijus.acas@silale.lt
4.9. Narys Aivaras Dobilas Administracijos Kvėdarnos seniūnijos seniūnas (8 449) 55244 8 698 55148 aivaras.dobilas@silale.lt
4.10. Narys Antanas Bartašius

 

Administracijos Kaltinėnų seniūnijos seniūnas (8 449) 57280

 

8 656 23932

 

antanas.bartasius@silale.lt

 

4.11. Narys Kęstutis Ačas Administracijos Upynos seniūnijos seniūnas (8 449) 46632 8 606 82952 kestutis.acas@silale.lt
4.12. Narė Roma Veščiūnienė Administracijos Pajūrio seniūnijos seniūnė (8 449) 58166 8 678 12930 roma.vesciuniene@silale.lt
4.13. Narė Regina Audinytė Administracijos Traksėdžio seniūnijos seniūnė (8 449) 70051 8 655 38872 regina.audinyte@silale.lt
4.14. Narys Ignas Gužauskis Administracijos Bijotų seniūnijos seniūnas (8 449) 41423 8 674 04120 ignas.guzauskis@silale.lt
4.15. Narys Faustas Meiženis Administracijos Žadeikių seniūnijos seniūnas ( 8 449) 41672 8 614 73101 faustas.meizenis@silale.lt
4.16. Narė Loreta Petravičienė Administracijos Tenenių seniūnijos seniūnė (8 449) 43290 8 640 55390 loreta.petraviciene@silale.lt
4.17. Narė Miglė Zybartienė Administracijos Palentinio seniūnijos seniūnė (8 449) 42347 8 699 61377 migle.zybartiene@silale.lt
4.18. Narė Vilma Kasnauskienė Administracijos Didkiemio seniūnijos seniūnė (8 449) 42891 8 616 58153 vilma.kasnauskiene@silale.lt
4.19. Narė Loreta Daukantienė Administracijos Bilionių seniūnijos seniūnė ____________ 8 686 92428 loreta.daukantiene@silale.lt
5. Administravimo, elektroninių ryšių organizavimo ir palaikymo grupė
5.1. Vadovas Artūras Mikalauskas Teisės, personalo ir metrikacijos skyriaus vedėjas (8 449) 45330 8 686 43493 arturas.mikalauskas@silale.lt
5.2. Narys Domas Ūksas Veiklos administravimo skyriaus kompiuterių technikas (8 449) 45347 8 687 39274 domas.uksas@silale.lt
5.3. Narė Vilma Kuzminskaitė Teisės, personalo ir metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė (8 449) 45332 8 612 31996 vilma.kuzminskaite@silale.lt
5.4. Narė Vilma Žiogienė Administracijos Veiklos administravimo skyriaus priimamojo sekretorė (8 449) 76115 ________ vilma.ziogiene@silale.lt
5.5. Narė Geda Kačinauskienė Veiklos administravimo skyriaus vyriausioji specialistė (8 449) 76117 8 671 99889 geda.kacinauskiene@silale.lt
5.6. Narė Danutė Ringienė Administracijos Veiklos administravimo skyriaus dokumentų tvarkytoja (8 449) 76116 ________ danute.ringiene@silale.lt

Gyventojų perspėjimas ir informavimas

  1. Civilinės saugos signalai ir jų panaudojimo tvarkos aprašas – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/7105c3c04c8611e5b0f2b883009b2d06
  2. Perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją priemones, gyventojų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų ir ūkio subjektų perspėjimo apie gresiančią ar susidariusią ekstremaliąją situaciją ir informavimo civilinės saugos klausimais tvarkos aprašas – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/908034504a4811e5a38cd6cdb94b0c51
  3. Lietuvos pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms interneto svetainė – https://www.lt72.lt
  4. Keliu eismo ir oro sąlygų žemėlapis – https://eismoinfo.lt/#!/https://oras.gamta.lt/files/index.html
  5. Radiacinio monitoringo stočių duomenys – https://oras.gamta.lt/files/ZemelapisNew.png
  6. Šilalės rajono savivaldybės  Kolektyvinės apsaugos  statinių sąrašas
    Seniūnija Gyvenvietė Gatvė Namo numeris Objekto pavadinimas
    Kaltinėnų sen. Kaltinėnų mstl. Varnių g. 7 Kaltinėnų seniūnija
    Kaltinėnų sen. Kaltinėnų mstl. Varnių g. 22 Kaltinėnų Aleksandro Stulginskio gimnazija
    Kaltinėnų sen. Kaltinėnų mstl. Varnių g. 19 Kaltinėnų kultūros namai
    Kvėdarnos sen. Kvėdarnos mstl. Dariaus ir Girėno g. 24 Kvėdarnos seniūnija
    Kvėdarnos sen. Kvėdarnos mstl. Šilalės g. 37 Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazija
    Laukuvos sen. Laukuvos mstl. Eitvydaičių g. 3 Laukuvos seniūnija
    Pajūrio sen. Pajūrio mstl. Ateities g. 4 Pajūrio vaikų globos namai
    Pajūrio sen. Pajūrio mstl. Dariaus ir Girėno g. 35 Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija
    Šilalės m. sen. Šilalės m. D. Poškos g. 24 Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazija
    Šilalės m. sen. Šilalės m. J. Basanavičiaus g. 4 Šilalės svečių namai
    Šilalės m. sen. Šilalės m. J. Basanavičiaus g. 12 Šilalės rajono savivaldybės kultūros centras
    Šilalės m. sen. Šilalės m. Vytauto Didžiojo g. 19 VšĮ „Šilalės rajono ligoninė“
    Šilalės m. sen. Šilalės m. Vytauto Didžiojo g. 17A Šilalės rajono socialinių paslaugų namai
    Šilalės m. sen. Šilalės m. J. Basanavičiaus g. 25 Šilalės Simono Gaudėšiaus gimnazija
    Upynos sen. Naujojo Obelyno k. Mokyklos g. 1 Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazijos Obelyno daugiafunkcinis centras
    Upynos sen. Upynos mstl. Dariaus ir Girėno g. 12 Šilalės  Dariaus ir  Girėno progimnazijos Upynos skyrius
    Upynos sen. Upynos mstl. Dariaus ir Girėno g. 2 Upynos seniūnija

Specialiuoju ženklu pažymėti priedangai skirti statiniai

 

Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. DĮV-703 patvirtintas Šilalės rajono savivaldybės priedangų sąrašas. Specialiuoju priedangos ženklu pažymėti Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje parinkti statiniai, skirti gyventojų priedangai nuo galimų pavojų.

Priedanga yra skirta trumpalaikei (iki kelių valandų) apsaugai, kurioje būtų galima pasislėpti nuo tiesioginio ir netiesioginio apšaudymo grėsmės karinės agresijos metu. Iškilus šiai grėsmei, gyventojams rekomenduojama kuo skubiau susirasti specialiuoju žymėjimo ženklu pažymėtą artimiausią priedangą.

Parenkant statinius ir patalpas, kuriuos ekstremaliųjų situacijų ar karo metu galima būtų pritaikyti gyventojams apsisaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių, atsižvelgta į statinio ar patalpų vietą, talpumą, sandarumą, konstrukcijas, patalpų vietą statinyje, privažiavimą prie statinio ir kitas aplinkybes.

Nors tiesioginio pavojaus nėra, priedangų sužymėjimas leis gyventojams jaustis geriau informuotiems apie trumpalaikes apsaugos vietas karinės agresijos apšaudymo, oro pavojaus atvejais.

Priedangų sąrašas Šilalė rajone:

 

Eil. Nr. Seniūnija Gyvenvietė Gatvė Namo

Nr.

Objekto pavadinimas

 

Plotas

kv. m.

Talpina

gyventojų

1. Šilalės miesto Šilalė Nepriklausomybės 1 Šilalės švietimo pagalbos tarnyba 172 95
2. Šilalės miesto Šilalė Nepriklausomybės 6 Šilalės meno mokykla 171 95
3. Šilalės miesto Šilalė J. Basanavičiaus 12 Šilalės kultūros centras 2 300 1 277
4. Šilalės miesto Šilalė Vytauto Didžiojo 17 Šilalės rajono socialinių paslaugų namai 306 170
5. Šilalės miesto Šilalė Vytauto Didžiojo 19 VšĮ Šilalės rajono ligoninė 575 319
6. Šilalės miesto Šilalė D. Poškos 24 Šilalės Dariaus ir Girėno progimnazija 555 308
7. Laukuvos Laukuva Tvenkinio 4 Laukuvos kultūros namai 502 278
8. Laukuvos Laukuva Varnių 10A Laukuvos Norberto Vėliaus gimnazija 660 366
9. Laukuvos Šiauduva Šventupio 3 Administracinis 256 142
10. Pajūrio Pajūris Dariaus ir Girėno 35 Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazija 2 000 1 111
11. Pajūrio Jomantai Tenenio 2 Lopšelis darželis 475 263
12. Bijotų Bijotai Dionizo Poškos 6 Bijotų seniūnija 349 193
13. Kvėdarnos Kvėdarna Žalioji 8 Kvėdarnos vaikų darželis „Saulutė“ 160 88
14. Žadeikių Žadeikiai Šaukliškės 15 Žadeikių seniūnija 234 130

