Į pradžią Svetainės žemelapis El.paštas
Į pradžią
ŠILALĖS RAJONO
SAVIVALDYBĖ


Šilalės rajono savivaldybės administracija
J. Basanavičiaus g. 2,
LT-75138 Šilalė
Tel.: +370 449 76114
Faks.: +370 449 76 118
El. paštas info@silale.lt


Savivaldybės biudžetinė įstaiga
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre
Kodas 188773720
 

 

 

 
 
 
Šilalės kraštiečių draugija


In memoria Aloyzui Stasyčiui (1937-2016)

In memoria dr. Edvardui Vidmantui (1929–2014)

Prisimintas pasienietis Antanas Strauka

Atminimo žygis „Kęstutaičiai“: maršruto istorinė, kultūrinė apžvalga

Kviečiame į knygų mugę

* * *

Kviečiame į leidinio
„Žemaičių kultūros savastys. Nuo Vilniaus kalvų prie Baublio slenksčio" pristatymą

Rugsėjo 29 d. 14 val. Raseiniuose, 17 val. Plateliuose.

Rugsėjo 30 d. 14 val. Klaipėdoje, 18 val. Bijotuose.

* * *

Trys sustojimai Medvėgalio link

Paminėtos Lauryno Ivinskio 200-osios gimimo metinės

„Pūskim į vieną dūdą...“ – Lietuvos nepriklausomybės ir kraštiečių draugijos dvidešimtmečiui

Dionizo Poškos (Paškevičiaus) Baubliai laukia 2012 -ųjų metų.

Pristatoma Aldonos Šulskytės knyga „Dangus niekada nėra tuščias“

Sausio 14 dieną įvyko Šilalės kraštiečių draugijos tarybos posėdis. Jame svarstyti 2010 metų veiklos programos metmenys, bendri renginiai ir projektai.

Siūlome susipažinti

Sausio 13-ąją prisiminus

Baltos eilės sausio 13 nakties...

Tais metais, mes jau buvom atsitiesę,
Praradę baimės jausmą ir karšti.
Tą sausio tamsią naktį,
Mes plakėme viena širdim.

 

Mes stovėjo, ėjom,
Drąsinom vieni kitus,
Kraujo kvapo dar nejutom,
Galvojom priešas taip toli...

 

Nebuvo kur mums trauktis,
Už tos ribos vienintelė Tėvynės Laisvė,
– kruvinais balsais ir keliais iškovota,
Daugiau jau niekas mums jos nesuteiks...

 

 

 

Tamsi naktis, dainų, maldų
Ir šūvių dūmuose paskendus.
Kas kūdikėlį įsčiose nešiojo,
Kas glaudė jį prie širdies...

 

Kas namų duris užstojo,
Kas Laisvės bangas, iš Tele bokštų,
Apglėbę saugojo, globojo,
Kad laisvės žodį vėtros nenublokštų.

 

Nurimo vėtros tos šiurpios nakties,
Nudžiūvo kraujas nuo jos šerkšnuotų lūpų,
Neužmirškim Prometėjų, – kurie užkūrė ugnį,
– iš meilės, atminties, kad Laisvės viltis nežūtų...

 

Prisiminus 1991 sausio 13 naktį
Vilnius 2010 m.
v.j.

V. Usinavičiaus nuotrauka

* * *

Akimirkos iš kompaktinės plokštelės "Šilalės krašto dainos. Rinkinys 1" pristatymo 2009 m. kovo 28 d. Šilalėje ir Laukuvoje
Nuotraukų autorė Audra Žilinskienė
Išleista nauja kompaktinė plokštelė „Šilalės krašto dainos. Rinkinys 1“

Nuotraukoje „Visi“ folkloro ansamblio dalyviai Tartu mieste

Šis leidinys galėtų būti pirmas iš serijos leidinių, kurių tikslas grąžinti žemaičiams tai, ką iš jų kažkada užrašėme. Grąžinti ir jų pačių įdainuotas gražiausias dainas, ir folkloro ansamblio „Visi“ Žemaitijoje užrašytas ir išmoktas dainas. Garso įrašų leidinių, skirtų vienam rajonui, apylinkei ar valsčiui, Lietuvoje dar nėra daug išleista, o leidinys, kuriame skamba ne tik kaimo žmonių, bet dar ir pačių rinkėjų įdainuotos dainos, yra iš viso pirmasis.

