Šilalės rajono savivaldybė

Šilalės rajono savivaldybės administracija J. Basanavičiaus g. 2 LT-75138 Šilalė Tel.: +370 449 76114 Faks.: +370 449 76 118 El. paštas info@silale.lt

Savivaldybės biudžetinė įstaiga Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre Kodas 188773720


Meras

JONAS GUDAUSKAS
Renginių kalendorius
Vasaris
    2018     
P A T K Pn Š S
29303101020304
05060708091011
12131415161718
19202122232425
26272801020304
Renginiai

Aktualijos


Kaip rašyti japonų virtuvės patiekalų pavadinimus

Japonų kultūrai plintant Lietuvoje, mūsų kalboje pradeda sklisti ir per anglų kalbą atėję naujieji japonų kalbos skoliniai, kurie nebuvo įtraukti į išleistus tarptautinių žodžių žodynus. Lietuvių kalba dinamiška, todėl skirtingu laiku į kalbą plūsteli skirtingų sričių terminai. Anksčiau buvo populiarūs ir į žodynus įtraukti sporto (aikido, bušido, dziudo),  meno (haiku, uta), religijos (šintoizmas) sričių terminai, o dabar  daugiausiai japonų kalbos skolinių atkeliauja iš kulinarijos srities (mirinas, onigiris, sašimis, soba, sušis, terijakis, vasabiai). Vieni skoliniai jau yra svarstyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (Svetimžodžių atitikmenų sąrašas, patvirtintas 2014 m. gruodžio 11 d. protokoliniu nutarimu Nr. PN-6)  ir prigiję, o kitų vartosena, ko gero, dar nusistovės.

Pastaraisiais metais  Lietuvos miestuose ypač išpopuliarėjo japoniškos maitinimo įstaigos, todėl paplito valgių, gėrimų, mėsos pakaitalų, padažų ar specifinės vakarienės pavadinimai, kurių dauguma yra tokie nauji, kad dar nė neprisiderino prie lietuvių kalbos sistemos.

Fugù – labai nuodinga žuvis; žuvies patiekalas Japonijoje, gaminamas pašalinus nuodingas sudedamąsias dalis.

Kaisèkis – tradiciniai japonų aukštosios kulinarijos pietūs ar vakarienė iš daugelio patiekalų.

Kaisèkis-riὸris – vienas japoniškas patiekalas, labai prabangiai patiekiamas prieš arbatos ceremoniją.

Kombučà  –raugintas gėrimas iš tam tikrų bakterijų ir grybų, geriamas dėl tariamos naudos sveikatai.

Mãkis  – ryžių ritinėlis, įdarytas žuvimis, jūrų gėrybėmis ar daržovėmis, apjuostas jūrų dumblių juostele arba apvoliotas ikrais. Tai sušių rūšis.

Mìsas – sojų pupelių pasta.

Seitãnas  – kviečių glitimas, naudojamas kaip mėsos pakaitalas.

Surìmis  – malta žuviena, paprastai naudojama kaip krabų mėsos pakaitalas.

Sùšis – japoniškas patiekalas: žalios žuvies ir kiaušinienės gabaliukai, pagardinti ryžiais ir džiovintais dumbliais.

Šàbu šàbu – kartu su padažais patiekiamas japoniškas patiekalas iš plonai supjaustytų mėsos gabaliukų ir daržovių.

Temãkis – sušių rūšies pavadinimas. Tai jūržolių lakšto piltuvėlis, prikimštas ryžių su žuvimi ar jūrų gėrybėmis.

Tempurà – tešloje keptos (su traškia plutele) jūrų gėrybės, daržovės ar mėsa; tešla, kurioje kepamas šis įdaras.

Terijãkis – tradicinis japoniškas sojų padažas, kurio sudėtyje yra sakės, mirino (labai saldaus ryžių vyno), medaus ir prieskonių)

Tofù (nkt.) – iš sojų pieno gaunama masė, panaši į varškę. „Kalbos patarimų“ knygelėje „Leksika: skolinių vartojimas“ (Vilnius, 2013) pirmenybė teikiama junginiui sojų varškė (p. 63), tofu vertinamas kaip šalutinis normos variantas.

Uramãkis – sušių rūšies pavadinimas. Tai „išvirkščias“ sušis, ruošiamas ryžiais padengiant išorinį jūros dumblių sluoksnį.

Užsienio kraštų kulinarijos realijas pavadinantis skolinys kur kas tinkamesnis vartoti sulietuvintas nei pasidarytas savas atitikmuo. Atitikmenis skoliniams rasti ne visada pavyksta, nes ne visus skoliniais žymimus dalykus galima tiksliai įvardyti vienu lietuvių kalbos žodžiu ar žodžių junginiu.

Dar neadaptuoti skoliniai gali būti išskiriami grafiškai, t. y. paryškintuoju, pasviruoju šriftu ar kabutėmis. Taip daroma todėl, kad ne visada žinoma, kaip jį adaptuoti, o taip rašant bendrosios kalbos gryninimo nuostatos nepažeidžiamos.