Teisės aktai

  1. Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymas – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.69957/asr
  2. Ekstremaliųjų situacijų prevencijos vykdymo tvarkos aprašas – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.378418/asr
  3. Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašas – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/af3e33f0894b11e5b7eba10a9b5a9c5f
  4. Ekstremaliųjų situacijų skelbimo ir atšaukimo tvarkos aprašas – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.4B50A49D0476/asr
  5. Kolektyvinės apsaugos statinių poreikio nustatymo tvarkos aprašas – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.DDDB5524D83F
  6. Ekstremalių įvykių kriterijai – https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.ABC156D2EF34
  7. Stichinių, katastrofinių meteorologinių ir hidrologinių reiškinių rodikliai – https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.412088/asr

Patarimai

1. Kilus miško ar durpyno gaisrui:
1.1. užsidegusį nedidelį miško paklotės ar durpyno plotą bandykite gesinti patys: plakite liepsną medžio šaka, drabužiais, trypkite kojomis, gesinkite vandeniu arba užberkite žemėmis ar smėliu;
1.2. nepavykus ugnies užgesinti savo jėgomis, nedelsdami skambinkite bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir mėginkite neleisti ugniai toliau plisti – sukaskite ne siauresnį kaip 0,5 m žemės ruožą;
1.3. jei liepsna tapo nevaldoma ir matote, kad jos neįveiksite, pasišalinkite į tą pusę, iš kur vėjas pūstų į šoną, bėkite iš degančio miško ar durpyno į kelią, proskyną, prie vandens; eikite pasilenkę kuo arčiau prie žemės, ten švaresnis oras; jei įmanoma, užsidenkite drėgnais drabužiais, burną ir nosį pridenkite nosine ar darbužiais;
1.4. kreipkitės pagalbos į artimiausius vietinius gyventojus; jie padės greičiau susisiekti su specialiosiomis tarnybomis.
2. Arti liepsnojančio miško ar durpyno gyvenantiems žmonėms kyla didelis pavojus dėl nudegimų ir apsinuodijimo, įkvėpus nuodingų dujų, todėl gyventojams patariama:
2.1. išjunkite vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo sistemas, uždarykite langus, orlaides, dūmtraukių sklendes, uždenkite vėdinimo angas drėgnu audiniu, patikrinkite, ar nėra plyšių;
2.2. nesiartinkite prie degančio miško ar durpyno, nes galite apsinuodyti;
2.3. nukentėjusįjį nuo nuodingų dujų kuo greičiau išveskite ar išneškite iš gaisro židinio į gryną orą;
2.4. jei išnešus į gryną orą nukentėjusiojo būklė negerėja ar blogėja, kuo skubiau kreipkitės į asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistus.
3. Vykdykite kitus miškininkų, ugniagesių gelbėtojų ir visuomenės sveikatos specialistų nurodymus ar patarimus.
4. Ką turime žinoti apie pasipriešinimą: aktyvių veiksmų gairės

1. Kilus pavojui užsikrėsti pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga:
1.1. griežtai vykdykite asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų ir (ar) Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nurodymus bei rekomendacijas;
1.2. be reikalo neikite iš namų, prireikus išeiti, jei turite, dėvėkite respiratorių arba vienkartinę kaukę;
1.3. venkite masinio susibūrimo vietų ir artimo kontakto su kitais asmenimis;
1.4. jei Jūsų darbas reikalauja nuolatinio kontakto su klientais ar pirkėjais, dėvėkite vienkartinę kaukę;
1.5. venkite naudotis viešuoju keleiviniu transportu, eikite pėsčiomis arba važiuokite savo transportu, jei vykstate viešuoju transportu – dėvėkite respiratorių arba vienkartinę kaukę;
1.6. griežtai laikykitės asmens higienos reikalavimų, dažnai plaukite rankas su muilu tekančiu šiltu vandeniu, ypač prieš valgymą;
1.7. stebėkite savo bei artimųjų sveikatos būklę, pvz., matuokite kūno temperatūrą rytais ir vakarais;
1.8. vartokite gerai termiškai apdorotą maistą, maisto produktus laikykite tinkamoje temperatūroje, venkite kryžminio maisto užterštumo;
1.9. kiekvieną dieną vėdinkite patalpas, valykite grindis ir liečiamus paviršius drėgna šluoste, jei yra, naikinkite vabzdžius ir graužikus;
1.10. įspėkite vaikus, kad neliestų nugaišusių paukščių ir graužikų, nežaistų su sergančiais ar net sveikai atrodančiais paukščiais, naminiais gyvūnais, neneštų jų į namus.
2. Pajutę pavojingos ar ypač pavojingos užkrečiamosios ligos požymius:
2.1. jei pradėjote karščiuoti, pajutote nuovargį, galvos ir kūno raumenų skausmus, nedelsdami kreipkitės į asmens sveikatos priežiūros specialistus;
2.2. ligonį izoliuokite nuo šeimos narių atskirame gerai vėdinamame kambaryje arba 1 m atstumu atitverkite nuo aplinkinių ligonio lovą užuolaidomis ar pan.;
2.3. su ligoniu turėtų bendrauti tik vienas šeimos narys, jis privalo dėvėti vienkartinę kaukę;
2.4. ligonio slaugai naudokite vienkartines slaugos priemones, skirkite jam atskirus indus, patalynę, rankšluosčius, drabužius.

1. Artėjant kaitrai:
1.1. apsirūpinkite šviesiais, natūralios medžiagos, laisvais, prakaitą sugeriančiais drabužiais;
1.2. jei turite galimybę, įsirenkite namuose kondicionierių arba įsigykite ventiliatorių;
1.3. pasirūpinkite geriamojo vandens atsargomis;
1.4. jei gyvenate nuosavame name ir dažnai tenka būti lauke, pasirūpinkite pavėsine;
1.5. pratinkite organizmą prie karščio palaipsniui, tai labai svarbu kūdikiams ir vaikams (iki 4 metų), vyresnio amžiaus, turintiems antsvorio, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis žmonėms;
1.6. jei turite galimybę, išvažiuokite iš didmiesčio, ypač tai patartina mamoms su kūdikiais ir vaikais (iki 4 metų), vyresnio amžiaus, turintiems antsvorio, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis žmonėms;
1.7. pratinkite odą prie tiesioginių saulės spindulių palaipsniui ilgindami buvimo atokaitoje trukmę.
2. Kaitros metu laikykitės bendrų rekomendacijų:
2.1. dienos metu namuose langus uždenkite tamsiomis užuolaidomis, žaliuzėmis ar ritininėmis užuolaidomis; vėdinti patalpas rekomenduojama nakties metu;
2.2. daugiau laiko praleiskite vėsiose patalpose, be reikalo neikite į lauką, prireikus išeiti, stenkitės būti šešėlyje;
2.3. ribokite buvimo karštyje trukmę, venkite saulėkaitos, tiesioginių saulės spindulių poveikio, ypač pavojinga užmigti saulės atokaitoje;
2.4. ribokite fizinį aktyvumą, pasivaikščioti rinkitės rytinį ar vakarinį laiką;
2.5. atviras kūno vietas tepkite apsauginiu kremu nuo saulės, nešiokite akinius su ultravioletinių spindulių filtrais;
2.6. dėvėkite šviesius, natūralaus pluošto, laisvus, prakaitą sugeriančius drabužius; lauke būtinai pridenkite galvą apdangalu arba dėvėkite kepurę, avėkite odinę avalynę;
2.7. gerkite dažniau nei troškina, geriausiai tinka stipriau mineralizuotas be angliarūgštės vanduo (mineralinis, mineralizuotas ar pasūdytas); smarkiai išprakaitavus patartina vartoti pomidorų, citrusinių vaisių, slyvų sulčių;
2.8. venkite alaus ir kitų alkoholinių gėrimų, skysčių su kofeinu, cukrumi ar saldikliais;
2.9. valgykite lengvai pasisavinamą maistą, geriausiai – daug vaisių ir daržovių;
2.10. jei turite gyvūnų, pasirūpinkite, kad jie neliktų be vandens ir pavėsio, nelaikykite jų atokaitoje.
3. Patarimai darbdaviams:
3.1. atkreipkite ypatingą dėmesį į darbuotojus, dirbančius lauko sąlygomis: parūpinkite natūralios medžiagos, prakaitą sugeriančių darbo drabužių, neleiskite darbuotojams dirbti išsirengus iki pusės, be galvos apdangalų;
3.2. asmenims, dirbantiems fizinį darbą, patarkite judėti gerokai lėčiau negu paprastai; sumažinkite darbo krūvį žmonėms, dirbantiems lauke, nes kuo sunkesnis darbas, tuo daugiau šilumos pasigamina žmogaus organizme;
3.3. darbuotojams, dirbantiems karštyje, darykite specialias pertraukas vėsioje vietoje, kurių trukmę ir dažnumą nustatykite savo nuožiūra, tačiau ne rečiau nei kas 1,5 val.;
3.4. atkreipkite dėmesį, kad nuo perkaitimo dėl didelio fizinio krūvio karštyje daugiausia nukenčia žemdirbiai, statybininkai, kelininkai, sportininkai, kariai, pratybų metu dirbantys lauko sąlygomis.
4. Per karščius žmonės dažniausiai nukenčia dėl nudegimų nuo saulės, perkaitimo, saulės smūgio:
4.1. perkaitimo simptomai:
4.1.1. aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 38–41oC);
4.1.2. odos paraudimas ir karščiavimas (oda neprakaituoja);
4.1.3. galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, pusiausvyros sutrikimas;
4.1.4. stiprus ir padažnėjęs (iki 110–160 k/min.) pulsas ir kvėpavimas (per 20 k/min.);
4.1.5. troškulys;
4.1.6. mieguistumas, vangumas, nenoras judėti;
4.1.7. tokiai būklei užsitęsus, blogėja smegenų kraujotaka, gali aptemti sąmonė, atsiranda insulto rizika.
4.2. Pirmoji pagalba perkaitus:
4.2.1. jei pajutote perkaitimo požymius ar pastebėjote kito žmogaus blogą savijautą, nelikite vienas ir nepalikite kito žmogaus vieno, o pasitelkite į pagalbą kitus asmenis;
4.2.2. pajutus perkaitimo simptomus būtina kuo griečiau kviesti greitąją medicinos pagalbą arba nukentėjusįjį gabenti į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą (ligoninę);
4.2.3. apklokite ar įvyniokite nukentėjusįjį į sudrėkintą vandeniu (37oC) antklodę, paklodę, rankšluostį, nuolat juos drėkinkite, jo veidą vilgykite vėsiu vandeniu;
4.2.4. kai kūno temperatūra nukris iki 37,5oC, drėgną antklodę, paklodę, rankšluostį pakeisite sausa ir duokite išgerti ko nors vėsaus;
4.2.5. labai patogu naudoti specialią antklodę iš kelių motorinės transporto priemonės pirmosios pagalbos rinkinio, bet paguldyti ir apkloti nukentėjusįjį reikia taip, kad auksinė pusė šios antklodės būtų prie kūno (vėsintų jį), jei sidabrinė bus prie kūno, jį šildys;
4.2.6. jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite jį ant šono, vėdinkite, nieko negirdykite ir skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą ar vežkite į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą (ligoninę);
4.3. saulės smūgio simptomai:
4.3.1. galvos skausmas ir svaigimas, spengimas ausyse, mirgėjimas akyse;
4.3.2. išbalusi oda, šaltas prakaitas, bendras silpnumas;
4.3.3. pykinimas, vėmimas;
4.3.4. padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas;
4.3.5. aukšta kūno temperatūra (gali pakilti iki 41oC);
4.3.6. sąmonės netekimas, apalpimas;
4.3.7. galima mirtis nuo edemos (smegenų paburkimo), jei nukentėjusiajam nesuteikiama pirmoji pagalba;
4.4. pirmoji pagalba esant saulės smūgiui:
4.4.1. skubiai išveskite ar išneškite nukentėjusįjį iš karštos aplinkos į pavėsį ar vėsią vietą;
4.4.2. paguldykite jį truputį pakelta galva arba pasodinkite;
4.4.3. atsagstykite ir atlaisvinkite drabužius, ypač apykaklę;
4.4.4. vėdinkite vėduokle, ventiliatoriumi ar kita priemone;
4.4.5. apipurkškite ar suvilgykite veidą vandeniu;
4.4.6. ant galvos dėkite šaltą kompresą, jei yra galimybė, su ledu;
4.4.7. pasiūlykite atsigerti;
4.4.8. jei nukentėjusįjį pykina, duokite išgerti ko nors rūgštaus (pvz., vandens su citrinos sultimis);
4.4.9. jei nukentėjusysis be sąmonės, guldykite ant šono, vėdinkite, nieko negirdykite ir skubiai kvieskite greitąją medicinos pagalbą ar vežkite į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą (ligoninę).