Folkloro ansamblis „Visi“, įsikūręs 1980 m., 1981 m. pradėjo rinkti tautosaką Žemaitijoje. Į folkloro ekspedicijas ansambliečiai važiuodavo du kartus per metus: žiemą, per studentų atostogas, ir vasarą. Žemaitiją kaip folkloro tyrinėjimo vietą pasiūlė ansamblio seniūnas kelmiškis Valdas Rutkūnas, kuriam rūpėjo daugiau sužinoti apie savo gimtąjį kraštą. Vėliau jam tai labai pravertė dirbant Kelmėje mokykloje ir vadovaujant įvairiems Kelmės folkloro ansambliams.

Iki 1985 m. 7 ekspedicijos surengtos Kelmės r. ir viena ekspedicija Akmenės r. 1985 – 1986 m. ekspedicijos vyko Šilalės rajone. 1985 m. žiemą vykome į Upyną, tų pačių metų vasarą – į Pajūrį, o 1986 m. žiemą – į Kaltinėnus. Šias ekspedicijas Šilalės r. mums padėjo organizuoti šilališkis kraštotyrininkas Vladas Statkevičius, folkloro ansamblio „Visi“ ansambliečio Gedimino Vaišvilos dėdė.

Upynoje vyko devintoji folkloro anasamblio „Visi“ ekspedicija. Daugelis ansambliečių jau buvo įgavę patirties ir tautosaką rinko iš tikro gana gerai. Visos trys ekspedicijos laikytinos sėkmingomis. Užrašyta per 1000 dainų, taip pat šokių melodijų ir šokių aprašymų, pasakų, mįslių ir kitų tautosakos kūrinių.

Upynoje susipažinome su kraštotyrininku, muziejininku Klemensu Lovčiku ir jo šeima. Svečiavomės jo namuose, apžiūrėjome jo Amatų muziejų. Muziejaus įkūrėjas ne tik detaliai, su didele meile ir pagarba papasakojo apie kiekvieną eksponatą, bet ir išmokė drožti paukščiukus iš drebulės medžio. K. Lovčikas mums pasakė, jog Šilalės krašte dar galima užrašyti maldelių ugniai, kai ši vakarais užklojama pelenais. Paraginti ieškoti šių savitų maldelių, įrašėme jų net keletą. Šioje plokštelėje skamba dvi maldelės ugniai (40, 49).

Šilalės rajone mes labai intensyviai klausinėjome paukščių ir visokių kitokių garsų pamėgdžiojimų, tad jų pavyko užrašyti gana daug. Keletas jų skamba pristatomoje plokštelėje (41, 50, 52–55).

Šiose plokštelėse skamba įvairių žanrų dainos: daugiausiai yra vestuvinių, nemažai karinių-istorinių, viena kita darbo (šienapjūtės, rūgiapjūtės, medžioklės), šeimos, jaunimo, vaikų ir kt. Labai retą vaikų dainą „Oželi, oželi tu cinarageli“ padainavo S. Vėlienė, vaikų (gal buvusią Užgavėnių?) dainą „Augo miške medelis“ padainavo mokytojas, kraštotyrininkas A. Girčys iš Nemakšių (kilęs iš Šilalės r.) Šios retos, savitos dainos variantus padainavo ir dar keletas dainininkų.

Be mūsų ekspedicijose užrašytų dainų čia įdėtos ir 6 Stanislavos Vėlienės iš Gulbių kaimo dainos, užrašytos sūnaus Norberto Vėliaus 1988 m. Šių dainų žodžiai ir melodijos išspausdintos monografijoje „Laukuva“ (Laukuva, I, p. 411 461). S. Vėlienę, tuomet jau gyvenančią Laukuvoje, buvo aplankę ir mūsų ekspedicijos dalyviai. Kalbėjosi su ja, buvo mielai priimti ir pavaišinti, bet S. Vėlienė nedainavo, sakydama, jog jos dainas jau užrašęs sūnus.