Parengta pagal Ugnės Tamašauskaitės straipsnį „Naujieji japonų kalbos skoliniai“ (Ugnė Tamašauskaitė. Kalbos kultūra. 2013, 86, p. 131-148.) ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banko konsultacijas (http://www.vlkk.lt/konsultacijos).

* * *

Ar vartotini žodžiai „grupiokas“, „kambariokas“, „klasiokas“, kursiokas“?

     Žodyno ir Gramatikos pakomisės nuomone (svarstyta 2015 m. rudenį), žodžiai grupiokas, kambariokas, klasiokas ir kursiokas vertintini kaip galimi vartoti šnekamosios kalbos žodžiai. Su žyma šnek. jie bus įtraukti ir į „Bendrinės lietuvių kalbos žodyną“. 

     Ilgą laiką grupiokas, kambariokas, klasiokas ir kursiokas laikyti nenorminiais. Priesagos -iokas, -ė vediniai, nusakantys asmenis pagal priklausymą kokiai grupei, greičiausiai yra slaviškos kilmės, atsiradę pagal skolinių su baigmeniu -iokas, -ė (rus. -як) analogiją, pvz.: civiliokas, -ė „priklausantis civiliams gyventojams“, dvariokas „dvaro valdytojas ar darbininkas“. Tačiau tokie vediniai kaip grupiokas, kambariokas paplito visuotinėje vartosenoje, laisvųjų stilių tekstuose juos ne visada išeina pakeisti į oficialesnius junginius grupės draugas, kambario draugas, klasės draugas, bendraklasis, kurso draugas, bendrakursis, taigi nutarta juos vertinti kaip galimus šnekamosios kalbos žodžius.

Pateikta iš www.vlkk.lt/konsultacijos/3087-grupiokas-kambariokas-klasiokas-kursiokas

 * * *

Ar seniūnų, seniūnaičių pareigų pavadinimai sudaromi su žodžiu „seniūnija“, „seniūnaitija“?

 Seniūnų pareigos įvardijamos be žodžio seniūnija (žr. el. „Kanceliarinės kalbos patarimus“), pvz.: Šilalės miesto seniūnas (ne Šilalės miesto seniūnijos seniūnas); analogiškai įvardijamos ir seniūnaičių pareigos – be žodžio seniūnaitija, pvz.: Vingininkų  seniūnaitis (ne Vingininkų seniūnaitijos seniūnaitis).

Be nomenklatūrinių žodžių seniūnija ir seniūnaitija negalima išsiversti, jei šių pavadinimai nepaprasti, pvz.: Šilalės kaimiškoji seniūnija Šilalės kaimiškosios seniūnijos seniūnas, Gedimino  seniūnaitija – Gedimino seniūnaitijos seniūnaitis, Draugystės seniūnaitija – Draugystės seniūnaitijos seniūnaitis .

Parengta pagal vlkk.lt kalbos konsultacijas

* * *

Ar reikia kitų kalbų asmenvardžius lietuviškame tekste linksniuoti?

Taip, reikia. Lietuvių kalboje žodžių tarpusavio santykiai daugiausia reiškiami galūnėmis, todėl ir lietuviškuose tekstuose pasitaikantys įvairios kilmės asmenvardžiai (tiek adaptuoti, tiek rašomi originalo forma) paprastai gramatinami ir linksniuojami. Pvz.: Pažymėjimas išduotas Nikolajui Petrovui. Aikštės šeimininkai pirmavo po Vilo Fludo įvarčio. Amžinojo poilsio jis atgulė šalia dailininko Jaceko Malczewskio. Prancūzijos literatūros Goncourt’ų premija atiteko rašytojui Laurent’ui Gaudé.

Lygiai taip pat gramatinami ir linksniuojami Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės, net jei asmens pase nurodyta ir nesugramatinta vardo ir pavardės forma. Pvz.: Andrej Kniazev rišliame tekste bus Andrejus Kniazevas, Andrejaus Kniazevo, Andrejui Kniazevui ir t. t.; Kazimir AndrejevskijKazimiras Andrejevskis, Kazimiro Andrejevskio, Kazimirui Andrejevskiui ir t. t. O kad nekiltų abejonių dėl asmens tapatybės, patartina greta sugramatintos vardo ir (ar) pavardės formos skliaustuose nurodyti pase fiksuotąją, pvz.: Skiriu 300 litų premiją Mečyslavui Liadavskiui (Mečyslav Liadavski).

Moterų pavardėms, kurios baigiasi priebalsiu, galūnės nededamos ir jos nelinksniuojamos, o pavardės, kurios baigiasi -a, linksniuojamos kaip atitinkami lietuviški daiktavardžiai. Pvz.: Ana Vonsovič, Anos Vonsovič, Anai Vonsovič ir t. t.; Jolanta Pšygodzka, Jolantos Pšygodzkos, Jolantai Pšygodzkai ir t. t.

Informacija iš vlkk.lt kalbos konsultacijų

* * *

Vardė Pavardaitė, laikinai einanti skyriaus vedėjo ar skyriaus vedėjos pareigas?