1. Artėjant dideliam speigui:
1.1. pasirūpinkite vandens, maisto ir kuro atsargomis;
1.2. jei turite galimybę, įsigykite šildymo prietaisus;
1.3. pasirūpinkite šiltais drabužiais ir avalyne.
2. Jei oras labai atšąla ir pučia stiprus vėjas:
2.1. be reikalo neikite į lauką, stenkitės likti šiltose patalpose; prireikus išeiti, būkite kuo trumpiau;
2.2. be reikalo nevykite į tolimas keliones, jei vykstate, važiuokite ne vienas;
2.3. venkite didelio fizinio krūvio, nedirbkite jokių sunkių darbų šaltyje, ypač jei sergate širdies ligomis ar turite padidėjusį kraujospūdį;
2.4. jei einate į lauką, patepkite nepridengtas kūno vietas (ausis, nosį, skruostus) riebiu kremu, į kurio sudėtį neįeina vanduo. Anksčiau nušalusias kūno vietas ypač gerai saugokite. Neikite į lauką ką tik nusiprausę ar išsimaudę. Apsirenkite šiltai ir patogiai (geriausiai tinka drabužiai iš vilnos), viršutinis drabužių sluoksnis turėtų būti neperpučiamas vėjo. Avėkite šiltą ne per ankštą avalynę, mūvėkite vilnones kojines, tinkamai apsaugokite rankas (venkite pirštuotų pirštinių);
2.5. jei šaltyje tenka ko nors laukti, negalima stovėti ar sėdėti ramiai, reikia kuo daugiau judėti, mosuoti rankomis, šokinėti ar pan.;
2.6. pajutę, kad šąla veidas, darykite grimasas, t. y. mankštinkite veido raumenis, patrinkite šąlančius skruostus, ausis, nosį, judinkite kojų pirštus;
2.7. stenkitės nesuprakaituoti ir nesušlapti, jei drabužiai sušlapo, nedelsdami pakeiskite juos sausais;
2.8. valgykite šiltą, kaloringesnį maistą, gerkite šiltų skysčių, venkite alkoholio;
2.9. nesinaudokite savos gamybos elektros šildymo prietaisais, nejunkite kelių elektros prietaisų į vieną elektros lizdą ir nepalikite jų įjungtų į tinklą be priežiūros;
2.10. sušalimo simptomai:
2.10.1. šiurpulys;
2.10.2. kūno temperatūros sumažėjimas (mažiau kaip +35oC);
2.10.3. žmogus tampa abejingas, mieguistas, sustingęs, nebegali aiškiai mąstyti ir gerai judėti;
2.10.4. sulėtėja širdies veikla ir kvėpavimas;
2.11. pirmoji pagalba sušalus:
2.11.1. eikite (neškite sušalusįjį) kuo greičiau į kambario temperatūros patalpą;
2.11.2. nusirenkite (nurenkite) drabužius;
2.11.3. pamatuokite kūno temperatūrą, jei ji žemesnė nei +35oC, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą;
2.11.4. pirmiausia sušildykite krūtinę, kaklą, galvą, kirkšnis. Sušalus galima šildytis vonioje +20oC vandens temperatūroje, per 10–30 min. vandens temperatūrą keliant iki +37oC. Jei vonios nėra, dėkite šiltus kompresus ant viso kūno (sudrėkinta drungname vandenyje antklodė arba tvarsčiai keičiami kas 2–3 min.). Ypač gerai sušildo kito, nesušalusio žmogaus, kūno šiluma. Po to sušalusįjį užklokite šilta sausa antklode;
2.12. nušalimo simptomai – nepridengtų kūno vietų (dažniausiai – ausys, nosis, skruostai) audinių pakenkimas. Nušalusi vieta praranda jautrumą, pakinta jos spalva;
2.13. pirmoji pagalba nušalus:
2.13.1. kuo greičiau eikite (arba padėkite nukentėjusiajam patekti) į šiltą patalpą;
2.13.2. sušildykite nušalusią kūno dalį: įmerkite pažeistą vietą į kambario temperatūros vandenį arba dėkite ant jos kambario temperatūros tvarsčius (pakanka 20–30 min.). Jei žmogus nušalo rankas, numaukite žiedus ir nusekite laikrodžius;
2.13.3. gerkite šiltus ir saldžius gėrimus;
2.13.4. nedaug nušalusias kūno vietas, kai arti nėra šiltų patalpų, šildykite delnais arba glauskite prie šiltos kūno dalies;
2.13.5. nušalusių vietų netrinkite (ypač sniegu). Draudžiama nušalusias vietas šildyti tiesiogine šiluma (glausti prie radiatorių, guminių šildyklių, merkti į karštą vandenį ir pan.);
2.13.6. atšildymą galima užbaigti, kai nušalusių kūno dalių oda suminkštėja ir grįžta jutimai;
2.13.7. jei šildant atsiranda pūslių, nustokite šildyti. Nušalusią vietą uždenkite steriliu tvarsčiu ir sutvarstykite. Sutvarstytą kūno dalį (jei tai įmanoma) susukite į minkštą, storą audinį. Malšinkite skausmą, skubiai kreipkitės į greitąją medicinos pagalbą ar nukentėjusįjį vežkite į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą (ligoninę);
2.13.8. jei nušalusi vieta neatgauna jautrumo, kvieskite asmens sveikatos priežiūros specialistus.