N. Vėlius, beje, buvo vienas iš tų, kurie ansamblio veiklą palaikė nuo pat pirmo pasirodymo 1980 m. Ir vėliau visada nuoširdžiai domėdamasis klausdavo, kaip sekasi, kur ruošiamės važiuoti rinkti, ką dainuojame ir t. t. Įkvėpti N. Vėliaus mitolologijos tyrinėjimų, ilgų pokalbių su juo, esame parengę ir keletą specialių folkloro programų: „Pasaulio medis dainose“ bei „Aušrinės įvaizdis dainose“ (jos buvo atliktos, komentuojant pačiam N. Vėliui).

Tarp daugybės „Visi“ ansamblio dalyvių aplankytų dainininkų išsiskyrė A. Bugenienė, Z. Milašienė, P. Vaičekauskienė, M. Auškalnienė, Z. Seneckienė, J. Bielskienė ir kiti. Minėtos dainininkės padainavo daugiausiai dainų. Šilalės krašto dainininkės ir dainininkai dainuoja išlinguodami melodiją, savotiškai „ištampydami“ ją, patęsdami arba pabrėždami atskirus skiemenis. Bene charakteringiausiai dainuoja S. Vaitkienė, Ambrozų šeima ir J. Bielskienė bei S. Vėlienė.

J. Bielskienė, beje, dainuoja lyg rečituodama, lyg kalbėdama – ypač tai būdinga jos padainuotiems vestuvių apdainavimams ir vaišių bei humoristinėms dainoms, pvz., „Plungėj gėriau, Plungėj valgiau“ (ją žemaičių persirengėliai dainuodavo per Užgavėnes).

Tik nedaugelis dainų užrašytos dainininkams dainuojant dviese, beveik neteko užrašyti dainuojant tryse ar didesnei grupei. Tad koks yra šio krašto kiekvienos konkrečios dainos pritarimas, iki šiol tebėra šiokia tokia paslaptis. Vis dėlto ir iš dviese padainuotų dainų galima susidaryti gana neblogą daugiabalsės dainavimo tradicijos vaizdą. Tokie charakteringi duetai yra S. Kinderienė ir J. Aurylienė, Ambrozų bei Ričkų šeimos. Šių duetų dainavimas daugeliu atveju tapo pavyzdziu „Visi“ ansambliui, kaip reiktų pritarti vedančiajam dainų melodijas.

Plokštelėje skambančios dainos, kaip ir dauguma mūsų užrašytų žemaičių dainų, daugiausiai yra daugiabalsės. Vienbalsė tėra J.Ambrozos padainuota „Trys seselis žlugtą skalbė“ ir, žinoma, senosios vaikų dainos.

V. Jocys, „Visi“ folklorinio ansamblio dalyvis, Kraštiečių draugijos narys

Šilalės kraštiečių draugija pristato

NAUJAUSI „ŠILALĖS KRAŠTO“ LEIDINIAI

Edvardas Vidmantas (vyr. redaktorius ir sudarytojas) Šilalės kraštas T. VII 2006,

Tiražas 1000 egz. Asmenvardžių ir vietovardžių rodyklė. Keletas minčių iš pratarmės:
Knygą „Šilalės valsčius“ rengė 64 Šilalės, Vilniaus, Kauno autoriai, kurie parašė 87 straipsnius. (...) Medžiaga dėstoma chronologine įvykių tvarka: pradedama Šilalės apylinkių kraštovės sandara ir raida, žvilgsniu į Šilalės krašto gelmes, archeologiniais tyrinėjimais, paminklų sąvadu ir gamtos paminklų pristatymu bei įvertinimu ir baigiama Pūtvės pilies vaidmeniu krašto istorijoje bei Šilalės valsčiaus įžymiųjų žmonių pagarsinimu. Nemažas dėmesys skirtas valsčiaus, miesto, bažnyčių ir parapijų istorijai, kuri pagrįsta šalies ir užsienio archyvų šaltiniais, Šilalės evangelikų liuteronų bažnyčios susikūrimui ir praeičiai. Specialiai tyrinėta Šilalės valsčiaus bažnyčių vargonų istorija ir būklė. Nustatytos sovietinį genocidą menančios vietos ir apžvelgti įamžinti paminklai. Švietimas ir kultūra aptarti tik XX a. laikotarpiu. (...) Skaitytojai supažindinami su Šilalės krašto tarmės savitumais ir išraiška...