Pareigų pavadinimai sudaromi su vyriškosios giminės daiktavardžiais. Šiuo atveju kalbama apie skyriaus vedėjo pareigas, taigi Vardė Pavardaitė, laikinai einanti skyriaus vedėjo pareigas.  Moterims apibūdinti vartojami moteriškosios giminės daiktavardžiai (giminė derinama), pvz., skyriaus vedėja Varda Pavardienė (bet  ji eina skyriaus vedėjo pareigas, – vyriškoji giminė vartojama apibendrintai raiškai).

Pareigų, profesijų, teisinio statuso, rangų, titulų, mokslo laipsnių, pedagoginių mokslo vardų, kvalifikacinių laipsnių ir panašūs pavadinimai apibendrintai reiškiami vyriškosios giminės daiktavardžiais, pvz.: direktorius, vadybininkas, gydytojas, pilietis, diplomatas, habilituotas daktaras, docentas, bakalauras, posėdžio pirmininkas, posėdžio sekretorius; Įmonei reikalingas vadybininkas. Laikinai einanti direktoriaus pareigas Vardė Pavardė. Vardina Pavardienė gydytojo profesiją įgijo Vilniaus universitete. Vardutė gavo Lietuvos Respublikos piliečio pasą. Habilituoto daktaro disertacijas apgynė dvi instituto mokslininkės. Docento vardas suteiktas dėstytojai Vardei Pavardūtei.

Moterims apibūdinti pagal pareigas, profesiją, teisinį statusą, rangą, titulą, mokslo laipsnį, pedagoginį mokslo vardą, kvalifikacinį laipsnį ir pan. vartojami moteriškosios giminės daiktavardžiai, pvz.: direktorė Vardė Pavardė; pirmininko pavaduotoja Vardina Pavardienė; gydytoja Vardina Pavardienė; habilituota daktarė Vardė Pavardė; docentė Varda Pavardė; posėdžio pirmininkė Vardutė Pavardevičienė.

Parengta pagal vlkk.lt kalbos konsultacijas

* * *

„Euro“ ar „euras“?

Valstybinė lietuvių kalbos komisija 2004 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. N-10 (99) nustatė, kad Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas lietuvių bendrinėje kalboje turi būti vartojamas adaptuotas – su lietuviškomis linksnių galūnėmis: eũras, eũro, eũrui, eũrą, eurù, eurè, eũrai, eũrų, eũrams, eurùs, eũrais, eũruose.

2014 m. nutarimas papildytas pastaba (žr. 2014 m. sausio 30 d. nutarimą Nr. N-2 (151)): „Europos Sąjungos bendrosios valiutos pavadinimas euro, Lietuvos Respublikos teisės aktuose vartojamas vietoj vardininko formos euras, turi būti išskiriamas kaip kitos kalbos žodis (paprastai pasviruoju šriftu).“

Informacija iš VLKK Konsultacijų banko

http://vlkk.lt

 

 * * *

Kokia „euro“ santrumpa?

Kalbos komisijos 2014 m. balandžio 10 d. posėdyje nutarta teikti euro santrumpą – Eur (plg. pavadinimo litas santrumpa – Lt). Prireikus galima vartoti tarptautinį kodą EUR arba simbolį €.

Piniginio vieneto dalies pavadinimo santrumpa ta pati – ct (be taško). Pereinamuoju laikotarpiu, kol apyvartoje bus ir lito centai, ir euro centai, galima terpti žodį ar santrumpą, pvz.: 2 euro centai, 2 euro ct, 2 Eur ct.

Atkreiptinas dėmesys, kad santrumpa, kodas ar simbolis vartojami po skaitmeninės raiškos (darant tarpą), pvz.: 250 eurų, 250 Eur, 250 EUR, 250 €.

Informacija iš VLKK Konsultacijų banko

* * *

Ar vartotinas žodis „rinkiminis“?

Ne, nevartotinas. Jo daryba netaisyklinga (priesagos -inis vediniai nedaromi iš abstraktų). Su rinkimais susijusius dalykus reikia įvardyti ne būdvardžiu rinkiminis, -ė, o nusakomojo kilmininko forma, pvz.: rinkiminė apygarda (taisoma rinkimų apygarda), rinkiminė apylinkė (taisoma rinkimų apylinkė), rinkiminė kampanija (taisoma rinkimų kampanija), rinkiminė komisija (taisoma rinkimų komisija), rinkiminė kova (taisoma rinkimų kova), rinkiminė laida (taisoma rinkimų laida), rinkiminė programa (taisoma rinkimų programa), priešrinkiminiai debatai (taisoma debatai prieš rinkimus), priešrinkiminiai pažadai (taisoma rinkimų pažadai; pažadai, duoti prieš rinkimus).

Žr. D. Vainauskienė. Ar taisyklingai rinksime savo patikėtinius // Lietuvos rytas, 1996, liepos 31 d.

Informacija iš VLKK Konsultacijų banko

 

 

 

Paskutinis atnaujinimas: 2017-01-30 15:29:01