1. Artėjant uraganui (labai stipriam vėjui):
1.1. uždarykite duris, langus, orlaides, dūmtraukių sklendes, uždenkite vėdinimo angas;
1.2. užgesinkite ugnį krosnyje, išjunkite iš elektros tinklo naudojamus elektros prietaisus ir dujas, pasiruoškite galimiems elektros tiekimo sutrikimams;
1.3. iš balkonų išneškite lengvus daiktus arba juos gerai pritvirtinkite;
1.4. sutvirtinkite laikinus pastatus, statinius, mechanizmus, laikinas konstrukcijas, įrenginius, pavėjinėje namo pusėje sutvirtinkite stogą;
1.5. atidėkite planuotas keliones;
1.6. nepalikite automobilių prie didelių medžių;
1.7. jei gyvenate kaime, gyvulius nuveskite į tvartus, uždarykite tvartų duris;
1.8. pasirūpinkite maisto ir vandens atsargomis 2–3 dienoms, taip pat namuose turėkite mobilųjį telefoną, žibintuvėlį, atsarginių elementų, radijo imtuvą, žvakių.
2. Uragano (labai stipraus vėjo) metu:
2.1. likite uždarose patalpose arba, jei esate lauke, eikite į vidų;
2.2. nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties;
2.3. jei esate pastate, pasitraukite nuo langų į mažiau pavojingas vietas: prie vidinės pastato sienos, į koridorių, vonios kambarį ir pan.;
2.4. jei esate gatvėje, laikykitės kaip galima toliau nuo lengvos konstrukcijos pastatų, tiltų, estakadų, elektros perdavimo linijų, medžių, upių, ežerų ir pramonės objektų. Kad apsisaugotumėte nuo lekiančių nuolaužų, naudokitės faneros, kartono ar plastikinėmis dėžėmis, lentomis ar kitais pasitaikiusiais daiktais. Neikite į apgriautus pastatus;
2.5. jei gyvenate mediniuose ar lengvos konstrukcijos namuose, slėpkitės rūsiuose;
2.6. nesiartinkite prie nutrūkusių elektros laidų.
3. Patarimai darbdaviams:
3.1. perspėkite darbuotojus apie artėjantį pavojingą hidrometeorologinį reiškinį ir informuokite, kokie darbai turi būti nutraukti;
3.2. pasirūpinkite, kad būtų sutvirtinti laikini pastatai ir konstrukcijos, taip pat mechanizmai ir įrenginiai;
3.3. sustabdykite krovos darbus su kranais ir kituose objektuose, nedirbkite su atvira ugnimi;
3.4. svarbesniuose objektuose patikrinkite avarinius elektros energijos šaltinius, pasirūpinkite kuro atsargomis ir pasirenkite gamybos proceso avariniam sustabdymui.

1. Iškilus potvynio grėsmei:
1.1. būkite pasirengę apsaugoti savo gyvybes, gyvulius ir turtą (esant galimybei, iš anksto apdrauskite savo ir šeimos narių gyvybę bei turtą, gerai izoliuokite visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas, paruoškite gyvuliams ir baldams pakylas, užsandarinkite šulinius);
1.2. paruoškite visas turimas plaukiojimo priemones, apsirūpinkite paprasčiausiais plaustais;
1.3. apsirūpinkite neperšlampama apranga (žvejų batais, apsiaustais ir kt.);
1.4. sutvarkykite vandens nutekėjimo sistemas, išvalykite lietaus nutekėjimo groteles;
1.5. parūpinkite ne mažiau kaip 10-čiai parų:
1.5.1. ilgai negendančių maisto produktų,
1.5.2. būtiniausių medikamentų,
1.5.3. geriamojo vandens,
1.5.4. degtukų, žvakių, žibalinių lempų, žibalo, žibintų, malkų,
1.5.5. mobiliojo ryšio telefoną;
1.6. iš rūsių išneškite daržoves, maisto atsargas, vertingus daiktus sukelkite kuo aukščiau;
1.7. lengvesnius daiktus, kuriuos gali sugadinti vanduo, nuneškite į viršutinius aukštus, pastoges;
1.8. apsaugokite namą nuo ledo lyčių, įkalkite apsauginius stulpus;
1.9. pažymėkite vėliavėlėmis ar kitais ženklais, kaip privažiuoti nuo pagrindinio kelio iki namų;
1.10. patikrinkite, kad garažuose, ūkiniuose pastatuose, sandėliukuose neliktų cheminių medžiagų (dažų, tepalų, degalų, chemikalų ir kt.), kurie gali užteršti aplinką;
1.11. jei nutarėte išvykti į saugesnę vietovę, prieš palikdami namus, užsukite vandens, dujų sklendes, išjunkite elektrą, užrakinkite duris, uždarykite (užkalkite) langus. Pasiimkite būtiniausius daiktus:
1.11.1. pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlę. Nepamirškite reguliariai vartojamų vaistų;
1.11.2. dokumentus (pasas, gimimo ir santuokos liudijimas, atestatas, diplomas, nuosavybės dokumentai);
1.11.3. pinigus (grynieji pinigai, kreditinės kortelės, vertybiniai popieriai, brangenybės);
1.11.4. šeimos relikvijas, kelias nuotraukas;
1.11.5. ilgai negendančių maisto produktų (2–3 dienoms);
1.11.6. geriamojo vandens;
1.11.7. reikalingų drabužių (pagal sezoną);
1.11.8. tualetinius reikmenis;
1.11.9. asmeninės apsaugos priemones (jei turite);
1.11.10. nešiojamąjį radijo imtuvą ir žibintuvėlį, atsarginius elementus, degtukus;
1.11.11. mobilųjį telefoną.
2. Jei kilus potvyniui nusprendėte nesikelti iš savo gyvenamosios vietos, patariama:
2.1. jei apie namus jau kyla vanduo, pakilkite į viršutinius aukštus, jeigu namas vienaukštis – įsitaisykite pastogėje esančiose patalpose;
2.2. mokėkite pagalbos ženklus:
2.2.1. ant stogo stovintis žmogus, V raidės forma pakėlęs rankas – gelbėkite;
2.2.2. iškeltas audeklo gabalas (naktį – žibinto šviesa) – reikalinga pagalba;
2.2.3. mosavimas audeklo gabalu (naktį – mirksinti žibinto šviesa: trys trumpi, trys ilgi, trys trumpi, SOS) – reikalinga skubi pagalba;
2.3. brisdami užlietomis vietovėmis, kad neįsmuktumėte į atvirą šulinį, vandens išplautą duobę, kelią tikrinkite kartimi;
2.4. jei tektų eiti keliese per užtvindytą vietovę, patartina susirišti virve;
2.5. jei įkristumėte į vandenį, nusimeskite sunkius drabužius ir apavą, bandykite įsikibti į netoliese plaukiojančius ar virš vandens kyšančius daiktus, kuo tvirčiau laikykitės ir laukite pagalbos;
2.6. neišleiskite iš namų vienų mažamečių vaikų, pagyvenusių ir neįgalių žmonių;
2.7. atsargiai naudokitės elektros ir dujiniais prietaisais;
2.8. palaikykite ryšį su kaimynais ir būkite pasiruošę padėti vieni kitiems;
2.9. padėkite laukiniams žvėrims, iš pavienių sausumos salelių perkelkite juos į laukus.
3. Atslūgus potvyniui:
3.1. griežtai draudžiama liesti nutrūkusius laidus, patiems atlikti elektros tinklų ir elektros įrenginių remonto darbus, įjungti agregatus, stakles ir kitus įrenginius;
3.2. praneškite atitinkamoms tarnyboms apie elektros tinklų, vandentiekio ir dujų sistemų gedimus ir laukite jų pagalbos;
3.3. nevartokite šulinio vandens, kuris gali būti užterštas;
3.4. nevalgykite vandenyje mirkusių maisto produktų;
3.5. išvalykite šulinius (ištraukite šiukšles, pagalius, išsemkite nešvarų vandenį). Po paros atsiradusį vandenį išsemkite. Vartoti vandenį galėsite pagal kompetentingų institucijų nurodymus pašalinus chlorą iš šulinių vandens ir atlikus laboratorinius tyrimus.

