Šilalės rajono savivaldybė

Šilalės rajono savivaldybės administracija J. Basanavičiaus g. 2 LT-75138 Šilalė Tel.: +370 449 76114 Faks.: +370 449 76 118 El. paštas info@silale.lt

Savivaldybės biudžetinė įstaiga Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre Kodas 188773720


Meras

JONAS GUDAUSKAS
Renginių kalendorius
Gruodis
    2017     
P A T K Pn Š S
27282930010203
04050607080910
11121314151617
18192021222324
25262728293031
Renginiai

Pristatyta paroda tremtinės D. Grinkevičiūtės 90-osioms gimimo metinėms paminėti

Gruodžio 7-osios popietę, Lietuvos Respublikos Seimo I rūmuose, Lietuvos laisvės gynėjų galerijoje, buvo atverta paroda, skirta tremtinės, gydytojos, rašytojos Dalios Grinkevičiūtės 90-osioms gimimo metinėms paminėti.

 

Dalia Grinkevičiūtė – istorinė asmenybė, puikiai žinoma ne tik Šilalės krašto, Lietuvos bet ir viso pasaulio gyventojams. 1941 m. birželio 14-ąją Grinkevičių šeima su mažamečiais vaikais buvo ištremta. Tėvas, atskirtas nuo šeimos, lageryje mirė badu. 1942 m. Grinkevičiūtė buvo ištremta į negyvenamą Trofimovsko salą, kurioje nuo bado ir ligų mirė daugiau nei puse ištremtųjų, vėliau likę gyvieji buvo perkelti į Jakutiją. 1949 m. Daliai su sergančia motina pavyko pabėgti ir grįžti į Lietuvą. Slaugydama motiną, ji pradėjo rašyti atsiminimų lapelius apie išgyvenimus Trofimovsko saloje, kad įamžintų žmones, gyvenusius nepakeliamomis sąlygomis, mirusius nuo bado ir ligų, bei gyvųjų patirtas kančias. Jausdama, kad gali būti suimta, D. Grinkevičiūtė tuos lapelius sudėjo į stiklainį ir užkasė jį sode. Po metų ji buvo susekta, suimta ir už pabėgimą iš tremties nuteista trejiems metams, kalinta Suchobezvodnojės (Unžlago) lageryje Gorkio srityje, vėliau grąžinta į tremtį Jakutijoje. 1954 m. iš tremties paleista be teisės grįžti į Lietuvą. Po Josifo Stalino ir Lavrentijaus Berijos mirties D. Grinkevičiūtei buvo suteikta teisė mokytis. 1957 m. grįžo į Lietuvą ir tęsė studijas Kauno medicinos institute. 1960-aisiais baigusi studijas su pagyrimu, pasirinko dirbti gydytoja Žemaitijos miestelio Laukuvos ligoninėje. D. Grinkevičiūtė, grįžusi iš tremties, atsiminimų rankraščių nerado, todėl juos pradėjo rašyti iš naujo. Užrašyti atsiminimai surasti ir restauruoti tik 1991 m. 1974-aisiais saugumo organų reikalavimu nepriekaištingai dirbusi daktarė buvo atleista iš darbo ir iškraustyta iš tarnybinio buto. Likusi be pastogės ir pragyvenimo šaltinio, ji apsigyveno pas Aldoną Šulskytę.

         

 

Siekdama, kad kuo daugiau žmonių sužinotų apie patirtas kančias Sibire ir už poliarinio rato, perrašytus atsiminimus ji perdavė Rusijos disidentams, žmogaus teisių gynėjams ir kitiems. Gyvenimas amžino įšalo žemėje sudėtas į prisiminimų knygas. Dalia Grinkevičiūtė visą gyvenimą atkakliai gynė teisę pasirinkti tiesos ir sąžinės sprendimus, nepakluso jos įsitikinimams prieštaravusiems valdžios įsakymams. Jos dėka pasaulis sužinojo apie stalinizmo nusikaltimus žmoniškumui ir patirtas tremtinių kančias.