Edvardas Vidmantas

Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela Šilalės krašto piliakalnių atlasas , 2006, Vilnius. Tiražas 700 egz.

Keletas minčių iš pratarmės:
Šilalės rajonas gali didžiuotis piliakalnių gausa. Jų čia daugiausia visoje Žemaitijoje – net 32. Tarp jų vienas garsiausių žemaičių ir Lietuvos piliakalnių, – Medvėgalio. (...) Šilalės rajono piliakalniams iki šiol savotiškai nepasisekė, kaip ir nemažai Žemaitijos piliakalnių daliai. Jie tebėra labai menkai pažįstami ir archeologų beveik netyrinėti. (...) dabartinė karta irgi nori žinoti kas buvo tėvų ir protėvių žemėje prieš kelis šimtus ar net tūkstančius metų, kokios čia vyko kovos, kodėl upių pakrantės vietomis tiesiog nusėtos senais įtvirtinimais, kurie šiandien žinomi piliakalnių vardu. (...) Gausūs Šilalės krašto piliakalniai šiandien yra neatsiejama regiono ir krašto bendro kultūros ir gamtos paveldo dalis. Jose stovėjusios medinės pilys vienos iš pirmųjų XIV a. pradžioje pastojo kelią kryžiuočiams, norėjusiems žemaičiams „įsiūlyti“ prūsų likimą. Piliakalnių ir kalvų siluetai yra neatskiriama rajono kraštovaizdžio dalis. Tad gerbkime ir saugokime juos.

Gintautas Zabiela

ANKSTESNI „ŠILALĖS KRAŠTO“ LEIDINIAI

Šilalės krašto I tomo pratarmėje 1994 m. buvo įvardyti toliaregiški programiniai tikslai leidybos srityje ateičiai: „Liko neapžvelgti kai kurie kultūros ir buities, žemės ūkio raidos klausimai, neaptarta dvarų ir bažnyčių vieta krašto gyvenime, karų bei okupacijų pasekmės, tarybinio laikotarpio pėdsakai bei naujosios lietuvių tautinio atgimimo peripetijos. Nėra paskelbti fašizmo ir bolševizmo faktai“.

Šie užsibrėžti Šilalės kraštiečių draugijos tikslai jau daugiau kaip 15 veiklos metų sėkmingai realizuojami.

Edvardas Vidmantas (sudarytojas), Šilalės kraštas T. I, 1994, Vilnius. Red. kol.: S. Skrodenis (pirm.) ir kt. Tiražas 3000 egz. Asmenvardžių ir vietovardžių rodyklė.

Šiame straipsnių rinkinyje skelbiami archeologinių tyrinėjimų duomenys, nušviesti XIX–XX a. krašto įvykiai, miestelių ir bažnyčių istorija, pristatomi žymieji šilališkiai bei Karšuvos žemės kultūros ir istorijos paminklai.

Stanislovas Biržiškis, Šilalės kraštas T. II, , 1995, Vilnius. Tiražas 1500 egz.
Tai buvusio Šilalės valsčiaus viršaičio, agronomo, mokytojo, tremtinio, poeto mėgėjo Stanislovo Biržiškio XX a. atsiminimai.

Edvardas Vidmantas (sudarytojas), Šilalės kraštas T. III , 2001, Vilnius. Red kol.: S. Skrodenis (pirm.) ir kt. Tiražas 2000 egz. Asmenvardžių ir vietovardžių rodyklė.