1. Kilus cheminiam pavojui:
1.1. klausykite pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą;
1.2. nepanikuokite, perspėkite artimuosius, kaimynus;
1.3. esant cheminės taršos pavojui, labai svarbu veikti greitai;
1.4. negalima valgyti, gerti, rūkyti, jei esate pavojingomis cheminėmis medžiagomis užterštoje teritorijoje.
2. Jei nurodyta pasišalinti (evakuotis) iš pavojingomis medžiagomis užterštų teritorijų:
2.1. pavojingos cheminės medžiagos yra itin lakios ir stipriai dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, odą, todėl būtinai saugokite šias kūno dalis:
2.1.1. kvėpavimo takams ir akims apsaugoti, jei turite, dėvėkite viso veido panoraminę kaukę su sudėtiniu filtru arba pusės veido kaukę ir apsauginius akinius. Jei turite, lauke dėvėkite respiratorių, užsiriškite sudrėkintą vatos ir marlės raištį arba pridenkite burną ir nosį drėgnu rankšluosčiu;
2.1.2. odai apsaugoti geriausiai tinka vandens nepraleidžiantys drabužiai ir avalynė (vandeniui nepralaidžios sintetinės striukės, lietpalčiai, polietileniniai apsiaustai, guminiai batai), užsimaukite pirštines, užsidėkite kepurę, apsivyniokite kaklą šaliku, stenkitės nepalikti neapsaugotų kūno vietų;
2.2. nedelsdami pasišalinkite iš užterštos teritorijos nurodyta kryptimi vengdami žemesnių vietų. Jei kryptis nenurodyta, judėkite statmenai vėjo krypčiai, kad vėjas pūstų į šoną ir tik atviromis vietomis (venkite daubų, uždarų kiemų, siaurų gatvelių, tankiai krūmais apaugusių vietų);
2.3. eidami per užterštą vietovę nekelkite dulkių, nesilieskite prie pastatų sienų, tvorų, kitų daiktų;
2.4. nesislėpkite rūsiuose, duobėse, grioviuose ar kitose žemose vietose, nes ten labai kaupiasi pavojingos medžiagos, pasitraukite į aukštesnes vietas, lipkite į viršutinius aukštus;
2.5. išeidami iš namų (ar kitų patalpų) išjunkite vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo ir šildymo oru sistemas, dujas, uždarykite langus, orlaides, dūmtraukių sklendes, uždenkite vėdinimo angas. pasiimkite būtiniausius daiktus:
2.5.1. pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlę. Nepamirškite reguliariai vartojamų vaistų;
2.5.2. dokumentus (pasas, gimimo ir santuokos liudijimas, atestatas, diplomas, nuosavybės dokumentai);
2.5.3. pinigus (grynieji pinigai, kreditinės kortelės, vertybiniai popieriai, brangenybės);
2.5.4. šeimos relikvijas, kelias nuotraukas;
2.5.5. ilgai negendančių maisto produktų (2–3 dienoms);
2.5.6. geriamojo vandens;
2.5.7. reikalingų drabužių (pagal sezoną);
2.5.8. tualetinius reikmenis;
2.5.9. asmeninės apsaugos priemones (jei turite);
2.5.10. nešiojamąjį radijo imtuvą ir žibintuvėlį, atsarginius elementus, degtukus;
2.5.11. mobilųjį telefoną.
2.6. neužmirškite savo kaimynų, pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus. Pasidomėkite, ar yra kam pasirūpinti neįgaliaisiais, vienišais seneliais ar mažamečiais vaikais, esančiais namuose be tėvų, jei ne – padėkite jiems arba praneškite bendruoju pagalbos telefonu;
2.7. išėję iš užterštos zonos, prieš įeidami į švarias patalpas, nusivilkite viršutinius drabužius, nusiaukite batus ir sudėkite viską į polietileninį maišą ir išneškite jį iš gyvenamųjų patalpų. Nusiprauskite duše ir persirenkite švariais drabužiais. Ką daryti su sudėtais į maišą užterštais drabužiais, jums patars savivaldybės civilinės saugos skyriaus specialistai.
3. Jei gyventojams rekomenduojama likti namuose, kuo skubiau:
3.1. išjunkite vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo sistemas, dujas, uždarykite langus, orlaides, dūmtraukių sklendes, uždenkite vėdinimo angas, patikrinkite, ar nėra plyšių, sandarinkite būsto langus ir duris;
3.2. pakilkite į viršutinius namo aukštus, nes daugelis pavojingų cheminių medžiagų kaupiasi žemose vietose.
4. Dažniausiai inhaliacinius (pro kvėpavimo takus) apsinuodijimus sukeliančios medžiagos yra amoniakas ir chloras:
4.1. apsinuodijimo amoniako garais požymiai:
4.1.1. kosulys;
4.1.2. akių perštėjimas, ašarojimas;
4.1.3. nosies gleivinės dirginimas, sloga;
4.1.4. seilėtekis;
4.1.5. galvos skausmas ir svaigimas;
4.1.6. pasunkėjęs kvėpavimas, dusulys;
4.1.7. užkimimas, visiškas balso išnykimas;
4.1.8. spaudimo jausmas krūtinės ląstoje;
4.1.9. sujaudinimas;
4.1.10. traukuliai;
4.2. pirmoji pagalba apsinuodijus amoniako garais:
4.2.1. kuo skubiau išeikite iš užterštos aplinkos (sąmoningus nukentėjusiuosius – išvesti, nesąmoningus – išnešti);
4.2.2. užtikrinkite kvėpavimą (atsagstykite drabužius, atlaisvinkite kvėpavimo takus);
4.2.3. praradusius sąmonę nukentėjusiuosius paguldykite ant šono, stebėkite, kad neužspringtų skrandžio turiniu;
4.2.4. išnykus kvėpavimui ir širdies veiklai – pradėkite gaivinti;
4.2.5. teikiantis pagalbą asmuo turi dėvėti asmeninės apsaugos priemones;
4.2.6. sąmoningiems pacientams rekomenduojama tekančiu vandeniu 15–20 minučių plauti akis, burną ir nosį;
4.2.7. kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba nukentėjusįjį gabenkite į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą (ligoninę);
4.3. apsinuodijimo chloro garais požymiai:
4.3.1. kosulys;
4.3.2. akių perštėjimas, ašarojimas;
4.3.3. nosies gleivinės dirginimas;
4.3.4. galvos skausmas ir svaigimas;
4.3.5. vėmimas;
4.3.6. dažnas kvėpavimas;
4.3.7. dažnas pulsas, širdies plakimas;
4.3.8. užkimimas;
4.3.9. sujaudinimas;
4.3.10. žemas kraujospūdis;
4.3.11. miokardo infarktas;
4.4. pirmoji pagalba apsinuodijus chloro garais:
4.4.1. kuo skubiau išeikite iš užterštos aplinkos (sąmoningus nukentėjusiuosius – išveskite, nesąmoningus – išneškite);
4.4.2. užtikrinkite kvėpavimą (atsagstykite drabužius, atlaisvinkite kvėpavimo takus);
4.4.3. sąmonę praradusius nukentėjusiuosius paguldykite ant šono, stebėkite, kad neužspringtų skrandžio turiniu;
4.4.4. išnykus kvėpavimui ir širdies veiklai – pradėkite gaivinti;
4.4.5. teikiantis pagalbą asmuo turi dėvėti asmeninės apsaugos priemones;
4.4.6. sąmoningiems pacientams rekomenduojama tekančiu vandeniu 10–15 minučių plauti akis, burną, nosį;
4.4.7. kuo skubiau kvieskite greitąją medicinos pagalbą arba nukentėjusįjį gabenkite į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą (ligoninę).