Šiais metais buvo minimos šios iškilios asmenybės, atsiminimų „Lietuviai prie Laptevų jūros“ autorės, 90-osios gimimo ir 30-osios mirties metinės. Šilalės rajono savivaldybė ir Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus, bendradarbiaudami su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Genocido aukų muziejumi, parengė parodą, skirtą jos atminimui.

Renginį pradėjo Šilalės meno  mokyklos mokytojų  instrumentinis ansamblis, vadovaujamas mokytojos Benisės Girkontienės. Po pasirodymo kalbą sakė Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. Pirmininkas D. Grinkevičiūtę apibūdino kaip gražią ir daug atidavusią sielą. „Aš linkiu mums visiems to neišsemiamo pavyzdžio ir gyventi taip, kaip ji gyveno – sąžiningai, dorai, ištikimai savo Tėvynei. Manau, kad tai vienas iš tų žmonių, kuriuos reikia nuolat prisiminti, nuolat minėti, jos pavyzdžiu gyventi, išgyventi, užjausti ir būti tiesiog drauge“ – tokiais žodžiais savo kalbą baigė V. Pranckietis.

Seimo Laisvės kovų komisijos pirmininkas Juozas Olekas savo kalboje sakė: „jaunai ištremtai mergaitei ant savo rankų laikyti mirštančią motiną tai buvo dvasios jėga, nes maisto ir vaistų nebebuvo jai prikelti iš mirties patalo. Vėl sugrįžti į Lietuvą, vėl būti ištremtai, siekti savo ryžtu mokslo ir žinių, liudyti sunkią tremtinio dalį, užrašyti tai – tai yra Dalia, Dalia, kurią turbūt kiekvienas jaučiame kitaip. <...> Toks pavyzdys, kaip Dalia Grinkevičiūtė ir jos istoriniai liudijimai, garantuoja tą mūsų stiprybę, kuri kartais stipresnė ir už pačius stipriausius ginklus“.

Dėkodamas už galimybę surengti D. Grinkevičiūtės parodą Seime, Šilalės rajono savivaldybės meras Jonas Gudauskas sakė: „šilališkiai nori įžiebti ugnelę Lietuvos šimtmečiui, todėl šiandien susirinkome tam, kad parodytume, jog yra žmonių, kurių istorijos turėtų būti mūsų Lietuvos vadovėliuose“. „Nepaisant to, kad ši iškili asmenybė gimė ne Šilalės rajone, tačiau ji dirbo Laukuvoje ir paliko gilų pėdsaką mūsų širdyse. Mes Dalią atsiminsime kaip tiesos žodžio sakytoją“ – savo įžvalgomis dalijosi J. Gudauskas.

Savo atsiminimais taip pat pasidalijo Seimo narys, istorikas Arvydas Anušauskas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos, Šilalės rajono savivaldybės tarybos narė Loreta Kalnikaitė, rašytojas Kazys Saja, Laptevų jūros tremtinių brolijos „Lapteviečiai“ vadovas Jonas Markauskas ir knygos „Dalia“ autorė Dalia Kotryna Baliutavičienė.

Visi, norintys pamatyti parodą, skirtą D. Grinkevičiūtės atminimui, daugiau sužinoti apie jos biografiją, išvysti šeimos fotografijas iš Nepriklausomos Lietuvos laikotarpio, apžiūrėti dokumentus iš baudžiamosios, tremties bylų ar autentiškus atsiminimų rankraščius ir eksponuojamus D. Grinekvičiūtės asmeninius daiktus, iki š. m. gruodžio 29 d. ją apžiūrėti gali penktadieniais atvirų durų valandų metu nuo 11 iki 15 val.

         

 

 

Rūta Janavičiūtė,
Komunikacijų ir informacinių technologijų skyriaus atstovė spaudai