Remiantis archyvine medžiaga, literatūra, spauda, amžininkų atsiminimais knygoje atskleidžiami nacizmo ir bolševizmo laikotarpio okupacijos pėdsakai Šilalės rajone.

Šios knygos vertė išaugo, nes laiku pavyko ją išleisti. Šiuo metu tai būtu neįmanoma dėl šio laikotarpio archyvinių fondų naudojimo apribojimo.

Virginijus Jocys (vyr. red.ir sudarytojas) Laukuva, I dalis , 2005. Tiražas 1000 egz. Asmenvardžių ir vietovardžių rodyklė.

Šios monografijos I-oje dalyje aprašoma Laukuvos apylinkių gamta, aptariami archeologijos paminklai – šventvietės, piliakalniai, kūlgrindos. Nagrinėjama miestelių, bažnyčių, mokyklų, visuomeninių organizacijų istorija, kultūros raiška ir raida.

Šiame IV-ame bei V-ame ir VII-ame tomuose tyrinėjimų objektu tapo valsčius (kompaktiškesnė teritorija dažnai sutapusi su parapija) XX a. pirmoje pusėje ir anksčiau. Daugiau bendradarbiauja mokslinių darbuotojų, specialistų.

Kazys Misius (vyr. red. ir sudarytojas) Kvėdarna , 2004. Tiražas 1000 egz. Asmenvardžių ir vietovardžių rodyklė.

Šioje monografijoje aprašoma Kvėdarnos apylinkių gamta, kraštovaizdis, istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų, etninė kultūra, tarmė, publikuojami istoriniai dokumentai, politkalinių ir tremtinių atsiminimai, tautosakos tekstai, pateikiama duomenų apie įžymius šio krašto žmones ir kt.

Benediktas Šetkus (vyr. red. ir sudarytojas) Vytogala , 2003. Tiražas 500 egz.

Šioje monografijoje, remiantis archyvine medžiaga, publikuotais šaltiniais ir amžininkų atsiminimais, nušviečiama Vytogalos kaimo praeitis nuo XVI a. iki XX a. pabaigos. Daugiausia dėmesio skiriama iškiliausiam vytogališkiui Stasiui Girėnui, kuris kartu su Steponu Dariumi 1933 m. lėktuvu „Lituanika“ perskrido Atlantą, bei jo atminimui, įamžintam tėviškėje.

Dėkojame aktyviausiems Šilalės kraštiečių draugijos nariams, kurie daug savo asmeninio laiko ir profesinės patirties skiria draugijos veiklai. Gyvenimas parodė, kad iš visų užsibrėžtų draugijos veiklos sričių, sėkmingiausiai sekasi rinkti istorines ir kultūrines žinias apie savo gimtą Šilalės kraštą ir visa tai pristatyti visuomenei. Kraštiečiai moraliai ir materialiai remia jau daugelį metų draugijos kuruojamą tęstinį projektą „Šilalės krašto knygos“. Draugijos nariai aktyviai dalyvauja bendruose renginiuose ir projektuose su Šilalės rajono gyventojais. Seka gimto rajono kultūrinę ir ekonominę raidą. Džiaugiasi laimėjimais, pergyvena dėl nesėkmių. Pagal galimybes savo profesinėje ir draugijos visuomeninėje veikloje garsina Šilalės kraštą (rajoną) Lietuvoje ir toli už jos ribų.

Šilalės kraštiečių draugija

Paskutinis atnaujinimas: 2016-04-14 11:30:28

Naujienų prenumerata


Prisijungimas gyventojams

Renginių kalendorius
P A T K Pn Š S
27282930310102
03040506070809
10111213141516
17181920212223
24252627282930
Balandis
    2017     


Renginiai
Tautinio kostiumo šventė-konkursas „Išausta tapatybė“
2017-05-06 12:00
Trukmė: 3 val.
Adresas:  Bijotuose, prie D. Poškos muziejaus

 

 
 
© Silale.lt. Visos teisės saugomos. Kopijuoti ir platinti www.silale.lt skelbiamą informaciją be autorių sutikimo draudžiama.
Sprendimas: Idamas. Panaudota: SmartWeb