1. Kilus radiaciniam pavojui dėl branduolinės avarijos ar panaudoto branduolinio ar radiologinio sprogstamojo įtaiso ar bombos, dėl kurio susidarė radioaktyviųjų medžiagų dalelių debesis:
1.1. klausykite pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą;
1.2. nepasiduokite panikai, perspėkite artimuosius, kaimynus;
1.3. jei važiuojate automobiliu – sandariai uždarykite langus, išjunkite vėdinimo ir šildymo sistemas, ventiliatorius, užsidenkite kvėpavimo takus. Skubėkite namo ar į darbą, ar į kitą visuomeninį pastatą, jei esate netoli. Jei visuomeninių pastatų pasiekti neįmanoma, sustokite saugioje vietoje, jei karšta – pavėsyje ir, išjungę automobilio variklį, klausykite radijo pranešimų. Toliau važiuoti ar išlipti galite, tik kai bus paskelbtas atitinkamas pranešimas;
1.4. jei esate netoli nelaimės, sprogimo vietos – nelieskite jokių daiktų, jie gali būti radioaktyvūs:
1.5. negerkite, nevalgykite, nerūkykite užterštoje vietoje ar šalia jos;
1.6. jei esate lauke, eikite į vidų;
1.7. jei esate uždarose patalpose, kurių sienos ir langai nepažeisti, pasirinkite slėptuve vidinėje pastato dalyje esančią patalpą su kuo mažiau langų arba eikite į rūsį. Jei langai išdužę – pagal galimybę pasirinkite kitą saugų kambarį, esantį pastato gilumoje;
1.8. išjunkite vėdinimo, oro tiekimo, kondicionavimo sistemas, uždarykite langus, orlaides, dūmtraukių sklendes, uždenkite vėdinimo angas, patikrinkite, ar nėra plyšių, užsandarinkite lipnia juosta būsto langus ir duris;
1.9. pasirūpinkite vaikais ir kitais artimaisiais, kuriems reikia pagalbos;
1.10. jei būtina išeiti į lauką, saugokite kvėpavimo takus nuo dulkių ir dūmų: užsidenkite vienkartine kauke, nosine ar rankšluosčiu. Jei turite, dėvėkite dujokaukę ar respiratorių;
1.11. suvarykite netoli esančius gyvulius, naminius gyvūnus į tvartus, pastatus, uždarykite šiltnamius, uždenkite šulinius;
1.12. grįžę iš lauko, būtinai nusivilkite viršutinius drabužius, nusiaukite batus ir, sudėję juos į polietileninį maišą, išneškite iš gyvenamųjų patalpų. Tada kruopščiai su muilu nusiprauskite duše, ypač atidžiai būtina išsitrinkti galvą;
1.13. kruopščiai nuprauskite lauke buvusius naminius gyvūnus (kates, šunis ir kt.);
1.14. valgyti ir gerti galima tik maistą ir gėrimus, kurie buvo sandariai uždaryti – konservus, gėrimus buteliuose, sandariose pakuotėse. Kitą maistą ir vandenį bus galima vartoti leidus visuomenės sveikatos specialistams;
1.15. jei nurodyta evakuotis, pasiimkite būtiniausius daiktus:
1.15.1. pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlę. Nepamirškite reguliariai vartojamų vaistų;
1.15.2. dokumentus (pasas, gimimo ir santuokos liudijimas, atestatas, diplomas, nuosavybės dokumentai);
1.15.3. pinigus (grynieji pinigai, kreditinės kortelės, vertybiniai popieriai, brangenybės);
1.15.4. šeimos relikvijas, kelias nuotraukas;
1.15.5. ilgai negendančių maisto produktų (2–3 dienoms);
1.15.6. geriamojo vandens;
1.15.7. reikalingų drabužių (pagal sezoną);
1.15.8. tualetinius reikmenis;
1.15.9. asmeninės apsaugos priemones (jei turite);
1.15.10. nešiojamąjį radijo imtuvą ir žibintuvėlį, atsarginius elementus, degtukus, konservų atidarytuvą;
1.15.11. mobilųjį telefoną ir jo įkroviklį;
1.16. jei radioaktyviajame debesyje ar jo iškritose yra radioaktyviojo jodo, civilinės saugos specialistai, siekdami apsaugoti skydliaukę, rekomenduoja atlikti jodo profilaktiką. Jodo tabletes pradėkite vartoti tik tuomet, kai apie tai bus paskelbta per visuomenės informavimo priemones. Jodo profilaktika – tai kalio jodido (KI) arba kalio jodato (KIO3) tablečių (kai jų nėra, tinka 5 % jodo tinktūra) vartojimas. Stabiliojo jodo preparatų vienkartinė paros dozė žmonių grupėms:
1.16.1. suaugusieji iki 40 metų (tarp jų nėščios ir maitinančios moterys) ir 13–16 metų paaugliai išgeria 130 mg kalio jodido arba 170 mg kalio jodato;
1.16.2. vaikams nuo 3 iki 12 metų skiriama 65 mg kalio jodido arba 85 mg kalio jodato, tai sudaro pusė suaugusiųjų dozės;
1.16.3. kūdikiams nuo 1 mėnesio iki 3 metų duodama 30–35 mg kalio jodido arba 40–45 mg kalio jodato. Tai ketvirtis suaugusiųjų dozės;
1.16.4. naujagimiams iki 1 mėnesio skiriama 15 mg kalio jodido arba 20 mg kalio jodato. Tai aštuntadalis suaugusiųjų dozės;
1.17. vienkartinė stabiliojo jodo dozė apsaugo skydliaukę 24 valandas. Naujagimiams iki 1 mėnesio amžiaus skiriama vienkartinė stabiliojo jodo dozė. Nėščioms ir maitinančioms moterims – ne daugiau kaip dvi vienkartinės dozės. Kitoms gyventojų grupėms gali būti skiriamos kelios vienkartinės dozės, bet ne daugiau kaip 10. Geriausia jodo tabletes gerti po valgio. Vaikams patogu jas duoti ištirpintas bet kokiame gėrime ar skystuose vaikų maisto produktuose. Ištirpintos tabletės išgeriamos nedelsiant, nes greitai tampa neaktyvios.
1.18. neturint tablečių, galima vartoti 5 % jodo tinktūrą: vaikams iki 2 metų 1–2 lašai 5 % jodo tinktūros skiriami 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras. Vaikams nuo 2 metų ir suaugusiesiems skiriami 3–5 lašai 5 % jodo tinktūros 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras;
1.19. stabiliojo jodo preparatai veikia tik skydliaukę, bet neapsaugo nuo kitų jonizuojančiosios spinduliuotės rūšių poveikio. Be to, dalis žmonių yra alergiški jodui ar turi skydliaukės susirgimų. Tokiu atveju siūlome iš anksto pasikonsultuoti su gydytoju;
1.20. būkite įsijungę Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą, klausykite skelbiamų pranešimų bei vykdykite civilinės saugos rekomendacijas.
2. Jei radote neįprastomis aplinkybėmis (transporto avarijos metu, viešoje vietoje ir t.t.) ar pamatėte daiktą, pažymėtą radioaktyviuoju ženklu:
2.1. nedelsdami skambinkite bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 ir informuokite apie radinį;
2.2. laikykitės kuo toliau nuo daiktų, pažymėtų radioaktyvumo ženklu, bet kokio regimo dūmų ar garų šaltinio;
2.3. nelieskite jokių daiktų, esančių aplinkui, nes jie gali būti radioaktyvūs;
2.4. kuo skubiau išeikite iš pavojingos zonos. Eikite prieš vėją nuo įvykio vietos. Saugus nuotolis nuo galimai užterštos zonos ribos – mažiausiai 30–50 metrų;
2.5. patarkite žmonėms kuo toliau pasitraukti nuo įvykio vietos, kol atvyks specialiosios tarnybos;
2.6. sužeistieji įvykio vietoje taip pat gali būti užteršti radioaktyviosiomis medžiagomis;
2.7. negerkite, nevalgykite, nerūkykite zonoje, kurioje esate, nes ji gali būti užteršta;
2.8. laukite, jei įmanoma, saugioje vietoje atvykstančių tarnybų ir informuokite jas apie įvykio aplinkybes;
2.9. jei išėjote anksčiau nei atvyko specialistai, grįžę namo, pasikeiskite viršutinius drabužius ir sudėkite juos į polietileninį maišą, nusiplaukite rankas, nusiprauskite veidą, jei turite galimybę – nusiprauskite duše ir klausykite skelbiamų per Lietuvos nacionalinį radiją ar televiziją pranešimų ir vykdykite civilinės saugos rekomendacijas.

1. Kilus oro pavojaus (tiesioginei priešo užpuolimo) grėsmei:
1.1. klausykite pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą;
1.2. nepasiduokite panikai, perspėkite artimuosius, kaimynus;
1.3. išjunkite iš elektros tinklo nenaudojamus elektros prietaisus, dujas ir vandenį;
1.4. su savimi pasiimkite dokumentus, pinigus, maisto produktų, vandens, turimas asmeninės apsaugos priemones, būtiniausių vaistų, apsirenkite ir skubėkite į artimiausią kolektyvinės apsaugos statinį ar kitą priedangą;
1.5. jei liekate namuose, imkitės apsaugos priemonių: užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, lipnia juosta ar kt. apklijuokite langų stiklus, įsiveskite į vidų savo augintinius, persikelkite į kambarį be langų (jei toks yra) arba slėpkitės rūsyje ar kitoje priedangoje.
2. Sprogimo vietoje (arba po sprogimo):
2.1. kriskite ant žemės ir rankomis prisidenkite galvą, jei yra galimybė, pasinaudokite priedanga. Priedangą šiuo atveju reikėtų rinktis iš arčiausiai esančių daiktų, tai gali būti pastatas, griovys, dauba, medis ar net šaligatvio bordiūras;
2.2. nugriaudėjus sprogimui neskubėkite palikti priedangos, kai kurios skeveldros išsilanksto ir nukrenta netoli sprogimo vietos po keliolikos sekundžių, taip pat gali sprogti kiti (antriniai) sprogstamieji užtaisai;
2.3. įsitikinę, kad skeveldros daugiau nekrenta, nedelsdami pasišalinkite saugiu atstumu. Jei sprogimas įvyko pastate, naudokitės avariniais išėjimais. Naudotis liftais griežtai draudžiama;
2.4. jei yra sužeistų asmenų, padėkite jiems evakuotis į saugią vietą ir suteikite pirmąją medicinos pagalbą. Pasirinkdami saugią vietą, atkreipkite dėmesį į pažeistas pastatų konstrukcijas, nes pastatas ar jo dalis gali sugriūti;
2.5. nelieskite įtartino daikto ar sprogmens;
2.6. padėkite valyti griuvėsius, kelius, šalinti oro antpuolio padarinius.

1. Esant biologinei taršai:
1.1. klausykite pranešimų per Lietuvos nacionalinio radijo ar televizijos programą;
1.2. nepasiduokite panikai;
1.3. nevartokite produktų, kurie nėra termiškai apdoroti, arba naudokite tik tuos produktus, kurie buvo sandariai uždaryti, vartokite tik virintą vandenį;
1.4. laikykitės asmens higienos reikalavimų;
1.5. patalpas ir liečiamus paviršius valykite drėgna šluoste;
1.6. pajutę pirmuosius sveikatos sutrikimus: pykinimą, vėmimą, viduriavimą, kylančią temperatūrą – tuoj pat kreipkitės į asmens sveikatos priežiūros specialistus.
2. Kilus įtarimui, kad į aplinką pateko biologinis agentas:
2.1. išjunkite patalpoje ar teritorijoje esančius ventiliatorius ir pastato oro kondicionavimo sistemą;
2.2. nedelsdami palikite patalpą ar teritoriją;
2.3. patalpoje sandariai uždarykite duris ir langus arba aptverkite vietovę, kur gali būti biologinis agentas, stenkitės, kad į patalpą ar teritoriją niekas neįeitų;
2.4. nedelsdami praneškite savo institucijos vadovui ir skambinkite bendruoju pagalbos telefono numeriu;
2.5. surašykite visus kambaryje, patalpoje ar teritorijoje buvusius asmenis, kad atsakingų institucijų specialistai galėtų nedelsdami vykdyti židinio lokalizavimo, padarinių šalinimo darbus ir teikti skubią medicinos pagalbą.

1. Gavus įtartiną laišką ar paketą su milteliais ir jiems išsibarsčius:
1.1. nekratykite, nepurtykite, neprakirpkite ir neišimkite laiško ar paketo turinio;
1.2. nebandykite valyti miltelių, jų uostyti, liesti;
1.3. išjunkite ventiliatorius ir pastato oro kondicionavimo sistemą;
1.4. užsimaukite apsaugines pirštines;
1.5. nedelsdami uždenkite išsibarsčiusius miltelius drabužiais, popieriumi, šiukšlių dėže ar kt.;
1.6. išeikite iš patalpos ir sandariai uždarykite duris ir langus arba aptverkite vietovę, kurioje rastas įtartinas laiškas ar paketas, neleiskite įeiti kitiems asmenims;
1.7. nusiplaukite rankas su muilu;
1.8. kuo greičiau nusivilkite užterštus drabužius ir sudėkite juos į plastikinį maišą;
1.9. kuo greičiau nusiprauskite duše su muilu. Nenaudokite chlorkalkių ar kitų dezinfekavimo medžiagų;
1.10. surašykite visus žmones, buvusius tame kambaryje ar teritorijoje, ypač tuos, kurie turėjo tiesioginį kontaktą su milteliais;
1.11. jei esate namie, skambinkite bendruoju pagalbos telefono numeriu;
1.12. jei esate darbovietėje, praneškite apie įvykį savo institucijos vadovui ir skambinkite bendruoju pagalbos telefono numeriu.
2. Įtartino paketo ar laiško požymiai:
2.1. pernelyg didelės pašto išlaidos;
2.2. ranka rašytas ar prastai išspausdintas adresas;
2.3. iškirptos ir priklijuotos spausdintos raidės;
2.4. rašybos klaidos;
2.5. nėra atgalinio adreso;
2.6. riebalinės dėmės, išblukusios spalvos;
2.7. didelis svoris;
2.8. kreivas ar grublėtas vokas;
2.9. išsikišę laidai ar aliuminio folija;
2.10. pernelyg didelės saugos medžiagos (maskuojamosios juostos, virvės ir pan.);
2.11. tiksėjimo garsas;
2.12. pažymėtas užrašu „personalinis“ arba „konfidencialus“.

Spaudžiant šalčiams, ir didieji šalies vandens telkiniai pasidengia ledu, kurio ypač laukia poledinės žūklės mėgėjai. Deja, ant netvirto ledo kasmet įvyksta nemažai skaudžių nelaimių. Per 2009-2010 m. kalendorinę žiemą ir 2010 m. kovo mėnesį šalies ugniagesiai gelbėtojai vandenyje ir ant ledo atliko 88 gelbėjimo darbus, kurių metu išgelbėjo 17 žmonių, iš jų 2 vaikus bei ištraukė 23 skenduolius, tarp jų 3 vaikus. Siekiant išvengti tokių skaudžių nelaimių, primename ir patariame gyventojams, kaip elgtis ant užšalusių vandens telkinių. Ledas laikomas tvirtu, jeigu jo storis yra daugiau kaip 7 centimetrai. Tik toks ledas jau gali išlaikyti žmogų. Tačiau kad jis išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus ledas susidaro ir tose vietose, kur įteka upeliai, yra šaltinių. Ledas labai pavojingas ir atodrėkių metu. Ant ledo ypač mėgsta žaisti vaikai, todėl nepalikite jų be priežiūros bei iš anksto įspėkite apie galimus pavojus. Prieš lipdami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą arba peikeną ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu sudavus į ledą ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti ledu reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų. Jeigu ledu eina grupė žmonių, atstumas tarp jų turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Poledinės žūklės mėgėjams būtina turėti ir gelbėjimosi priemonių. Pavyzdžiui, virvę su svareliu, kurią galima būtų numesti skęstančiajam ar gelbėtojams. Gelbėjimo liemenė apsaugos ne tik nuo vėjo, bet ir neleis nugrimzti po ledu. Dar viena efektyvi gelbėjimosi priemonė – smaigai, su kuriais lengva įsikabinti į ledą net nuo šalčio sugrubusiomis rankomis. Jei visgi įlūžote, nepasiduokite panikai ir nepraraskite savitvardos. Ropškitės ant ledo į tą pusę, iš kurios atėjote, o ne plaukite pirmyn. Nesikapanokite vandenyje ir visu kūno svoriu neužgulkite ledo krašto. Ant ledo užšliaužti reikia plačiai ištiesus rankas, kad padidėtų atramos plotas. Pasistenkite kaip galima daugiau krūtine užgulti ledą, paskui atsargiai ant jo iškelti vieną koją, po to kitą. Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis. Reikia nusiridenti nuo eketės kuo toliau į tą pusę iš kur atėjote, nes ten ledas tvirtesnis. Tik išlipus ant kranto reikia bėgti, kad sušiltumėte ir kuo greičiau pasiektumėte šiltą vietą. Jeigu pastebėjote skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą. Gelbėjant reikia veikti greitai ir ryžtingai, nes šaltame vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Artintis prie eketės reikia labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė, po savimi patieskite slides ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, nes ledas įlūš, jeigu jūs mėginsite skęstančiajam paduoti ranką ir jį ištraukti. Ledas išlaiko žmogų tik už 3 – 4 metrų nuo eketės krašto, todėl skęstančiajam reikia ištiesti slidę, slidžių lazdą, lentą ar numesti virvę. Gelbėjimui galima panaudoti ir tvirtai surištus šalikus. Ištraukus žmogų ant ledo, reikia su juo kuo toliau šliaužti nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį pristatyti į šiltą vietą. Čia nukentėjusį pagirdyti karšta arbata, perrengti sausais rūbais, suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Kol dar neįvyko skaudžių nelaimių, prašome gyventojų, ypač poledinės žūklės mėgėjų, nerizikuoti gyvybe ir nelipti ant pirmojo ledo, o dėl plikšalos apledėjus pakrantėms, būti atsargiems prie vandens telkinių.

Informacija mobilizacijos tema

Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie KAM – https://kam.lt/lt/struktura_ir_kontaktai_563/ks/336.html

Mobilizacija ir pilietinis pasipriešinimas

  • Mobilizacija yra valstybės, savivaldybių institucijų ar įstaigų ir ūkio subjektų veiklos pertvarkymas rengiantis individualiai ar kolektyvinei valstybės gynybai, taip pat pasirengimas suteikti reikiamą priimančiosios šalies paramą sąjungininkų ginkluotosioms pajėgoms.
  • Mobilizacijos metu, kai būtina ginti Tėvynę arba vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, taip pat numatomas karo prievolininkų šaukimas į privalomąją karo tarnybą.

AR ŽINAI, KAS YRA MOBILIZACIJA IR KAIP ELGTIS MOBILIZACIJOS ATVEJU?

  • Mobilizaciją skelbia Lietuvos Respublikos Seimas Prezidento siūlymu. Esant ginkluotam užpuolimui, kai kyla grėsmė valstybės suverenumui ar teritorijos vientisumui, – Prezidentas vienasmeniškai.
  • Mobilizacija gali būti dalinė arba visuotinė.
  • Pranešimas apie mobilizaciją nedelsiant skelbiamas per žiniasklaidos priemones.
  • 

Karo prievolininkus papildomai asmeniškai informuoja už karo prievolę atsakingi kariuomenės padaliniai.
  • Visuotinės mobilizacijos atveju skelbime nurodoma, kad prasideda visuotinė mobilizacija ir jos skelbimo pagrindas.
  • Dalinės mobilizacijos atveju skelbime nurodomas tokios mobilizacijos skelbimo pagrindas, kurioje valstybės teritorijos dalyje mobilizacija yra skelbiama, kurios institucijos dalyvauja ir kokios turi būti vykdomos priemonės.
  • Mobilizacijos sistemą sudaro trys mobilizacijos subjektų grupės: savarankiški mobilizacijos subjektai (Vyriausybė, Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė ir Mobilizacijos departamentas); civilinės mobilizacijos institucijos (kitos valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos); ūkio mobilizacijos subjektai (valstybės ir privačios įmonės, kiti ūkio subjektai).
  • Paskelbus mobilizaciją, mobilizacijos sistemos subjektai pagal kompetenciją ir poreikį vykdo mobilizacijos planuose numatytus veiksmus (šie planai ir jų turinys nėra viešai skelbiami).
  • Ūkio subjektai vykdo mobilizacinius užsakymus ir priimančiosios šalies paramos teikimo įsipareigojimus. Visos kitos valstybės ar savivaldybių institucijos, įstaigos ir ūkio subjektai, kurie nedalyvauja mobilizacijoje, bendradarbiauja ir padeda mobilizacines užduotis vykdantiems subjektams.
  • Paskelbus mobilizaciją, institucijos, įstaigos, ūkio subjektai ir gyventojai, kurie neturi mobilizacinių ar priimančiosios šalies paramos teikimo užduočių, toliau dirba ir tęsia savo veiklą kaip įprasta.
  • Piliečiai savanoriai, norintys prisidėti savo žiniomis ir darbais prie valstybės gynimo, gali kreiptis į Raudonojo Kryžiaus draugiją, kitas nevyriausybines organizacijas, kurios talkina valstybės institucijoms užtikrinant tam tikrų darbų atlikimą ir paslaugų teikimą, t. y. teikiant pirmąją, psichologinę ar medicinos pagalbą, atliekant gelbėjimo ir kt. darbus.
  • Paskelbus visuotinę mobilizaciją, visi Lietuvos kariuomenės personalo rezervo karo prievolininkai – 18–55 metų karo prievolininkai, vyrai ir moterys, kurie yra įgiję pradinį karinį parengtumą, šaukiami į karo tarnybą ir turi atvykti į teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių (adresai nurodyti interneto svetainėje www.karys.lt/kontaktai). Taip pat šiuose skyriuose suteikiama informacija ir karinio parengtumo neturintiems karo prievolininkams.
  • Paskelbus dalinę mobilizaciją, karo prievolininkai šaukiami tik tada, jei tai nurodoma skelbiant mobilizaciją. Patikrinus sveikatą, tinkami atlikti tarnybą karo prievolininkai siunčiami į paskirtą tarnybos vietą – karinius vienetus, kuriuose atnaujina individualius karinius įgūdžius.
  • Neturintys karinio parengtumo karo prievolininkai, esant poreikiui, gali būti pašaukti atlikti privalomąją pradinę karo tarnybą ir apie tai informuojami asmeniškai arba per žiniasklaidos priemones.
  • Šiuo metu karinį parengtumą jaunuoliai kviečiami įgyti savanoriškumo pagrindais – pasirinkdami tarnybos būdą. Tai – baziniai kariniai mokymai, kario savanorio tarnyba ar jaunesniųjų karininkų vadų mokymai.
  • Įgiję pagrindinį karinį parengtumą pagal turimą karinę ir (ar) civilinę specialybę, karo prievolininkai paskiriami į pareigas kariniame vienete.
  • Taip pat svarbu žinoti, kad karo prievolininkai apie pasikeitusius ryšio duomenis ir kitas asmenines aplinkybes privalo informuoti teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių.
  • Kiekviena savivaldybės administracija Vyriausybės nustatyta tvarka pasiruošusi vykdyti valstybės ir savivaldybių mobilizacijos planus ir mobilizacinius nurodymus.
  • Kiekvienoje savivaldybėje yra už mobilizaciją atsakingi pareigūnai, kurie pagal turimus planus ir nurodytus poreikius atitinkamos grėsmės atveju informuos savivaldybės gyventojus apie jų teises, pareigas ir visas mobilizacijos priemones, kurios bus taikomos mobilizacijos metu.
  • Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas informaciją gyventojams perduos naudodamas korinio transliavimo technologiją, siųsdamas trumpuosius pranešimus į mobiliuosius telefonus.
  • Lietuvos visuomenės, civilinių institucijų, įmonių atstovų ir darbuotojų palaikymas, pagalba ir bendradarbiavimas yra labai svarbus tiek nepaprastųjų situacijų, mobilizacijos atvejais ir teikiant priimančiosios šalies paramą, tiek vykdant kitas kariuomenės ar valstybės institucijų užduotis. Tai reiškia reikalingų paslaugų – civilinės infrastruktūros naudojimo, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitų paslaugų – teikimą.

Paskelbus mobilizaciją, užsienyje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams galios ta pati tvarka, atsakomybė, teisės ir pareigos, kaip ir Lietuvoje gyvenantiems piliečiams. Atsižvelgiant į paskelbtos mobilizacijos mastą, karinį parengtumą ir amžių, pagal poreikį piliečiai būtų šaukiami atlikti karinę tarnybą Lietuvoje. Užsienyje gyvenantys piliečiai atnaujinti asmeninius ryšio duomenis gali kreipdamiesi į artimiausią savo registruotai gyvenamajai vietai Lietuvoje teritorinį karo prievolės ir komplektavimo skyrių (adresai nurodyti interneto svetainėje http://karys.lt/kontaktai.html). Svarbu žinoti, kad paskelbus mobilizaciją visa reikalinga informacija taip pat būtų teikiama užsienio šalyse esančiose Lietuvos ambasadose ir konsulatuose.

Priimančiosios šalies parama – tai civilinė ir karinė pagalba, kurią taikos metu ar krizės atvejais suteikia priimančioji šalis sąjungininkų pajėgoms, atvykstančioms ir veikiančioms priimančiosios šalies teritorijoje arba vykstančioms tranzitu per šalį. Priimančiosios šalies paramos tikslas – užtikrinti greitą ir sklandų atvykstančių pajėgų priėmimą, jų dislokavimą. Tai reiškia, kad atvykstančioms pajėgoms yra suteikiamos reikalingos paslaugos: galimybė naudotis tiek civiline, tiek karine infrastruktūra, ryšių ir informacinių technologijų, apgyvendinimo ir maitinimo, medicinos ir kitos paslaugos. Vyriausybės pavedimu valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos vykdo priimančiosios šalies paramai teikti reikalingas funkcijas pagal savo kompetenciją. Lietuva, būdama NATO narė, turi būti pasirengusi priimti NATO pajėgas, paruošti visą šalies infrastruktūrą – geležinkelius, oro uostus, uostus, kelius ir žmones, kad kiekvienas žinotų savo atsakomybę ir pareigas valstybei rengiantis ir vykdant mobilizaciją bei teikiant priimančiosios šalies paramą. Pagrindinis NATO priimančiosios šalies įsipareigojimas, kurį reglamentuoja NATO teisės aktai, yra tai, kad priimančiosios šalies paramą teikia ne tik kariuomenė, bet valstybė plačiąja prasme.

Civilinių institucijų atstovams yra organizuojami seminarai, kuriuose suteikiama žinių apie mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos sistemą, teisinius pagrindus, mobilizacijos sistemoje dalyvaujančių subjektų vaidmenį ir funkcijas. Tačiau pagrindinis pasirengimas teikti priimančiosios šalies paramą vis dėlto yra pratybos, kurių metu yra įgyjama bendro darbo patirties, įvertinama infrastruktūra, civiliniai ir kariniai paramos teikimo pajėgumai ir galimybės, paramos teikimo procedūros. Pratybų metu sukaupta patirtis panaudojama tolesniam teisiniam reglamentavimui tobulinti ir civilinių ir karinių institucijų sąveikai gerinti. Kasmet Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vykstančiose pratybose „Baltijos šeimininkas“ Lietuvos kariai ir civiliai pareigūnai kartu su savo kaimynais tobulina veiksmų koordinavimą vykdant priimančiosios šalies paramos teikimo operacijas.

Kario savanorio tarnyba, baziniai kariniai mokymai arba jaunesniųjų karininkų vadų mokymai suteikia pagrindinių karybos žinių ir karinį parengtumą, kurie būtini prisijungiant prie reguliariosios kariuomenės paskelbus visuotinę mobilizaciją. Patriotiškai nusiteikę ir savo krašto saugumui neabejingi Lietuvos jaunuoliai kviečiami atlikti tarnybą trijų mėnesių baziniuose kariniuose mokymuose. Tai savanoriški mokymai, jų metu įgyjama pagrindinių karybos žinių. Sėkmingai baigusieji šiuos mokymus įtraukiami į parengtojo rezervo karių sąrašus. Planuojama, kad 2014 metais baziniuose kariniuose mokymuose galės dalyvauti 900 jaunuolių. Į šiuos mokymus kviečiami atvykti reikalavimus atitinkantys vaikinai ir merginos. Taip pat galima rinktis kario savanorio tarnybą. Tarnaujantys Krašto apsaugos savanorių pajėgose kariai savanoriai sudaro aktyvųjį Lietuvos kariuomenės rezervą ir į tarnybą, įvairius mokymus ir pratybas yra kviečiami 20–30 dienų per metus. Lietuvos aukštosiose mokyklose studijuojantys jaunuoliai kviečiami dalyvauti jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose. Juos baigusiems suteikiamas atsargos karininko laipsnis, jie taip pat yra įtraukiami į parengtojo rezervo sąrašus. Jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose šiuo metu dalyvauja apie 230 studentų. Daugiau informacijos apie galimybes savanoriškai pasirengti krašto gynybai arba tapti profesinės karo tarnybos eiliniu kariu pateikiama Lietuvos kariuomenės interneto svetainėje http://kariuomene.kam.lt/lt/tapk_kariu.html. Taip pat informacijos apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje galima gauti paskambinus nemokamu telefonu 8 800 12 340 arba apsilankius interneto svetainėje www.karys.lt.

Į šias parengtojo rezervo karių žinių atnaujinimo pratybas privalomąja tvarka arba pareiškus norą, kviečiami asmenys, atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą. Kartotinėse pratybose rezervistai treniruojasi kariuomenės padaliniuose, kuriems yra priskirti ir kuriuos jie papildytų ekstremalios situacijos atveju. Atnaujinti karines žinias kviečiami parengtojo rezervo kariai treniruojasi 20-30 dienų per penkerius metus, jie yra aprūpinami gyvenamąja vieta, maistu, apranga ir ekipuote, suteikiamos visos kariui priklausančios socialinės garantijos. Karo prievolininkai apie šaukimą dalyvauti kartotinėse pratybose turi iškart informuoti ir aptarti tai su darbdaviais. Labai svarbus yra darbdavių supratingumas ir bendradarbiavimas sudarant galimybes darbuotojams vykdyti įstatymo numatytas prievoles. Asmenims, pašauktiems į kartotines pratybas, už pratybų laikotarpį yra mokamas turimą karinį laipsnį atitinkamas tarnybinis atlyginimas arba asmens gaunamas vidutinis darbo užmokestis, jei jis didesnis nei atlyginimas pagal turimą karinį laipsnį. Šios išlaidos dengiamos iš Krašto apsaugos ministerijos biudžeto.

Naudingos nuorodos